Teisingumo ministras R.Šimašius atsisakė prisiimti atsakomybę dėl Baltarusijai nutekintų opozicijos veikėjų duomenų (video, papildyta 18 val. 47 min.)

Reportažą "Lietuva bando beviltiškai pasiaiškinti, JAV reikalauja paleisti A.Beliackį" žiūrėkite čia.

T.Kavaliausko komentarą "Lietuvos politinės emancipacijos tapatybė kybo ant plauko" skaitykite čia.

R.Valatkos komentarą "Teisingumo ministerija - liberali naujųjų mankurtų prieglauda" skaitykite čia.

A.Žibo komentarą "Ar Lietuvos prezidentė atsiprašys Baltarusijos žmonių?" skaitykite čia.

Nepaisant to, paaiškėjo, kad Lietuvos ambasada Minske jau atsiprašė Baltarusijoje suimto Alesio Beliackio šeimos. Užsienio reikalų komiteto posėdyje taip pat paaiškėjo, kad A.Beliackį viena Lietuvos institucija buvo įspėjusi negrįžti į Baltarusiją, tačiau jis nepaklausė.

Pasibaigus posėdžiui, komiteto pirmininkas, konservatorius E.Zingeris pareiškė, kad jam yra gėda dėl Lietuvos pareigūnų veiksmų. Tačiau jis bandė užtikrinti, kad Lietuva daugiau nepakiš savo sąjungininkų NATO ir ES, kurie finansuoja Baltarusijos opozicijos projektus.

Komiteto posėdyje nutarta siūlyti sukurti Lietuvos valdininkams reglamentą, kad jie mokėtų pasinaudoti internetu bent jau tais atvejais, kai skubama tarnauti tokioms valstybėms, kaip Baltarusija.

Seimo komiteto posėdyje taip pat dalyvavo Valstybės saugumo departamento, Valstybinės  mokesčių inspekcijos, Generalinės prokuratūros vadovai. Vos prasidėjus posėdžiui, jau po kelių minučių aiškinimąsi apgaubė valstybinė paslaptis. Komiteto pirmininkas Emanuelis Zingeris, nepateikęs jokių argumentų, iš posėdžio išprašė visus žurnalistus.

N.Radina ragino Lietuvą nebūti naivia

Prieš išprašant iš posėdžio žiniasklaidos atstovus, jie galėjo išklausyti į posėdį pakviestos Baltarusijos žurnalistės, kuri prašosi politinio prieglobsčio Lietuvoje, Natalijos Radinos.

"Baltarusijos opozicija yra nusivylusi Lietuvos veiksmais", - sakė N.Radina. Anot jos, šis nusivylimas prasidėjo tuo metu, kai prezidentė D.Grybauskaitė susitiko su A.Lukašenka. N.Radina ragino Lietuvą nebūti naivia ir imtis visų įmanomų priemonių diktatoriui pažaboti.

Opozicijos naujienų portalo „Chartija'97“ redaktorė N.Radina teigė, kad Baltarusijos KGB tikslas yra nutraukti opozicijos finansavimą, o Lietuvos valdžios veiksmai tam labai padėjo.

Parlamentarams ji sakė, kad kai buvo sulaikyta pernai dėl tariamų neramumų kurstymo, jos KGB teiravosi tik vieno - iš kur gauna finansavimą. „Vesna“ padėjo visų politinių kalinių artimiesiems per pastaruosius 17 metų. Jeigu šiandien uždarys sąskaitas ir „Vesna“ nebegalės padėti, nebebus kam to padaryti“, - kalbėjo N.Radina.

Ji sakė ir pati sulaukusi „Vesna“ teisinės pagalbos, organizacija finansiškai parėmė jos artimuosius.

Posėdyje keli Seimo nariai atsiprašė dėl to, kad Teisingumo ministerija perdavė informaciją Baltarusijos valdžios institucijoms apie šios šalies opozicijos visuomeninių organizacijų bankines sąskaitas.

E.Zingeris N.Radinai įteikė gėlių.

Lietuvą jau kelias dienas krečia skandalas, kilęs dėl to, kad Teisingumo ministerija Baltarusijai atskleidė duomenis apie šios šalies žmogaus teisių gynėjų pinigus, laikomus mūsų šalies bankuose.

Užsienio reikalų viceministrė Asta Skaisgirytė Liauškienė antradienį pranešė, kad sulaikytas Baltarusijos žmogaus teisių gynėjas Alesis Beliackis turėjo galimybę likti Vilniuje, nes buvo įspėtas, kad jis gali būti persekiojamas.

