Įteikė korteles ir čekius
Net 57 abiturientams įteiktos SEB banko „Master Card“ kortelės ir 250 litų vertės investiciniai čekiai. Mokinius sveikino ir specialias dovanas įteikė banko prezidento pavaduotojas ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Virginijus Doveika.
„Galvojome, ką duoti, kad gautume atgal. Pagrindinis prizas – investicinių fondų čekis. Jūs sugebėjote iš savo žmogiškojo kapitalo uždirbti labai daug. Mes įteikiame jums investavimo čekius, nes tai yra žingsnis į finansinio kapitalo kaupimą. Norime, kad balansas tarp žmogiškojo ir finansinio kapitalų būtų teisingas nuo pat pradžių“, – dovanų parinkimą argumentavo „SEB investicijų valdymo“ vadovas Gediminas Milieška.
Šešerius metus iš eilės daugiausiai „šimtukininkų“ paruošdavo Vilniaus licėjus. Šiemet estafetę perėmė Kauno technologijos universiteto (KTU) gimnazija. Šventėje apdovanoti penki šios gimnazijos abiturientai.
„Man įstrigo vienas epizodas iš Boriso Dekanidzės teismo. Nusikaltėlis aiškino, kad jis pinigus į kairę ir į dešinę dalijo šiaip sau. Jis tiesiog geras. Teisėjas tuomet neišlaikė ir paklausė: o man, jei paprašyčiau, 5000 litų duotumėt? Borisas pažiūrėjo į jį ir pasakė: duočiau, jūs man simpatiškas. Taigi, bankininkai, jie yra simpatiški, todėl duokite. Ir man duokite, nes aš juk irgi simpatiškas!“, – šmaikštavo KTU gimnazijos direktorius B. Burgis.
SEB bankas vykdė ir savo apdovanotų geriausių abiturientų apklausą, kurios rezultatai parodė džiuginančią tendenciją – šiemet net du trečdaliai (72 proc.) pažangiausių Lietuvos abiturientų – daugiausia, palyginus kelių pastarųjų metų statistiką (pernai buvo 63 proc.) – sakosi tolesnes studijas ketinantys tęsti Lietuvoje, daugiausia – net dvidešimt – ketina rinktis mediko profesiją, taip pat populiarios yra ekonomikos, vadybos, politologijos specialybės.
Populiariausia mokymosi įstaiga tarp Lietuvoje studijuosiančių abiturientų – Vilniaus universitetas, ten studijas tęs daugiau nei pusė apklaustųjų. Kiti toliau mokysis Lietuvos sveikatos mokslų universitete, Kauno technologijos universitete ir ISM Vadybos ir ekonomikos universitete.
Šventėje dalyvavo 19 abiturientų iš Vilniaus 11 kauniečių, keturi panevėžiečiai, 2 šiauliečiai. Taip pat po vieną gabų moksleivį atvyko iš Biržų, Jonavos, Jurbarko, Kaišiadorių, Kėdainių, Klaipėdos, Kupiškio, Plungės, Rietavo, Rokiškio, Šakių, Šalčininkų, Vilkaviškio ir Visagino.
Šiais metais Lietuvoje brandos egzaminus laikė beveik 45 tūkstančiai moksleivių. Keturis egzaminus pasiryžo laikyti tik kiek daugiau nei trečdalis dvyliktokų. O kur Lietuvos abiturientams pavyko įstoti, jie sužinos jau rytoj.
Gabiausieji renkasi Lietuvą
Lietuvos neišsižadėjo daugelis gabiųjų abiturientų. Taip pat ir Tomas iš Vilniaus. Jis sakė pasirinkęs ekonomikos studijas. Vėliau vaikinas tikis specializuotis bankininkystės arba finansų srityse. Paklaustas, kodėl nesirinko studijų užsienyje, atsakė, kad studijų kokybė Lietuvoje yra pakankamai gera. Tačiau tarptautinės patirties mėgins pasisemti pasinaudodamas mainų programos suteikiamomis galimybėmis.
„Manau, kad Lietuvos universitetai išties nėra tokie blogi, kaip kiti mano. Dauguma, kurie išvyksta į užsienį, dažniausiai mokosi netgi prastokai. Jie mąsto, kad Lietuvoje neįstos ten, kur nori. Todėl siekia savo svajonių užsienyje“, – svarstė šiaulietis Matas.
Matas pasakojo manantis, kad dar per anksti išvykti. Studijos užsienio universitetuose – nebent rezidentūros metais. Mediciną studijuosiantis vaikinas po dešimties metų save, kaip ir daugelis būsimų medikų, įsivaizduoja vis dar studijuojantį.
Gintarė iš Gedgaudiškio (Šakių raj.) džiaugėsi jiems surengta švente. Anot jos, tai gražus atlygis už abiturientų įdėta darbą ir pasiektus rezultatus. Ji antrino vaikinams ir sakė, kad Lietuvoje perspektyvų netrūksta. Jei norisi pakeisti aplinką – galima tiesiog pasinaudoti studentų mainų programomis.
„Mes dažnai manome, kad viskas, kas iš užsienio, yra geriau. Iš tiesų Lietuvoje yra labai daug stiprių aukštųjų mokyklų ir juose dirbančių dėstytojų. Tikrai čia mes galime įgyti puikų išsilavinimą“, – kalbėjo Gintarė.
Tarptautinių santykių mokslus norintis krimsti Voldemar iš Eišiškių (Šalčininkų raj.) buvo kiek kitokios nuomonės. Jis nusprendė studijuoti Varšuvos universitete. Pasak jo, tarptautiniai santykiai yra labai įdomi mokslo disciplina, nes ji jaunam žmogui suteikia daug galimybių.
„Man patinka Europos Sąjungos vizija, kad dabar visa Europa yra mūsų tėvynė. Mes galime dirbti viso kontinento gerovei ir visai nesvarbu, kur mes esame“, – pasakojo Voldemar.
