Kauno dekoratyvinių balandžių augintojų klubui vadovauja Kauno nusikaltėlių šulo Henriko Daktaro draugas 48 metų Jonas Romeika, pravarde Romėnas.
Teisėsaugos pareigūnai yra taikę Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą ir uždraudę su Romėnu bendrauti vilkikų grobimu užsiimančios Kryžkelės gaujos nariams Virginijui Veličkai, Jevgenijui Skripkinui, pravarde Skripka, kitiems nusikalstamo pasaulio veikėjams.
Anksčiau J.Romeika buvo įtariamas turto prievartavimu ir verslininkų terorizavimu.
Jis buvo atsidūręs už grotų, bet kalėjimo išvengė.
Klube – D. Kedžio pusbrolis
J. Romeikos pavaduotojas Kauno balandininkų klube – pedofilijos skandalą sukėlusio D. Kedžio pusbrolis 45 metų V. Markauskas.
Mašinų detalėmis prekiaujantis V. Markauskas, kaip ir jo bičiulis J. Romeika, yra gerai žinomas Kauno policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnams.
Daktarų lyderius puikiai pažįstantis D. Kedžio giminaitis yra ir pats sėdėjęs teisiamųjų suole.
Vyriškis buvo įkliuvęs už savavaldžiavimą, vagystę, chuliganizmą, įtariamas turto prievartavimu.
Apsikarstę aukso grandinėmis
Privačioje įmonėje transporto vadybininku dirbantis J. Romeika su bendraminčiais nuolat rengia parodas.
Viena įspūdingiausių parodų buvo surengta Kauno prekybos centre „Mega” – salėje šurmuliavo per 1000 karvelių.
Bet lankytojai dėmesį atkreipia ne tik į įspūdingai atrodančius sparnuočius.
Ant balandžių augintojų klubo pirmininko J. Romeikos ir daugelio kitų paukščių šeimininkų kaklų žėri didžiojo piršto storio aukso grandinės, jie mūvi masyvius žiedus su briliantais.
Tokiais papuošalais savo turtus ir galią pabrėžti norintys šešėlinio pasaulio veikėjai karveliais rūpinasi tarytum šeimos nariais.
Augina nuo vaikystės
J.Romeika užaugo Kauno Vilijampolės rajone kartu su H. Daktaru, pravarde Henytė, Alvydu Laurinavičiumi (Luras), Egidijumi Abariumi (Goga), Vidmantu Siaurusevičiumi (Siauras), kitais būsimais nusikalstamo pasaulio šulais.
Dėl šių paukščių iš proto ėjo vienais metais už H. Daktarą vyresnis jo antros eilės dėdė Rimantas Ganusauskas, pravarde Mongolas.
Karvelius veisė ir senosios Daktarų kartos atstovas Viktoras Česonis.
Visus vaikinus, be futbolo ir kitų pomėgių, siejo karveliai, kuriuos jie gaudė, mainė, pirko, gaudavo dovanų.
Vaikystėje H. Daktaras balandžius augino J. Naujalio gatvėje, savo šeimos namo kieme.
J. Romeika ir kiti H. Daktaro draugai, gyvenę daugiabučiuose, karvelides įsirengdavo negyvenamose pastogėse, esančiose virš viršutinių aukštų.
„Balandžiais susidomėjau nuo 10 metų. Pats sukaliau jiems lentynas, pirkdavau lesalą, valydavau patalpas”, – prisiminė J. Romeika.
Dėl balandžio kilo avarija
Jaunieji balandininkai užaugę susibūrė į gaują, kuriai vadovavo H. Daktaras ir R. Ganusauskas.
Pastarasis 1993 metais prapuolė be žinios.
Įtariama, kad šiuo metu už kruvinus nusikaltimus teisiamas Henytė jį nužudė paleisdamas į galvą du šūvius.
Iš reketo, vagysčių, kontrabandos praturtėję veikėjai statėsi nuosavus namus, kuriuose būtinai turėjo būti balandinės.
1989 metais persikėlęs į privačią valdą netoli Vilijampolės, karvelides savo kieme iškart įsirengė ir J. Romeika.
Kartą jaunystėje jis net sukėlė avariją – vairuodamas užsispoksojo į skraidančius balandžius ir stuktelėjo į priekyje važiuojančią mašiną.
Lepina kaip kūdikius
Savo karvelidėje J. Romeika šiuo metu laiko 110 Kauno drugelių ir Kauno baltajuosčių veislių dekoratyvinių balandžių.
„Kartu su bendraminčiais išvedžiau šias rūšis. Maloniausia – ne nusipirkti balandį, o jį užauginti”, – pasakojo J. Romeika.
Vyriškis itin rūpinasi paukščiais – balandinėse įrengtas šildymas, o balandžiai šeriami rinktiniu lesalu: grikiais, kviečiais, žirniais, kukurūzais.
Trumpasnapiams jaunikliams, kurių suaugę sparnuočiai nepajėgia maitinti, šeimininkas pats į rykles sušvirkščia Vokietijoje gaminamų grūdų mišinių.
Savininkas kasdien valo balandžių namus, rūpinasi jų gydymu.
