Laikas yra tikrasis šeimininkas, žmogus – tik svečias. Kinų posakis
Senais laikais visos tautos, kurios stebėjo ir analizavo dangaus skliauto reiškinius, sukauptą patirtį bei informaciją stengėsi kuo plačiau taikyti praktiškai. Taip atsirado vadinamoji astrologija. Žymiai vėliau, mūsų eros laikais, Katalikų bažnyčios įtakoje atsidūrusiose valstybėse astrologija buvo uždrausta, paskelbta velnio pramanais.
Kadangi kas naktį žvaigždes neišvengiamai tekdavo regėti, siekdami išsiaiškinti jų atsiradimo paslaptis ir paskirtį visatoje, mokyti Europos vyrai išgalvojo astronomiją. O Azijos šalyse išliko stebėjimais bei protėvių išmintimi pagrįsta astrologija.
Tad iki pat XX amžiaus vidurio Rytų kraštuose nebuvo jokios takoskyros tarp astrologijos ir astronomijos sampratos. Tik bandydami prisitaikyti prie sparčiai modernėjančio pasaulio rytiečiai europiečių pavyzdžiu astrologijos skilčiai paliko horoskopus, o dangaus kūnų stebėjimą atskyrė ir perleido naujai išveistiems astronomams.
Senovės astrologija nuo dabartinės astronomijos iš esmės skiriasi informacijos panaudojimo tikslingumu. Taigi anksčiau astrologų duomenys apie šviesulių įtaką Žemės planetai buvo naudojami kasdieniame praktiniame gyvenime, o šiuolaikinių astronomų smulkmeniški visatos aprašymai ir detalūs paskaičiavimai, planetų kilmės bei sandaros versijos, juodųjų skylių hipotezės tapo tik dykaduoniaujančių mokslininkų minties žaismu, nieko bendra neturinčiu su kasdieniais žmonių poreikiais.
Astrologiją kaip reiškinį istorijos tėkmėje ištiko labai skirtingi likimai. Kai kurių tautų naudotos šviesulių poveikio interpretavimo sistemos jau seniai užmirštos, kitos smarkiai išsigimė ir iš jų likę tik blankūs šešėliai, dar kitos tapo popsinės kultūros dalimi. Tačiau kinų astrologija išgyveno patyrusi tik lengvus apipešiojimus.
Žinios apie kinų astrologiją įamžintos senovės rašytiniuose šaltiniuose, o jos šaknys pasiklydusios laiko miglose. Yra įrodymų, jog horoskopai Rytų Azijoje egzistavo jau trečiame antrame tūkstantmetyje prieš mūsų erą.
Iš tiesų kinų astrologija yra gilus ir sudėtingas mokslas, suteikiantis unikalios informacijos apie kiekvieną žmogų. Jis atspindi senovės kinų gebėjimą išmintingai klasifikuoti ir skirstyti bei sieti į tam tikras grupes viską – pasaulį, kosmosą, reiškinius, gyvenimą, žmones, net žodžius, atsižvelgiant į jų pobūdį, santykį su kitais objektais ir tam tikrus dėsnius. O tai padeda ir visuomenėje, ir aplinkoje išlaikyti tvarką, pamatyti sąsajų tinklą bei suvokti viso ko tarpusavio ryšį gamtoje ir visatoje.
Kinai laiką skirsto 12 metų ciklais, o visą ilgąjį ciklą sudaro penkis kartus pasikartojantys 12 metų ciklai, tai yra maždaug 60 grigališkųjų metų. Ir Kinijoje nauji metai visada prasideda skirtingomis datomis, atsižvelgiant į mėnulio kalendorių, kuris, ko gero, objektyvesnis už grigališkąjį ir Azijoje gana plačiai naudojamas praktiškai.
Kinų astrologija, skirtingai nei Avesta, egzistuoja jau tūkstantmečius be jokių modernizavimų, iškraipymų, visokių niekalų ir dviprasmybių prigalvojimo. Vakaruose pasklidę šiuolaikiniai vadinamieji Avestos astrologai – arba aferistai, arba prietrankos.
