Man teko gyventi trijose skirtinguose pasaulio galuose esančiose šalyse ir visose jų sutikau ten laikinai ar nuolat gyvenančių lietuvių.
Visi jie labai skirtingi, kaip ir jų požiūris ar ryšys su Lietuva. Štai Didžiojoje Britanijoje (ypač Londone, Piterbore) apie savo tautybę paklaustas lietuvis dažnai stengsis išsisukti nuo tiesaus atsakymo, mat lietuviai ten turi ne itin gerą reputaciją, o ką bekalbėti apie nuolatinę britų dešiniųjų ir ne tik skleidžiamą propagandą apie piliečius iš Rytų Europos, „vagiančius“ britų darbo vietas.
Užtat Kinijoje sutikęs lietuvį pasijunti toks laimingas, lyg būtum suradęs ilgai ieškotą brolį ar seserį. Be to, dauguma mano sutiktų kinų jaunuolių savo dievaičiais laikė A.Sabonį ir Š.Jasikevičių, todėl būti lietuviu Kinijoje yra ne tik egzotiška, bet ir be galo malonu. Na, o Kanadoje, būti lietuviu yra kone prestižo ar tiesiog išskirtinumo reikalas.
Net sunkiai ar apskritai lietuviškai nekalbantys lietuviai didžiuojasi savo kilme ir nebijo garsiai apie tai skelbti kitiems.
Kodėl Kanados lietuviai didžiuojasi savo kilme?
Rasti vieną atsakymą į šį klausimą nėra lengva. Kanada apskritai yra emigrantų ir jų palikuonių kraštas, o tikraisiais kanadiečiais yra laikomi tik indėnai ir eskimai, dabar vadinami aborigenais, kurių populiacija bendrame Kanados demografiniame kontekste sudaro labai mažą dalį (pagal 2006 metų gyventojų surašymą, aborigenai sudarė vos 3,8 proc. bendros populiacijos).
Galima daryti prielaidą, kad būdamas emigrantu tarp emigrantų iš mažos, kažkam net mistiškai skambančios šalies, garsėjančios krepšiniu, gražiomis merginomis ir alumi, esi tarsi išskirtinis. Reikėtų pridurti, kad Linas Kleiza, žaidžiantis „Toronto Raptors“ krepšinio klube, irgi prisideda prie to, kad čionykščiai lietuviai turi kuo pasididžiuoti ir prieš kolegas pasigirti.
Kanados lietuvio mintys apie Lietuvą
Mano kalbintas 26 metų mokyklos asistentu dirbantis Tomas Galinauskas, kuris gimė ir augo Kanadoje, lietuviškai nekalba, bet moka kelias svarbiausias frazes. Tomas lietuviškai nesunkiai užsisakytų alaus, pagirtų merginos išvaizdą, na ir, be abejo, pasisveikintų bei atsisveikintų.
Viso to jis išmoko, kai su tėvais viešėjo Lietuvoje. Nors Tomas yra antrosios kartos, gimusios Kanadoje (abu tėvai lietuviai, bet gimė Kanadoje), atstovas, jis neslepia savo susižavėjimo ir pasididžiavimo Lietuva bei savo lietuviška kilme.
„Aš didžiuojuosi, kad esu lietuvis ir į klausimus apie savo tautybę visada pabrėždamas atsakau, jog esu tikrų tikriausias lietuvis. Lietuva yra unikali šalis su labai kovinga tauta, kuri būdama tokia maža vis tiek išsikovojo nepriklausomybę ir apskritai vietą po saule, tai mane žavi. Kažin ar lygiai taip pat didžiuočiausi, jeigu mano kilmės šalis būtų Italija ar kita didesnė šalis - jų yra visur ir jie nėra tokie unikalūs, išskirtiniai kaip mes“, – teigė T.Galinauskas.
Tomas visada norėjo pamatyti, iš kur yra kilęs jo senelis (gimęs ir užaugęs Kelmėje, o per karą emigravęs į Kanadą - aut.past.) ir kaip atrodo Lietuva, todėl prieš dvejus metus su šeima suplanavo kelionę į Lietuvą. Jie norėjo ne tik pamatyti Lietuvą, bet ir susitikti su kuo daugiau giminaičių, apie kuriuos žinojo tik iš laiškų ir nuotraukų. Tomas tikino, kad jo meilė Lietuvai tik dar labiau sustiprėjo pagaliau išvydus viską savo akimis.
