Vykdė masines žudynes
Kaišiadorių rajonas, Pravieniškės II. Šis vietovardis eiliniam Lietuvos gyventojui tikriausiai mažai ką sako, retas kuris žino, jog egzistuoja ne viena, o dvi Pravieniškių gyvenvietės. Antroji – mįslinga ir persmelkta ne pačiomis geriausiomis emocijomis, joje veikia net trys laisvės atėmimo vietos bei prieš kelerius metus iš Kybartų perkelta atviroji kolonija.
Niūrūs, pilki sovietmečiu statyti kelių aukštų gyvenamieji namai. Toliau - aukštos betono tvoros, virš jų iškilę sargybos bokšteliai, spygliuotų vielų užtvaros. Apšepusiame pastate įsikūrusi kaimo parduotuvė, aplinkui vaikštinėja žmonės, prie krūtinių prisisegę po kortelę su nuotrauka, vardu, pavarde, kitais duomenimis. Taip svečius pasitinka 2-oji Pravieniškių gyvenvietė.
Netoli Kauno, vos už 7 kilometrų nuo Rumšiškių esančiame miške niūri įstaiga įsteigta dar tarpukaryje. Tuomet čia veikė priverčiamųjų darbų stovykla, į ją kasti durpių ir kirsti miško buvo siunčiami administracine tvarka nubausti žmonės.
Per sovietų okupaciją Pravieniškėse įkurtame kalėjime buvo laikomi tiek politiniai, tiek ir kriminaliniai kaliniai. Naciams užpuolus Lietuvą, pirmosiomis karo dienomis Pravieniškių kalėjime NKVD įvykdė masines žudynes. Per jas sušaudyti ne tik politiniai, bet ir kiti kaliniai, taip pat kalėjimo prižiūrėtojai su šeimomis. Iš viso nužudyta apie 260 žmonių, 214 spėjo pabėgti.
Sovietams grįžus, 1944 metų rudenį buvo įsteigta 2-oji Pravieniškių kolonija. Ši įstaiga neįslaptintuose dokumentuose buvo vadinama „OČ 12/2“, o įslaptintuose - „Pataisos darbų įstaiga Nr. 2“. Kaliniai toliau kasė durpes ir kirto mišką.
Atviroji kolonija – kalėjimas laisvėje
Šiuo metu vienintelė vieta Pravieniškių laisvės atėmimo įstaigų komplekse, kur galima bent dalinai jaustis visaverčiu piliečiu ir turėti grynųjų pinigų, yra atviroji kolonija.
Tai - buvusios kareivinės, jose apgyvendinti 97 nuteistieji. Didžioji dalis čia laiką leidžiančių žmonių – kraupias avarijas sukėlę ir už tai kalėti nuteisti vairuotojai, piktybiškai alimentų nemokantys vyrai bei smulkūs vagišiai.
Šioje kolonijoje bausmę atliekantys nuteistieji turi išskirtines sąlygas, jie gali laisvai vaikščioti kur panorėję, savaitgaliais grįžti į namus, gauti atostogų. Kaliniams net suteikiama teisė apsigyventi ne kolonijoje, o kartu su šeimos nariais nuomotis būstą šalia jos. Tačiau dėl sunkmečio norinčių pasinaudoti šia lengvata dabar jau nėra.
Nepaisant laisvės iliuzijos, čia gyvenama pagal gana griežtą režimą. Kolonijoje bausmę atliekantys nuteistieji privalo nustatytu laiku atvykti į patikrinimus, jiems draudžiama vartoti alkoholį, privalu laikytis griežtų vidaus taisyklių.
Visi šie žmonės negauna kitiems kaliniams įprasto nemokamo maisto, jie turi patys save išlaikyti, be to, sumokėti įkalinimo įstaigai už sunaudotą elektrą, komunalines paslaugas. Dėl to beveik visi nuteistieji dirba, jie įdarbinami per savotišką „darbo biržą“, Kalėjimų departamentui pavaldžią valstybės įmonę.
Nusižengimas - alkoholio vartojimas
Labiau kareivines ar statutinės įstaigos bendrabutį nei įkalinimo įstaigą primenančios atvirosios kolonijos gyventojai neretai nusižengia. Bene didžiausia jų „nuodėmė“ - alkoholio vartojimas.