Šios rūšies planetų žinovai giriasi, pučiasi, putojasi, meluoja, esą jie taiko slapčiausias Avestos žinias. Iš tiesų jie pjauna riebų, riebų grybą. Bet vargu ar šiuolaikiniame pasaulyje atsirastų bent vienas žmogus, iš tikrųjų suvokiantis Avestos astrologiją.
Galima teigti, kad šiomis dienomis egzistuoja pseudoavestinė moderni vakarietiška ir tradicinės indų, kinų, tibetiečių, arba rytietiškos astrologijos sistemos. Žinoma, yra pusdurnių, kurie iš dyko buvimo, norėdami sau ir aplinkiniams pakutenti nervus, naudojasi neva toltekų, olmekų, majų ar inkų slaptais astrologiniais kalendoriais, bet apie tokius piliečius net nepadoru būtų rašyti.
Dar beprasmiškiau būtų pradėti kalbą apie astrologines prognozes, skelbiamas kiekviename dienraštyje, bulvarlaikraštyje ir glamūriniuose žurnaluose, nes ten publikuojami piktybiniai kliedesiai. Nesvarbu, kad prie paistalų puikuojasi palmirų, zemfyrų, vaivų, lopečių, šulijų ar globų atvaizdai...
Pagrindinis skirtumas tarp vadinamosios Vakarų ir kinų astrologijos yra tas, kad Vakaruose ataskaitos sistema yra Saulės judėjimas dangaus skliautu, o Kinijoje astrologija remiasi mėnulio ciklais.
Krikščioniškame pasaulyje Naujieji metai visada ateina tuo pačiu laiku – sausio 1-ąją (nors faktiškai turėtų prasidėti iškart po žiemos solsticijos), o Tolimuosiuose Rytuose jų laikas kasmet keičiasi. Kinai Naujuosius metus pažymi pagal antrąjį jauną mėnulį po žiemos solsticijos. Tai reiškia, kad „Vidurio valstybėje“ Naujieji prasideda vis kitu metu, maždaug tarp sausio ir vasario vidurio.
Ir, skirtingai nei Vakarų astrologija, kuri naudoja Zodiaką ir planetų simbolizmą, kinų astrologijoje figūruoja 12 gyvūnų: Žiurkė, Jautis, Tigras, Triušis, Drakonas, Gyvatė, Arklys, Avis, Beždžionė, Gaidys, Šuo ir Kiaulė. Kiekvienas iš jų gana tiksliai atspindi tais metais gimusių žmonių charakterio savybes.
Pagal kinų astrologiją asmens individualų horoskopą lemia gimimo metai, vienas iš penkių pagrindinių elementų: Medis, Metalas, Ugnis, Vanduo, Žemė, taip pat yin arba yang polius, gimimo mėnuo, gimimo valanda. Šie aspektai nulemia žmogaus charakterį, jo elgesį ir motyvaciją ir tarsi nupiešia visapusišką asmenybės paveikslą. (...)
Drakonas gyvybingas, savimi pasitikintis, kartais akiplėšiškas, paviršutiniškas, keistas, neįprastai elgiasi. Drakonas – sėkmės ir laimės ženklas.
Kinų šeimos, planuojančios vaikelį, stengiasi, kad jis pasaulį išvystų būtent Drakono metais. Verslininkai džiūgauja tarp partnerių ir tarpininkų sutikę Drakoną, nes jis sugeba daryti pinigus, netgi, galima sakyti, juos pritraukia, be to, tai dosnūs žmonės.
Jie ir sau nėra taupūs, banknotų delne negniaužia, o mieliau šlamančiais pasišvaisto, jei tik jų turi. Pastebėta, kad Drakonai taip lengvai išleidžia pinigus kaip ir uždirba.
Šio ženklo žmonės tvoskia egzotika ir erotika, ypač daliosios lyties atstovės gamtos apdovanotos seksualumu, todėl joms atsispirti sunku. Drakonai yra charizmatiškos, stiprios, įtakingos, savimi pasitikinčios asmenybės. Jų dėka pasaulis įgauna naujų spalvų. Šie žmonės kitus tarsi užburia savo kerais, todėl gali tapti puikiais prekeiviais, jiems tinka dirbti viešuosiuose ryšiuose, reklamos agentūrose.
