Šlapimu dvokiančios tarpuvartės atveria visiškai kitokį prestižine vieta laikomo ir kultūros paveldo zona paskelbto Kauno centro veidą.
Vidiniuose Laisvės alėjos ir gretimų gatvių kiemuose stūkso daugybė ne pirmos jaunystės pastatų apšiurusiais fasadais, šalia riogso nuodėguliais virtusių medinukų liekanos. Čia pat po šiukšlynus knaisiojasi valkatos ir benamės katės, laksto žiurkių ordos.
Šis kauniečius ir ypač turistus bauginantis vaizdas gali nepasikeisti dešimtmečiais, jei miesto valdžiai rūpės tik kosmetinis Laisvės alėjos pagražinimas, o ne kompleksinis Naujamiesčio problemų sprendimas.
Kauno architektų teigimu, svarbus ir gyventojų požiūris: užuot kariavę dėl teisės į griūvančius sandėliukus ar su kiekvieno svetimo automobilio kieme savininku, jie turėtų inicijuoti esminius erdvės, kurioje gyvena, pokyčius.
Siūlo pasidarbuoti buldozeriu
„Mano jaunystės laikais šis kiemas buvo laikomas vienu geriausių ir gražiausių. Jaučiausi gyvenantis miesto centre. Dabar vaizdas smarkiai pasikeitė: viskas apmirė, aplinkui vien apleisti pastatai, nešienauta žolė ir šiukšlės“, – sakė šalia „Romuvos“ kino teatro gyvenantis 53 metų inžinierius Povilas Jakimavičius.
Vyrui kelia nuostabą, kad valdžia užsimojo rekonstruoti Laisvės alėją, tačiau apsiribojo vien seno grindinio, šviestuvų, suoliukų ir požeminių komunikacijų pakeitimu. Jis, kaip ir daugelis gyventojų, norėtų, kad naujam gyvenimui būtų prikeltos ir daugybę metų funkcionavusios jos prieigos.
„Pirmiausia siūlyčiau atsivaryti buldozerį ir su žemėmis sulyginti visas kiemuose likusias medines griuvenas. Paskui imtis naikinti ne ką geresnės būklės sandėliukus. Tokie statiniai daro gėdą visam Kaunui“, – kalbėjo vyras.
Gretimame name gyvenantis Jonas Baltrūnas įsitikinęs, kad svarbiausia kiemuose išspręsti transporto problemas, statyti požemines aikšteles. Laisvės alėjos estetinė išvaizda, vyro manymu, turėtų būti vienas paskiausių darbų.
Valdininkai nemato visumos
Architektai ne kartą yra teikę įvairius šios miesto erdvės atgaivinimo projektus ir techninius sprendimus, tačiau į juos valdininkai numoja ranka arba sprendžia ne kompleksiškai, o priešokiais.
„Laisvės alėjos gyvybingumo ištekliai slypi gretutinėse gatvėse ir vidiniuose kiemuose. Tačiau kaip tai paaiškinti tiems, kurie priima esminius sprendimus?“ – klausė architektas Audrys Karalius.
Ne vienerius metus žadamą Laisvės alėjos rekonstrukciją, turėsiančią prasidėti 2014 metais, kaunietis prilygina sunkiai sergančiai ligonei, kurią nusprendžiama ne rimtai gydyti, o tiesiog papudruoti nosį.
„Kaip kitaip galima pasakyti, jei svarstymai sukasi ne apie miesto centro kvartalų visumą, o apie alėjos trinkelių raštą“, – sakė A.Karalius.
Architektas mano, kad atgaivinti Laisvės alėjos kiemų struktūrą pavyktų sutelkus dėmesį ir investicijas į kultūros objektus, šalia kurių galėtų formuotis jaukios erdvės.
Turistai jaučiasi nejaukiai
Vienas geriausių būdų įsitikinti, ko šiuo metu verti Laisvės alėjos vidiniai kiemai, – pamatyti į juos tyčia ar netikėtai užklydusių turistų reakciją. Tokiuose kiemuose apsilankę užsieniečiai dažniausiai pasijunta nejaukiai ir skubiai puola ieškoti išėjimo.
Neseniai teko matyti, kaip vidury dienos grupė svečių, greičiausiai iš Japonijos, vienoje iš Maironio gatvės tarpuvarčių baugščiai žvalgėsi į gilumą, tačiau taip ir neišdrįso eiti toliau.
Kauno turizmo informacijos centro direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Žiedelis tvirtino, jog Laisvės alėjos kiemai – vieta, kurioje miesto svečiams lankytis nesiūlo.
Tačiau dėl netvarkos Laisvės alėjos prieigose nustebusių ar pasipiktinusių turistų pastabų sulaukia dažnai.
„Daugelyje miestų turistai veržiasi įlįsti į siauresnes gatves. Namai su gėlėmis apsodintais balkonais, sutvarkyti autentiški kiemai sukuria tam tikrą aurą, leidžia pajusti, kokiose sultyse verda miestiečiai. Po Kauno centro kiemus sumanę pasidairyti smalsuoliai priversti keisti maršrutą“, – sakė M.Žiedelis.
Pinigų kiemams tvarkyti nerandama
Vytautas Pauliukas, Centro seniūnas
„Apgailėtinos būklės Laisvės alėjos ir gretimų gatvių kiemai – vienas didžiausių centrinės miesto dalies skaudulių.
Čia vis dar nebaigti formuoti žemės sklypai, tebevyksta statinių privatizacijos procesas, tęsiasi kaimynų ginčai dėl pagalbinių patalpų, gyventojai legaliais ir nelegaliais būdais kovoja su jų kiemuose statomais svetimais automobiliais.
Akis ne viename kieme badantys šiukšlynai ir neprižiūrimos teritorijos atsirado po to, kai prieš kelerius metus gyventojai atsisakė aplinkos tvarkymo mokesčio.
Dabar vieni kiemus tvarko patys, kiti samdo darbuotojus, treti į aplinką numoja ranka.
Laisvės alėjos kiemams tvarkyti iš miesto biudžeto lėšų nenumatyta.
Daugelio griūvančių namų, sandėliukų, metalinių garažų šeimininkai išvykę, todėl nėra ką bausti už netvarką.“