„Iš tikrųjų mes turėjome kontaktų su A.Beliackiu ir jo šeima dar birželio mėnesį. Jis turėjo galimybę likti Vilniuje, prašytis prieglobsčio. Manau, kad A.Beliackis pasielgė kaip tikras kovotojas už laisvę, demokratiją. Jis grįžo į Baltarusiją sąmoningai ir kovojo už laisvę“, - antradienį žurnalistams sakė viceministrė, paklausta, ar Lietuvos diplomatai įspėjo organizacijos „Vesna“ vadovą apie tai, kad jo banko duomenys perduoti Baltarusijos režimui.

Viceministrė sakė, kad ministerija yra suplanavusi veiksmus, kuriais tikimasi padėti A.Beliackiui, tačiau jų neatskleidė.

„Negaliu pasakyti, nes jeigu pasakysiu jums, tada nebegalėsime. Post factum galėsiu pasakyti“, - teigė URM atstovė ir pridūrė, kad Lietuvos ambasadorius Baltarusijoje atsiprašė A.Beliackio šeimos dėl to, kas įvyko.

Pasak jos, nuo 2008 metų galiojo tradicija, kad institucija gavusi „jautrią užklausą iš užsienio“ kreipiasi į Užsienio reikalų ministeriją. A.Skaisgirytės Liauškienės teigimu, 2009 metais vyko konsultacijos su URM dėl sutarties sudarymo tarp Lietuvos ir Baltarusijos teisingumo ministerijų.

Tačiau viceministrė atsakė „ne“, kai buvo paklausta, ar Teisingumo ministerija per pastaruosius trejus metus konsultavosi su diplomatine žinyba dėl teisinės pagalbos ir informacijos perdavimo, kai tai susiję su konkrečiais asmeninimis.

„Užsienio reikalų ministerija pataria - elkitės taip ar kitaip vienu ar kitu atveju. Patarimo paprastai klausoma. Šiuo atveju, deja, tokios užklausos nebuvo. (...) Kitas dalykas yra tai, kad kartais sunku viską sudėti į popierinę instrukciją, tačiau, matyt, teks šitą padaryti. Tam yra sukurta tarpžinybinė darbo grupė. Vakar su Teisingumo ministerija kalbėjome, kaip turi atrodyti tokia instrukcija, (...) Yra daug institucijų, per kurias gali būti bandoma ir ateityje išgauti panašius duomenis“, - teigė A.Skaisgirytė Liauškienė.

Kelia klausimą dėl URM bei VSD neveiklumo

R.Šimašius viešai iškėlė klausimą, ar kitos institucijos - Užsienio reikalų ministerija (URM) bei Valstybės saugumo departamentas (VSD) - padarė viską, kad būtų išvengta tokių situacijų, kai prisidengiant teisinės pagalbos sutartimi buvo paprašyta informacijos politiniam susidorojimui.

Ministras tvirtino, kad sudaryta tarpžinybinė darbo grupė ištirs visas aplinkybes, „kodėl įvyko taip, kaip įvyko, ar buvo galima tokios situacijos išvengti, kieno kaltė, kad tokia situacija atsitiko ir ką daryti, kad ji nenutiktų vėliau“.

R.Šimašius pareiškė kol kas norintis susilaikyti „nuo pabaksnojimo į kaltus asmenis“.

„Manau, kad tyrimas turės būti atliktas ir operatyviai, ir pakankamai kokybiškai, ir tuomet paaiškės, ar yra kas nors konkrečiai kaltas, kas kaltas, ar nusipelno atsakomybės“, - po Seimo Užsienio reikalų komiteto posėdžio kalbėjo teisingumo ministras.

„Akivaizdu, kad jeigu būtų buvę daugiau politinio įžvalgumo, toks įvykis nebūtų atsitikęs, bet ar galime reikalauti iš tų žmonių, kurie tą vykdė (perdavė finansinę informaciją Baltarusijai - BNS), tokio lygio politinio įžvalgumo? Ar galima tikėtis, kad, tarkime, pareigūnai, kurie siunčia kitai šaliai apie kriminalinius nusikaltėlius, turi žinoti opozicionierių pavardes? Aš kol kas nesu dėl to toks tikras, kaip ir nesu tikras, ar kitos institucijos padarė viską, ką turėjo padaryti“, - pareiškė R.Šimašius.

Jis pripažino, kad tarpinstitucinio koordinavimo būta nepakankamo. Jis atkreipė dėmesį, kad URM vykdo Rytų kaimynystės politiką, o VSD turi informacijos, kas yra realūs opozicijos veikėjai Baltarusijoje, o kas tik prisidengia jų vardu.

„Turėtų perspėti apie grėsmes, kurios gali atsirasti vykdant Seimo ratifikuotą tarptautinę sutartį“, - kalbėjo ministras.

Konservatoriai apgailestavo

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija Seime pasmerkė žmogaus teisių centro "Vesna" vadovo Alesiaus Beliackio areštą Baltarusijoje kaip politinį susidorojimą su žinomu žmogaus teisių gynėju. Frakcija dėl tokio niekingo Baltarusijos režimo veiksmo reiškia griežtą protestą, reikalaudama šį suimtąjį, kaip ir visus politinius kalinius, nedelsiant paleisti į laisvę.