Pasitaiko atvejų, kai į namus išleisti nuteistieji nesiteikia grįžti atgal, tada skelbiama jų paieška. Dažniausiai kaliniai pabėga sužinoję, kad už kitus įvykdytus nusikaltimus jiems gresia ilgi metai nelaisvės tikrame kalėjime.
Nors didžioji atvirosios kolonijos gyventojų dalis – vyrai, šiuo metu čia bausmę atlieka ir penkios moterys. Trys čia pateko, nes sukėlė tragiškus eismo įvykius, viena pasikėsino į sutuoktinio gyvybę, o kita – bandė užsakyti vyro nužudymą, nes šis pinigus laikė seife ir nesiteikė dalintis.
Bausmes kolonijoje taip pat atlieka ir trys buvę policijos pareigūnai – į Pravieniškes jie pateko dėl tragiškų eismo įvykių.
Tarp kalinių – trys juodaodžiai
Atviroji kolonija - tikra sanatorija, palyginti su kitomis trimis, oficialiai valdybomis vadinamomis Pravieniškių „zonomis“. Jose bausmę atliekantys nusikaltėliai laiką leidžia už grotų, jie gali džiaugtis nebent menkais malonumais ir skaičiuoti dienas, kai bus paleisti į laisvę.
Pirmojoje „zonoje“ kali pirmą kartą už tyčinius nesunkius, apysunkius arba dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus nuteisti vyrai. Antrojoje, pačioje didžiausioje ir daugiausia kalinių turinčioje „zonoje“, kalinių kontingentas kur kas rimtesnis - čia laiką leidžia už tyčinius sunkius arba labai sunkius nusikaltimus pirmą kartą nuteisti asmenys, o taip pat - kalėti iki gyvos galvos nuteistas 21 kalinys.
Pasak antrosios valdybos viršininko Dariaus Kubiliaus, tarp kalinių dominuoja žudikai, narkotikų prekeiviai, šio „verslo“ organizatoriai. Čia bausmę atlieka ir trys iš Nigerijos į Lietuvą atklydę juodaodžiai. Vienas jų Pravieniškėse kali už moksleivės išžaginimą, kiti du - už kvaišalų kontrabandą.
Trečiojoje „zonoje“ dienas leidžia už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus nuteisti vyrai. Čia taip pat patenka arešto bausme nuteisti žmonės, tačiau jie kartu su kitais nuteistaisiais nebūna, teismo skirtą laiką leidžia areštinėje.
Socialiniuose tinkluose - kalinių profiliai
Nors kaliniams draudžiama naudotis mobiliojo ryšio telefonais, ne paslaptis, kad nuteistieji puikiai apsirūpinę ryšio priemonėmis. Laiko į valias turintys „zekai“, apsimetę policijos pareigūnais ar į nelaimę patekusiais anūkais, kvailina naivius senukus, palaiko ryšius su laisvėje esančiais bendrais, planuoja naujus nusikaltimus bei jiems vadovauja.
Pravieniškių pataisos namų darbuotojai pripažįsta, kad draudžiami daiktai į „zonas“ patenka įvairiais būdais, tačiau populiariausias – permetimas per įkalinimo įstaigos tvorą. Šiuo metu technologijos ištobulėjo, rankomis siuntiniai svaidomi itin retai.
Kalinių bendrai naudoja specialias šaudykles, kurias gamina meistrai. Dažniausiai naudojami suspausto oro balionai su pritvirtintais vamzdžiais arba parakinės šaudyklės, kurių veikimo principas panašus į patrankos.
Pasak įkalinimo įstaigos darbuotojų, dažniausiai per spygliuotomis vielomis apkarstytas aukštas tvoras skrieja mobilieji telefonai, SIM kortelės bei mobiliojo interneto modemai. Nors kaliniams leidžiama turėti savo kompiuterius, tačiau naudotis interneto ryšiu draudžiama, gavę modemus jie palaiko ryšį su artimaisiais, netgi sukuria savo profilius socialiniuose tinkluose, juose talpina nuotraukas.