Drakonams puikiai sekasi sportas, jie gali būti komandos kapitonais, treneriais. Beje, sportas – viena Drakonų saviraiškos sričių.
Drakono ženklo žmonės, jei tik turi galimybių, daug keliauja, jiems patinka lankytis svetimose šalyse ir pažinti kitas kultūras. Jie nesunkiai prisitaiko prie naujos aplinkos, yra lankstūs, bet tik tol, kol jiems tai naudinga.
Šiems žmonėms nepatinka, kai kas nors jiems aiškina ir vadovauja, tad jei pats esate valdinga asmenybė – arba turėsite nusileisti partneriui Drakonui, arba kils didelių nemalonumų... Mat Drakonai gali būti tokie pat pavojingi ir pikta menantys kaip ir lengvai sukalbami, palankūs.
Jiems stinga užuojautos, jie yra labai kritiški tiems, kurie neatitinka jų lūkesčių ir vertybių. Žodžių atsargiai nesirenka, kai būna nusivylę. Tai galingos asmenybės, kurios kilus konfliktui gali dar labiau pakurstyti ugnį ir sukelti tikrą gaisrą.
Drakonai būna ūmaus būdo, greitai užsiplieskia, yra kerštingi ir intrigantai. Todėl nepatariama su Drakonu kovoti. Žinoma, gražiausia būna, kai susipeša du Drakonai!
Kai nekariauja, Drakonai yra geri draugai, kol jiems leidžiama vadovauti. Jie neretai tampa direktoriais, politiniais arba religiniais lyderiais, mafijos šeimų galvomis, kurių pavyzdžiu seka kiti. Ne veltui Drakonas „Vidurio valstybėje“ nuo senų laikų simbolizavo imperatoriaus valdžią.
Tai ir protingi, aštriai mąstantys padarai. Tarp Drakonų – daug įvairiais talentais apdovanotų asmenybių. Didelė laimė jiems, kad turi gerą intuiciją. Kad ir kokie sunkumai bei iššūkiai gyvenime juos ištiktų, šie žmonės sugeba išlaikyti blaivų protą, nepasiduoti, suklupę atsikelia ir eina toliau.
Drakonų yda ta, kad jie žmones vertina pagal save ir tikisi, kad ir visi kiti bus tokie pat sąžiningi ir tiesmuki kaip jie patys. Drakonai tokie neįtarūs, kad jiems gali kilti pavojus patekti į spąstus ir likti apmautiems. Bet apskritai tai populiarūs žmonės, kuriems nereikia daug dirbti, kad būtų pastebėti ir pripažinti.
Drakonai trokšta būti mylimi. Kaip meilužiai, jie yra dviejų tipų: tie, kurie įsimyli ir atsiduoda santykiams visam gyvenimui, ir tie, kurie iš prigimties yra vienišiai ir vengia kurti šeimą. Pastarieji blaškosi iš vieno glėbio į kitą, bet nė vienam romanui neleidžia išsirutulioti į rimtą draugystę, pasibaigiančią santuoka. Tiesa, vyrams Drakonams meilėje labiau sekasi nei moterims.
Stipriosios lyties atstovai, gimę Drakono metais, moka užvaldyti antrąją pusę ir ją išlaikyti. Na o kai Drakonė moteris bando užvaldyti vyrus, dažnokai patiria fiasko. Juk nė vienas normalus visavertis vyras niekuomet nesileis, kad jį valdytų moteris. Taip jau pati gamta surėdė Homo sapiens rūšį. O, pavyzdžiui, vilkų populiacijoje yra kitaip: ten gaujai vadovauja patelė, taigi, matriarchatas.
Tėvystė – ne Drakonų pašaukimas. Darbas, reikalai iš Drakonų atima visą laiką ir jėgas. Tie Drakonai, kurie vis dėlto susilaukia palikuonių, vaikams paprastai skiria ne per daugiausia dėmesio. Mažiems Drakoniukams dažnai trūksta pasitikėjimo savimi, nors, regis, tai vaikai su suaugusiojo galva. Gimdytojai turėtų savo Drakonėlius švelniai padrąsinti ir įtikinti juos turint talentų.
