Valstybės turto fondo nuomone, reikėtų perduoti fondo žinion ir
privatizuoti sovietmečiu šalia rūmų atsiradusį ir dvaro sodybos
ansamblį subjaurojusį stambių tūrių silikatinį priestatą, kuriame
veikia Klaipėdos kolegijos mokomasis korpusas.
Kretingos muziejus ne kartą kreipėsi į įvairias institucijas,
prašydamas nugriauti šį svetimkūnį, nes jis užstoja landšaftinio
stiliaus parko dalį, visiškai nesiderina su dvaro rūmų aplinka.
Kreiptasi ir į Ministrą Pirmininką Andrių Kubilių, kuris pavedė
Kultūros, Švietimo ir mokslo ministerijoms bei Kultūros paveldo
departamentui išnagrinėti problemą ir priimti sprendimą. Buvo
nutarta minimą statinį perduoti Kretingos rajono savivaldybės
nuosavybėn Kretingos muziejaus reikmėms, o vėliau nugriauti.
Priestato klausimą apsvarsčiusi Kretingos rajono savivaldybės
taryba sutiko jį perimti.
Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė teigia,
jog visos suinteresuotos institucijos privalo užtikrinti, kad
Kretingos dvaro sodyboje neliktų sovietmečiu statytų statinių,
darkančių jos aplinką: „Juk dar 1992 m. balandžio 7 d. Vyriausybės
nutarimu nustatyta, kad visuose nuosavybės teisių atkūrimo,
privatizavimo ir žemės reformos etapuose buvusios dvarų sodybos
traktuojamos kaip istoriškai susiformavę kompleksai, kurių
vientisumas sudaro jų kultūrinę vertę. Šiuo nutarimu Kretingos
dvaro sodyba įtraukta į neprivatizuojamų buvusių dvarų sodybų -
istorijos ir kultūros paminklų sąrašą“.
Savo nuomonę dėl Valstybės turto fondo ketinimo privatizuoti
dvaro sodybos svetimkūnį išreiškė ir Valstybinė kultūros paveldo
komisija. Pasak jos pirmininkės Gražinos Drėmaitės, komisija
vienareikšmiškai pasisako už Kretingos rajono savivaldybės bei
Kretingos muziejaus pastangas perduoti sovietinį priestatą
savivaldybei, vėliau jį nugriaunant: „Šiuo atveju turi būti
siekiama realizuoti valstybinius interesus, o ne tenkinti siaurus
žinybinius norus“.