Telefonų šaudykles gamina meistrai
Pravieniškių pareigūnai pripažįsta, kad su įkalčiais sučiupti „šaulius“ nėra taip paprasta. Pasigirdus šūviui siunčiama mobilioji grupė, tačiau dažniausiai randama tik numesta šaudyklė.
„Sėkmingai permetus siuntinį į „zoną“, pati šaudyklė jau nebūna aktuali. Ji dažniausiai numetama, taip atsikratoma įkalčiu. Anksčiau mes jas kolekcionuodavome, tačiau dabar to nedarome, pernelyg daug jų randame, tad neutralizavę atiduodame į metalo laužą“, - pasakojo prižiūrėtojai.
Pareigūnai įsitikinę, kad šaudykles pagal užsakymus gamina meistrai.
„Dabar nesunkiai galima nustatyti, ar tai vieno, ar kito meistro darbas. Kas tie auksarankiai, kieno užsakymus jie vykdo, mes nežinome“, - sakė prižiūrėtojai.
Gamina ir karstus, ir surenkamus namelius
Kiekvienoje Pravieniškių valdyboje veikia gamybiniai padaliniai, kuriuose triūsia nuteistieji. Jų gaminamos produkcijos spektras labai platus – nuo karstų, metalo dirbinių iki surenkamų medžio namelių bei didmaišių, kurie siuvami „Achemos“ grupės įmonių užsakymu.
„Gaminama viskas, kas yra paklausu. Užsakymus priima ir nuteistuosius įdarbina valstybinė įmonė“, - lrytas.lt sakė antrosios valdybos viršininkas D. Kubilius.
Šiuo metu dirba apie pusė Pravieniškėse dienas leidžiančių nuteistųjų. Dalis jų darbuojasi ūkio aptarnavimo srityse, prižiūri įkalinimo įstaigą, remontuoja, stato, gamina ir dalina maistą. Ūkio priežiūros sektoriuje dirbančio kalinio atlyginimas siekia apie 700 litų.
Įvairią produkciją gaminantys nuteistieji uždirba tiek, kiek pagamina. Tokia apmokėjimo tvarka nustatyta, kad kaliniai nepradėtų tinginiauti.
Kalinių pramogos – sportas, kūryba ir skundų rašymas
Pravieniškėse dienas leidžiantys kaliniai gali praskaidrinti savo niūrią kasdienybę. Čia veikia meno dirbtuvės, jose nuteistieji gamina įvairius rankdarbius, tai pat saviveiklos būreliai, atgaivą sielai galima rasti koplyčioje.
Kaliniai gali lankytis bibliotekoje, skaityti knygas bei laikraščius. Jiems organizuojami įvairūs mokymai ir kursai, tai pat yra suteikiamos galimybės tūnant už grotų baigti mokslus.
Tačiau didžiausia ir bene populiariausia kalinių pramoga išlieka sportas. Nuteistieji augina raumenis tampydami treniruoklius, žaidžia futbolą ir krepšinį.
Dar viena pramoga - skundų rašymas. Pasak antrosios valdybos viršininko D. Kubiliaus, nuteistieji skundžia visus ir viską, o atsakinėdami į jų raštus administracijos darbuotojai sugaišta begalę laiko. Pagal Viešojo administravimo įstatymą, į kalinių raštus privaloma atsakyti raštu.
„Turime etatinių skundų rašytojų, pasitaiko tokių situacijų, kad tiesiog nežinome, kaip į skundus atsakyti. Pavyzdžiui, vienas nuteistasis parašė, jog kažkada per televiziją girdėjo, kad nuteisti pareigūnai kali geresnėse sąlygose ir mūsų reikalauja atsakyti, kodėl taip yra.
Dar vienas žmogus parašė skundą, jog prižiūrėtojai vaikšto ir duris darinėja pernelyg garsiai. Tokie skundai adresuojami ne tik mums, bet ir pačioms įvairiausioms instancijoms. Pradedami tyrimai, o atsakymų ruošimas atima nemažai laiko“, - lrytas.lt sakė antrosios valdybos viršininkas D. Kubilius.
