Pasak parlamento vadovės, V. Petkus buvo tarp tų žmonių, „kurių mintys, žodžiai, ir darbai sovietinės okupacijos metais neleido užgesti laisvės viltims“.
„Ištikimybės šioms vertybėms kaina nuo pat ankstyvos
jaunystės buvo kalėjimai, lageriai, tremtis, sovietinės sistemos
sargų persekiojimas, atleidimas iš darbų, šmeižtas spaudoje.
Tačiau šviesaus atminimo V. Petkus, nepaisydamas gresiančių ir
negailestingai taikomų represijų, atkakliai skleidė tiesos žodį,
minėjo tautines šventes, su bendraminčiais įkūrė Lietuvos
Helsinkio grupę“, – užuojautoje sakė I. Degutienė.
„Vėliau, jau Nepriklausomybę atsikovojusioje Lietuvoje, liko
aktyvus visuomenininkas, ginantis žmogaus teises ir
krikščioniškąsias vertybes, drąsiai reiškiantis nuomonę visais
mūsų viešojo gyvenimo klausimais“, – teigė Seimo pirmininkė.
Ji priminė, kad už nuopelnus V. Petkui Lietuvoje ir kitose
šalyse buvo skirti įvairūs apdovanojimai, jis tris kartus buvo
nominuotas Nobelio taikos premijai.
Ilgametis kovotojas už nepriklausomybę V. Petkus kartu su
bendraminčiais 1977 metų rugpjūčio 20 dieną įkūrė Estijos,
Latvijos ir Lietuvos tautinių judėjimų komitetą, kurio tikslas
buvo taikus Baltijos valstybių nepriklausomybės atgavimas. Jis buvo
vienas iš Lietuvos Helsinkio grupės steigėjų, Sovietų Sąjungos
okupacijos metais kelis dešimtmečius kalėjo Sibiro lageriuose.
V. Petkus 1994 metais apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio
Gedimino ordino Riterio kryžiumi, 1999 metais – Vyčio Kryžiaus
ordino Komandoro kryžiumi, 2000 metais – Lietuvos nepriklausomybės
medaliu.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė
pareiškė užuojautą dėl žinomo kovotojo už Lietuvos laisvę,
disidento, vieno iš Lietuvos Helsinkio grupės įkūrėjų, Lietuvos
žmogaus teisių asociacijos garbės pirmininko Viktoro Petkaus
mirties.
„Viktoras Petkus mūsų atmintyje išliks ne tik kaip
nepalaužiamas kovotojas už žmogaus teises ir laisves, bet ir kaip
įsimintinų knygų apie pasipriešinimo kovas ir krikščioniškąją
kultūrą bei dvasią Lietuvoje autorius“, – rašoma prezidentės
užuojautoje.
Tarp V. Petkaus parašytų knygų – „Dominikonai Lietuvos
kultūroje“, „Vilniaus vyskupas kunigaikštis Ignas Jokūbas
Masalskis“, „Vilniaus arkikatedros bazilikos koplyčios“, „Vilniaus
vyskupai Lietuvos istorijoje“, „Lietuvos Helsinkio grupė“ (I ir II
dalys), „Laiškai iš Intos“.
Šalies vadovė pažymi, kad už politinę veiklą ir
pasipriešinimą sovietiniam režimui ne kartą teistas, kalintas ir
tremtas, 25 gyvenimo metus praleidęs Sibiro konclageriuose, V. Petkus
ir toliau liko ištikimu kovotoju už Lietuvos laisvę ir žmogaus
teises.
Ji taip pat primena, kad V. Petkus tarptautinių organizacijų tris
kartus nominuotas Nobelio Taikos premijai gauti bei buvo paskelbtas XX
amžiaus pasaulio žmogumi.
V. Petkus 1994 metais apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio
Gedimino ordino Riterio kryžiumi, 1999 metais – Vyčio Kryžiaus
ordino Komandoro kryžiumi, 2000 metais – Lietuvos nepriklausomybės
medaliu.