„Lietuva turi gilią istoriją, kultūrą, folklorą, o ir žmonės tokie šilti ir svetingi. Mane stebino ir žmonių kūrybingumas, net plynuose laukuose buvo galima išvysti įvairių skulptūrų ir meno dirbinių, to Kanadoje tikrai nerasite.
Žinau, kad nustebsite, bet man labai patiko Kaunas ir jo senamiestis, gal dėl to, kad didžiąją kelionės dalį praleidau būtent ten. Žmonės skundėsi, kad senamiestis apleistas ir nėra ten ką veikti, bet man būtent senamiestis pasirodė labai patrauklus. Palyginti su miestais Kanadoje, Kaunas turi labai daug senos architektūros, kiekvienas pastatas turi savo istoriją“, - sakė T.Galinauskas.
Įspūdinga lietuviškos atributikos kolekcija ir Lietuvos sportininkai
Tomas savo lietuviška kilme didžiuojasi garsiai. Jo lietuviškos atributikos pilna spinta nustebintų turbūt ne vieną lietuvį.
„Turiu nemažą Lietuvos vėliava padabintų kepurėlių kolekciją, ledo ritulio ir futbolo bluzonų, trejus golfo marškinėlius, dvi striukes, šaliką ir netgi kuprinę, kurią nešioju kasdien eidamas į darbą. Vienas iš įdomesnių daiktų mano kolekcijoje yra marškinėliai su „Grateful Dead“ simbolika. Gal ne visi supranta jų prasmę, bet būtent ši roko grupė prisidėjo prie Lietuvos krepšinio komandos pasirodymo 1992-aisiais vykusioje olimpiadoje.“
Tomas, kaip ir kiekvienas jaunuolis, domisi sportu, todėl jam visada labai rūpėjo Lietuvos sportininkų karjera ir pasiekimai. Jis ypač žavisi ir didžiuojasi Dainiaus Zubraus bei Dariaus Kasparaičio sėkme ledo rutulyje.
„Pamenu, kai buvau mažas, mano šeima labai džiaugėsi ir didžiavosi, kai D.Zubrus pateko į NHL. Aš tuo metu net nežinojau, kas jis toks, bet faktas, jog jis buvo iš Lietuvos, mane iš karto privertė juo didžiuotis“, - teigė T.Galinauskas.
Viešėdamas Lietuvoje T.Galinauskas turėjo mažą svajonę čia išvysti D.Zubrų. Iš pradžių ši mintis skambėjo kiek juokingai, nes D.Zubrus jau kuris laikas gyveno ne kur kitur, o Kanadoje, tačiau atsitiktinai Tomas sportininką išvydo pietaudamas vienoje Trakų kibininių. Vaikinas džiaugėsi galėjęs su savo dievaičiu nusifotografuoti.
„Niekada to nepamiršiu. Du žmonės, gyvenantys Kanadoje atsitiktinai susitiko būtent Lietuvoje“, - neslėpė savo džiaugsmo T.Galinauskas.
Bepigu didžiuotis, kai Lietuvoje gyventi nereikia?
Dažnas
lietuvis turbūt paburnotų - bepigu jam didžiuotis, kai gyvena vienoje
iš ekonomiškai stabiliausių valstybių ir lietuviška politikos ar
mokesčių sistema „nekvėpuoja“ į nugarą, tačiau šiuo klausimu Kanados
lietuvis Tomas kategoriškas:
„Nors ir neaugau Lietuvoje, aš taip didžiuojuosi savo lietuviška kilme.
Lietuva tikrai turi kuo didžiuotis, ir aš visada palaikau viską, kas yra
lietuviška - maisto prekes, sportą ir kt. Aš netgi savo draugams
kanadiečiams visada pasakoju apie Lietuvos istoriją. Viskas tarsi
įsišakniję giliai manyje.“
Pokalbio pabaigoje, Tomas pažadėjo, kad į Lietuvą sugrįš dar ne kartą -
jei ne pakeliauti, tai bent jau kalbos pagrindų pasimokyti pagal
įvairias pasaulio lietuvių organizuojamas stažuočių programas. Anot jo,
išnykęs kalbos barjeras jo ryšį su Lietuva tik dar labiau sustiprintų.