Kainos – tarsi švytuoklė
„Tos pačios rūšies karvelių kaina gali smarkiai svyruoti. Jei augintojui balandis labai brangus, jis jo neparduos ir už 1000 litų, o kitą karvelį galima įsigyti ir už 50–100 litų.
Pirkėjas už patikusį sparnuotį gali nepagailėti 2000 litų”, – pasakojo J.Romeika.
Dabar Lietuvoje bene populiariausios dekoratyvinių karvelių veislės – lenkiškosios žuvėdrėlės, kapucinai, dominikonai, poviniai, figūriniai balandžiai. Paprastai jie kainuoja nuo 300 iki 500 litų.
Už mūsų šalyje itin retą karvelį – Karaliaučiaus spalvotagalvį prašoma net iki 7000 litų.
Akį rėžia prabanga
D. Kedžio pusbrolis V. Markauskas turi per 100 balandžių.
Apsilankius Šilainių rajone esančiame nuosavame jo name į akis krito ne tik moderniame pastate įrengtos karvelidės.
Namų interjeras pribloškia prabanga.
Kambariuose – prašmatnūs odiniai baldai, paveikslai, buitinė technika. Erdviame stikliniame priestate įrengtos šildomosios grindys.
Stora aukso grandinėle pasipuošęs šeimininkas per interviu vilkėjo violetinį megztinį – labai panašų į tą, kurį nešiojo žudynėmis įtariamas jo giminaitis D. Kedys.
Jaunimo karveliai nedomina
Iš Garliavos kilęs V. Markauskas karvelius pradėjo auginti sekdamas savo senelių ir kitų vietos gyventojų pavyzdžiu.
Brangiausias jo pirktas balandis – Mičiurino žuvėdrėlė, už kurį sumokėjo 1000 litų.
„Karveliai sovietiniais laikais buvo labai populiarūs. Patys augome tarp žmonių, kurie turėjo daug balandžių. Jie buvo veisiami kiekvienoje pašiūrėje.
Dabar ši banga gerokai nuslūgusi. Jaunimas beveik nesidomi karveliais.
Keičiasi laikai, keičiasi ir pomėgiai, mados.
Grakštūs, taikūs sparnuočiai nuramina nervus, padeda atsikratyti įtampos”, – aiškino V. Markauskas
V. Markauskas neneigė, kad pažįsta H. Daktarą, tačiau sąsajų su nusikalstamu pasauliu kratėsi: „Sutiksi iš matymo pažįstamą žmogų mieste, pasisveikinsi, tave nufotografuos sekliai, ir tu jau tarsi esi siejamas su mafija.”
Augino ir G. Dekanidzė
* Kauno dekoratyvinių balandžių augintojų klubui priklauso 150 narių. Tokie klubai dar veikia Marijampolėje, Šiauliuose. Savo organizacijas yra įkūrę ir sportinių balandžių augintojai.
* Dauguma balandininkų visiškai nesusiję su kriminaliniu pasauliu.
* Tarp jų yra garsių mokslininkų, menininkų, teisininkų, kultūros veikėjų.
* Vis dėlto vyresnės kartos mafiozų aistra sparnuočiams yra palikusi ryškų pėdsaką.
* 1995 metais sušaudyto „Vilniaus brigados” vadeivos Boriso Dekanidzės tėvas Georgijus Dekanidzė, sietas su tarptautine mafija, iki pat savo mirties 2010 metais turėjo įspūdingą dekoratyvinių paukščių pulką.
Kodėl traukia balandžiai?
Saulius Rumbutis, ornitologas
„Ne kartą savęs klausiau, kodėl nusikalstamo pasaulio veikėjai mėgsta ne šunis, kates, vėžlius ar pelytes, o būtent karvelius?
Dirbdamas mokytoju įsiminiau vieną dalyką – nepažangūs, išdykę vaikinai yra labiau linkę būti gamtoje nei ramesni jų bendraamžiai.
Atokesnėse vietose – miškuose, ežerų pakrantėse jie jaučiasi nepastebimi, laisvesni nuo suaugusiųjų kontrolės.
Ten jie gali susikurti laužą, pasikepti privogtų bulvių, padaužyti butelius, pamėtyti kirvį į medį, brakonieriauti.
Balandžių auginimas, mėgavimasis jais – tai irgi buvimas labai arti gamtos, laisvės pojūtis.
Karvelių plitimui tarp nusikalsti linkusio jaunimo įtakos turi ir autoriteto pomėgiai.”
Atgauna dvasios ramybę
Edita Ivinkina, psichologė
„Kaune sovietiniais laikais susiklostė dekoratyvinių karvelių auginimo tradicijos.
Jos ypač išplito Vilijampolės ir Žaliakalnio rajonuose.
Veisimo sąlygos ten esančiuose nuosavų namų kvartaluose buvo ypač palankios.
Laikui bėgant šiuose rajonuose suvešėjo nusikalstamumo daigai, kai kurie balandžių mylėtojai užaugę įsiliejo į kriminalinį pasaulį.
Nusikaltėliai karvelius augina ir dėl atsipalaidavimo. Baltas balandis yra gerumo, jaukumo, taikos simbolis.
Prižiūrėdami juos, lesindami nusikaltėlių pasaulio atstovai atgauna dvasios ramybę. Jie pasijunta geriau, nes tokiu būdu bent iš dalies kompensuoja savo blogus darbus.”
