„Aš manau, kad iki metų galo“, - antradienį po susitikimo su premjeru Andriumi Kubiliumi sakė
bendruomenės pirmininkas Simonas Alperavičius.
Pasak jo, kompensacijas galėtų gauti apie tūkstantis žydų tautybės
asmenų, kurie Antrojo pasaulinio karo metais gyveno Lietuvoje ir
nukentėjo nuo totalitarinių sovietų ir nacių režimų.
Pagal pernai priimtą Geros valios kompensacijos už žydų
religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymą, šiemet
biudžete tam numatyti 3 milijonai litų, ir dalis šių lėšų jau
pervesta specialiai paskirtam fondui. Pirmas fondo valdybos posėdis
numatytas liepos 19 dieną.
„Dalis jau perversta, bet tai labai sudėtinga procedūra
išaiškinti visus, kurie buvo persekiojami šitų teroristinių
režimų - ir sovietų, ir nacistų“, - žurnalistams sakė
S.Alperavičius.
Kartu jis pabrėžė, kad Lietuvos žydams nepriimtinas sovietų
ir nacių lyginimas: “Bet mums labai nepatinka, kai pradeda statyti
lygybės ženklą tarp nacistų ir sovietų. Aišku, ir tie, ir tie
blogi, bet lyginti jų negalima. Sovietai naikino visus, o naciai
naikino tik žydus“.
Pernai Seimo priimtas ir prezidentės pasirašytas įstatymas
numato 2013-2023 metais išmokėti 128 milijonus litų kompensaciją
Lietuvos žydų religiniams, kultūros, sveikatos apsaugos, sporto,
švietimo, mokslo tikslams Lietuvoje.
Iš šios sumos 3 milijonai numatyti šiais metais „Antrojo
pasaulinio karo metais Lietuvoje gyvenusiems ir nuo totalitarinių
režimų okupacijų laikotarpiu nukentėjusiems žydų tautybės
asmenims remti“.
S.Alperavičius po valandą trukusio susitikimo su premjeru
Lietuvos žydų bendruomenės patalpose Vilniaus centre sakė, kad
bendruomenė pasitiki premjeru Andriumi Kubiliumi, o jų nuomonės
daugeliu žydams svarbių klausimų sutampa.
„Pakalbėjome labai svarbiais klausimais - apie fondą, apie
holokaustą, apie antisemitizmą, ir man patinka, kad mes suradome
bendrą kalbą ir suprantame vienas kitą“, - teigė bendruomenės
vadovas.
„Aš bendrai esu optimistas ir pasitikiu premjeru“, - sakė
S.Alperavičius, paklaustas, kaip vertina Vyriausybės pastangas
įamžinti žydų paveldą Lietuvoje.
Premjeras A.Kubilius savo ruožtu patikino, kad kompensacija bus
pervedama kaip numatyta įstatyme, o Vyriausybė rūpinsis litvakų
paveldu Lietuvoje.
„Šiemet pervedame tris milijonus pagal pirmą programą, kitais
metais numatyta, kaip įstatymas sako, perversti dešimtadalį nuo 125
milijonų - tai yra 12,5 milijonų“, - žurnalistams sakė
Vyriausybės vadovas.
Pasak jo, susitikime kalbėta apie naujas patalpas žydų
gimnazijai, litvakų paveldą, švietimo klausimus - „kad Lietuvos
mokyklose būtų atvirai ir tinkamai mokoma apie žydų bendruomenės
ir visos Lietuvos tragediją holokausto tragediją ir apie gėdingą
lietuvių dalyvavimą toje tragedijoje“.
„Mums labai svarbu susigrąžinti į mūsų visų suvokiamą ir
vertinamą mūsų istorijos paveldą tai, kokia stipri čia iki
holokausto buvo žydų bendruomenė, koks tai didžiulis kultūrinis
paveldas, kurį mes norime pažinti ir kuriuo norime džiaugtis“, -
sakė A.Kubilius.
Žydų žudynės Lietuvoje prasidėjo jau pirmosiomis Sovietų
Sąjungos ir nacių Vokietijos karo dienomis 1941 metų birželio
pabaigoje. Beveik visi provincijos žydai buvo suvaryti į getus ir
nužudyti iki 1941 metų lapkričio vidurio.
1943 metais okupacinė valdžia nutarė likviduoti ir didžiųjų
Lietuvos miestų getus. Iš viso iki nacių okupacijos pabaigos buvo
nužudyta apie 195 tūkst. Lietuvos žydų, karo pabaigos sulaukė
5-10 proc. Lietuvos žydų.
Dvejus metus dirbusi Lietuvos istorikų komanda neseniai paskelbė
nustačiusi per tūkstantį lietuvių, kurie dalyvavo žydų
holokauste Antrojo pasaulinio karo metais. Tyrimas bus tęsiamas ir
manoma, kad jį baigus žydšaudžių skaičius gali padvigubėti.
Santykinai didelis lietuvių administracijos įstaigų ir vietos
gyventojų įsitraukimas į nacių organizuotas žydų žudynes iš
dalies aiškinamas brutalia sovietine okupacija, kurios Vakarų ir
Vidurio Europos šalims neteko patirti. Sovietų vykdyti žudymai,
trėmimai į Sibirą ir kitos skriaudos bent iš pradžių dalį
lietuvių pavertė Vokietijos šalininkais, su nacių - sovietų karu
buvo siejamos viltys atkurti Lietuvos valstybę.
Savo ruožtu dauguma žydų bijojo nacių Vokietijos puolimo ir
glaudėsi prie sovietų, šalyje išpopuliarėjo antižydiškos
nuotaikos ir stereotipai, bolševizmą vadinant „žydų valdžia“.
Pasak istorikų, nors „galutinis žydų klausimo sprendimas“ buvo
suorganizuotas ir inicijuotas nacių, tačiau be aktyvaus dalies
lietuvių administracijos ir vietos gyventojų talkininkavimo jo
nebūtų pavykę taip sparčiai ir tokiu mastu įgyvendinti.
