Kelmės savivaldybės auditoriai atliko tyrimą skandalų skandinamame Tytuvėnų piligrimų centre. Šios viešoji įstaigos dalininkai yra Šiaulių vyskupija, Tytuvėnų parapija ir Kelmės savivaldybė, bet ji išlaikoma tik iš mokesčių mokėtojų pinigų.
Per tyrimą paaiškėjo aibė pažeidimų, todėl auditoriai pasiūlė atleisti P. Jurkaitį, nes šis jau yra gavęs drausminę nuobaudą. Kelmės taryba įpareigojo administracijos direktorę Ireną Sirusienę sušaukti neeilinį įstaigos dalininkų posėdį ir pasiūlyti atleisti laikinąjį vadovą.
Tikėtina, kad bažnyčios atstovai nesutiks aukoti P. Jurkaičio, bet per tarybos posėdį šio veikėjo asmeniškai įžeista I. Sirusienė nusiteikusi ryžtingai: „Turime būdą įtikinti. Manau, artimiausiu metu jis bus atleistas“.
Surado daug pažeidimų
Tikrintojus nustebino įstaigoje klestinti netvarka, neūkiškumas ir išlaidumas. Paaiškėjo, kad Tytuvėnų piligrimų centre per devynis mėnesius suplanuota išleisti metams savivaldybės skirtą sumą – 130 tūkstančių litų.
Išvadose pažymėta, kad įstaigoje būtina sumažinti darbuotojų. Čia bent laikinai reikėtų atsisakyti administratoriaus pareigybės.
Šiam darbuotojui buvo patikima „priimti svečius“, „kviesti dalyvius į posėdžius“, „saugoti ir tinkamai naudoti antspaudą“, „atsakyti į lankytojų klausimus“. Paskaičiuota, kad administratorius per dieną išsiųsdavo ir priimdavo po vieną laišką.
Bažnyčia paslapčių neatskleidžia
Kelmės tarybai buvo pateiktas sprendimo projektas, kuriuo iš Tytuvėnų piligrimų centro būtų perimta atliekamų investicinių projektų kontrolė. Tačiau šiam siūlymui patvirtinti pritrūko politikų balsų.
„Savivaldybė būtų užsikrovusi papildomą darbą kontroliuoti, bet viskas būtų vykę skaidriau, nes nebebūtų dangstomasi bažnyčia“, - „Lietuvos rytui“ sakė tokį siūlymą politikams teikusi, bet pritarimo nesulaukusi I. Sirusienė.
Savivaldybės vadovė pripažino, kad situacija yra nenormali – iš mokesčių mokėtojų pinigų išlaikoma įstaiga net neaiškina, kur išleisti iš draudimo kompanijos gauti pinigai. „Tai parapijiečių lėšos“, - tokį atsakymą gavo I.Sirusienė, paklaususi, kur panaudota 0,75 milijono litų draudimo išmoka.
Viešųjų pirkimų tarnyba šią savaitę niekiniu pripažino Tytuvėnų piligrimų centro skelbtą konkursą dėl gaisro nuniokoto komplekso atstatymo darbų projekto. Paaiškėjo, jog bažnyčios atstovams pasaulietinės teisės normos – nė motais: Šiaulių vyskupija pati sumokėjo konkurso laimėtojui.
Įžeidė savivaldybės vadovę
Arogantišku elgesiu garsėjantis P. Jurkaitis neištvėrė ir per tarybos posėdį: šis veikėjas paragino I. Sirusienę „pereiti nuo žurnalistinės kalbos prie darbo su tušinuku, su normalia galva“.
Skandaluose įklimpusio tytuvėniškio žodžiai pribloškė ne vieną politiką. „Ko gero, Lietuvoje pastatyti atominę elektrinę bus lengviau nei atleisti P. Jurkaitį“, - nusistebėjo opozicijos lyderis Egidijus Ūksas.
I. Sirusienė pripažino, kad šią savaitę šaukiamame dalininkų susirinkime bus sunku įtikinti balsų persvarą turinčius bažnyčios atstovus, kad didžiausia kliūtimi gelbėjant unikalų kultūros paminklą yra tapęs P. Jurkaitis. Jis yra papiktinęs ir vietinius politikus, ir ministerijų bei departamentų atstovus.
„Yra galimybė nebefinansuoti šios įstaigos ar kreiptis į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo. Tačiau mes turime tam tikrų svertų, todėl esu įsitikinusi, kad P. Jurkaitis greitai bus atleistas“, - sakė administracijos direktorė.
Gaisras kilo palėpėje
Jau baigtas gaisravietės tyrimas, per kurį siekta išsiaiškinti sausio 26-osios naktį Tytuvėnų ansamblį nusiaubusio gaisro priežastis. Ekspertų išvados dar neskelbiamos, bet „Lietuvos rytui“ pavyko sužinoti, jog atmesta tyčinio padegimo versija.
Nustatyta, kad gaisro židinys buvo prieš nelaimę nauju čerpių stogu uždengto vienuolyno palėpėje. Čia buvo sumontuotos vėdinimo, dūmų šalinimo sistemos, vaizdo stebėjimo ir signalizacijos sistemos, elektros instaliacija. Visa ši įranga buvo nauja, todėl gaisras galėjo kilti dėl gamyklinio ar montuotojų darbo broko, netinkamos eksploatacijos.
Jei paaiškėtų, kad dėl šios nelaimės kaltas netinkamai įrangą eksploatavęs komplekso valdytojas Tytuvėnų piligrimų centras, tektų grąžinti iš ES fondų gautą apie 10 milijonų litų paramą.
Ekspertai nustatė ir priešgaisrinės signalizacijos suveikimo laiką. Tačiau apie kilusį pavojų informuojanti įranga nebuvo pajungta į visą parą stebimą pultą, nors to primygtinai reikalauja teisės aktai.
Per gaisrą pražuvo 60 nelegaliame muziejuje laikytų unikalių bažnytinio meno vertybių. Paskaičiuota, kad vienetiniai meno kūriniai buvo verti 2,5 milijono litų. Iš Šiaulių vyskupijos bažnyčių suvežtos meno vertybės nebuvo apdraustos.