Širdimi – lietuvis, išore – kanadietis
Kitas mano kalbintas pašnekovas - 54 metų „Sun Life Financial“ komercinio nekilnojamojo turto pirkimų padalinio direktorius Viktoras Razgaitis - gimęs Kanadoje lietuvių šeimoje, jo tėvai pabėgo iš Lietuvos per masinę emigraciją 1950-aisiais.
Mama iš pradžių pabėgo į Šveicariją, ten ji laiškais buvo supažindinta su lietuviu, ketinančiu emigruoti į Kanadą. Atvykę į Kanadą jiedu susituokė. Viktoras yra jauniausias šeimoje, be jo, šeimoje yra dar dvi seserys ir vienas brolis.
Kalbėdamas apie savo kilmę V.Razgaitis buvo kiek santūresnis. Priešingai nei Tomas, savo lietuviškos kilmės jis nebuvo linkęs sureikšminti. Galbūt dėl to, kad su amžiumi ryšys su Lietuva bei jaunatviškas maksimalizmas prislopsta, o galbūt ir dėl to, kad į Lietuvą jis taip ir nebuvo nuvykęs.
Tačiau jo šaldytuve visada galima rasti lietuviško alaus „Švyturys“, kuriuo jis nuolat vaišina savo svečius pasakodamas apie senas aludarių tradicijas Lietuvoje.
Nors Viktorą visada supo kanadiečiai, jis vis dar pamena keletą lietuviškų žodžių, kuriuos vartodavo bendraudamas su tėvais. Tiesa, tiek Viktoras, tiek kiti jo šeimos nariai vartoja gan senamadiškus, Lietuvoje retai išgirstamus žodžius, pavyzdžiui, norėdamas paklausti, kur yra tualetas, jis sakytų „išvietė“, o vietoj parduotuvės - „krautuvė“.
V.Razgaitis neslėpė, kad jis taip pat didžiuojasi lietuvių sportininkų pergalėmis, jam malonu girdėti ir apie kitų lietuvių pasiekimus.
„Kai išgirstu ką nors apie lietuvių sportininką, aktorių ar kitos srities atstovą, visada suklūstu ir tuo džiaugiuosi, pasigiriu ir draugams. Esu didelis krepšinio gerbėjas, vaikystėje daug laiko praleidau lietuvių stovykloje, ten visada žaisdavome krepšinį, todėl itin džiaugiuosi L.Kleizos („Toronto Raptors“) ir kitų krepšininkų pasiekimais.
Labai didžiuojuosi, kad nepaisant to, kokia maža šalis Lietuva yra, krepšinio rinktinė beveik visada patenka tarp pačių geriausiųjų olimpiadoje. Kartą jie beveik sutriuškino ir amerikiečius!“ - džiaugėsi V.Razgaitis.
Lietuvių emigracija į Kanadą
Žinoma, kad 1921 metais Kanadoje gyveno beveik 2 tūkst. lietuvių, o iki 1941 metų šis skaičius kelis kartus išaugo ir pasiekė beveik 8 tūkstančius. Nepriklausomos Lietuvos laikais emigracija į Kanadą išaugo dėl JAV įvestų imigracijos kvotų. Pagrindinės emigracijos priežastys buvo ekonominės, politinė emigracija buvo nedidelė.
Šiuo metu Kanadoje gyvena apie 65 tūkst. lietuvių, ypač didelė jų dalis gyvena Ontarijo provincijoje, Toronte. Lietuvių bendruomenė Toronte itin didelė, veikia net keletas lietuviškų institucijų: lietuvių namai, parapija, bankas, mokykla, pensionatas ir kita.
Yra įkurta ir Kanados lietuvių jaunimo sąjunga, kurios nariai taip pat ne visi kalba lietuviškai, bet noriai dirba dėl bendro tikslo – jie nori suburti Lietuvos jaunimą.