Ypatinga kalinių kategorija – nuteistieji iki gyvos galvos
Bene niūriausia ir labiausiai slegianti Pravieniškių įkalinimo įstaigų vieta – 2-osios „zonos“ lokaliniai sektoriai, kuriuose kalinami iki gyvos galvos nuteisti nusikaltėliai. Aukščiausia bausme už ypač sunkius nusikaltimus nuteisti „zekai“ pirmąją bausmės dalį atlieka Lukiškių kalėjime, o tik vėliau gali prašyti geresnių sąlygų, Lukiškių 2-ąją „zoną“. Šiuo metu čia kali 21 iki gyvenimo galo įkalintas nusikaltėlis.
Lrytas.lt žurnalistas, lydimas antrosios valdybos viršininko bei kelių prižiūrėtojų, apsilankė lokaliniame sektoriuje, kuriame bausmę atlieka griežčiausia bausme nuteisti kaliniai.
Norint patekti į ypač akylai saugomą teritoriją, reikia pereiti bent kelis vartus - „gyvagalviais“ vadinami nuteistieji gyvena atskirai nuo kitų kalinių, juos visą parą akylai stebi prižiūrėtojai.
Už aukštų vartų atsiveria maža erdvė – išpuoselėtas kiemelis, kuriame laiką leidžia galvažudžiai. Viename kampe stovi kuklus stalas su suolais, kitame kabo padžiauti skalbiniai. Lokalinio sektoriaus kiemelyje įrengta krepšinio lenta, stoginėje stovi įvairūs treniruokliai, džiūsta sportinė avalynė.
Kas vyksta bendro naudojimo patalpose – nedidelėje salėje su televizoriumi ir kalinių virtuvėje - prižiūrėtojai stebi per vaizdo kameras. Jos sumontuotos specialiose metalinėse dėžėse, kurių priekyje – į neperšaunamą panašus stiklas.
Tokios vaizdo kameros įrengtos ir gyvenamosiose patalpose, kuriose aukščiausia bausme nuteisti nusikaltėliai gyvena po kelis.
Iki gyvos galvos nuteistų žudikų buitis iš pirmo žvilgsnio atrodo skurdi ir primityvi. Siekdami bent šiek tiek privatumo dauguma jų dviaukštes lovas dengia užuolaidomis, kai kurie kojūgaliuose pakabina televizorius.
Beveik prie kiekvienos lovos kabo ausinės, kaliniai įpratę klausytis muzikos ar žiūrėti filmus netrukdant likimo draugams. Niūrią galvažudžių kasdienybę praskaidrina ir kompiuteriai, juos turėti leidžiama, tačiau draudžiama naudotis internetu.
Norėjo nužudyti šaukštu
Pravieniškėse bausmę atliekantys nuteistieji iki gyvos galvos gali naudotis kur kas geresnėmis sąlygomis nei kalintys Lukiškių kalėjime. Tačiau dėl netinkamo elgesio, keliamos grėsmės kitiems kaliniams bei administracijai gresia grąžinimas atgal į Lukiškes.
Anksčiau tokios tvarkos nebuvo, tad dėl vienų ar kitų priežasčių, nesutarimų su kitais kaliniais atgal į Lukiškes norintys grįžti „gyvagalviai“ imdavosi drastiškų priemonių, specialiai nusižengdavo ar darydavo naujus nusikaltimus.
Prieš kelerius metus du kalėti iki gyvos galvos nuteisti vyrai Pravieniškėse užpuolė ir nusmailintu šaukšto kotu ėmė nuožmiai badyti likimo draugą. Sunkiai sužeistam kaliniai pavyko išsinerti iš rūbų ir pasprukti, jis liko gyvas. Vėliau abu nusikaltėliai buvo teisiami už pasikėsinimą nužudyti, Kauno apygardos teismas jiems skyrė ilgus metus nelaisvės. Šias bausmes pridėjus prie anksčiau skirto įkalinimo iki gyvos galvos, palikta galioti aukščiausia bausmė – įkalinimas iki gyvos galvos. Tąkart nusikaltėliai savo tikslą pasiekė - gyvenime neturėdami daugiau ko prarasti galvažudžiai buvo perkelti atgal į Lukiškių kalėjimą.