TS-KD frakcija pareiškė ir apgailestavimą dėl nekritiško Lietuvos teisingumo ministerijos bendradarbiavimo su Baltarusijos režimu, kuri pagal neva teisinės pagalbos prašymą suteikė informaciją, kurią režimas galimai iš anksto planavo panaudoti neteisėtam susidorojimui su žmogaus teisių gynėju A. Beliackiu.

Pasak TS-LKD frakcijos Seime pareiškimo, Teisingumo ministerijos paaiškinimai, kad tariamos teisinės pagalbos prašymas apie žinomo disidento A. Beliackio veiklai Lietuvos bankuose laikomas lėšas nesukėlė ministerijos pareigūnams įtarimų dėl Baltarusijos ketinimų, yra nerimti.

"Argi ministerijoje dar ne visiems žinoma, kad A. Lukašenkos režimas žmogaus teisių ir laisvių gynėjams fabrikuoja kriminalines bylas? Argi sudėtinga "teisinės pagalbos" prašymus "dėl finansų" pirmiausia patikrinti pagal plačiai žinomų Baltarusijos disidentų pavardžių sąrašą?", - klausiama frakcijos pareiškime. Frakcijos nuomone, kažkas iš Teisingumo ministerijos pareigūnų dėl šiuo atveju parodyto "apgailėtino abejingumo turėtų įvertinti jo pasekmes ir garbingai prisiimti asmeninę atsakomybę." Frakcija rekomenduoja Lietuvos Vyriausybei šį įvykį apsvarstyti ir užtikrinti, kad dėl Lietuvos pareigūnų veiksmų ar neveikimo ateityje nenukentėtų Baltarusijos disidentų ir demokratinių jėgų pasitikėjimas Lietuvos solidarumu.

Seimo narių konservatorių nuomone, kol Baltarusijos kalėjimuose laikomas nors vienas politinis kalinys, "demokratinėms šalims būdingas teisinis bendradarbiavimas su šios šalies režimu yra neįmanomas ir nepateisinamas."

Didžiausios valdančiosios Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime seniūnas Jurgis Razma sako, kad skandalas, kilęs dėl duomenų pateikimo Baltarusijos pareigūnams, bus didelė ir skaudi pamoka teisingumo ministrui liberalui Remigijui Šimašiui.

„Aš manau, kad jam, kaip jaunam politikui, atėjusiam staigiai į tokias aukštas politines pareigas, šis atvejis bus didelė ir skaudi pamoka. Gal iš tiesų nesinorėtų jaunam politikui siūlyti pačius kategoriškiausius sprendimus“, - BNS antradienį sakė konservatorių frakcijos vadovas.

Tai jis sakė netrukus po to, kai teisingumo ministras žurnalistams pranešė nesvarstantis galimybės atsistatydinti dėl skandalo, kilusio Baltarusijoje suėmus žmogaus teisių gynėją Alesį Beliackį, kurio bankinius duomenis Minskui perdavė Lietuva.

Pasak J.Razmos, visą situaciją turėtų įvertinti Vyriausybė, prezidentė, Seimo Užsienio reikalų komitetas.

„Bendražmogiškai, kaip jaunam ir idealistiškai atėjusiam į politikos sritį, nenorėčiau siūlyti pačių kategoriškiausių sprendimų. Gal turėkime vilties, kad tai bus jam gera pamoka ateities politinėje veikloje. Tikėkimės, kad ateityje jis objektyviau įvertins mūsų valstybės tarnautojų atsakomybės ir susigaudymo lygį, kuris išryškėjo šiuose įvykiuose, ir tokių nesusipratimų jo vadovaujamoje ministerijoje neturėsime“, - kalbėjo konservatorius.

J.Razmos teigimu, ministras turėtų „principingai sureaguoti“ ir „griežtai įvertinti“ savo pavaldinių veiksmus.

Lietuva sustiprins Baltarusijos opozicijos finansavimą

Lietuva remia Baltarusijos opozicijos veikėjų buvimą šalyje ir ketina didinti jos finansavimą, sako Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas konservatorius Emanuelis Zingeris.

„Mes remiame opozicijos buvimą čia, sustiprinsime finansavimą, suteiksime politinę paramą“, - antradienį po URK posėdžio žurnalistams sakė E.Zingeris.

URK svarstė Lietuvos institucijų veiksmus suteikiant Baltarusijai informaciją apie vieno aktyviausio žmogaus teisių gynėjo Alesio Beliackio Lietuvoje turimas banko sąskaitas ir pinigines įplaukas. Remiantis šiais duomenimis Baltarusijos režimas praėjusį ketvirtadienį suėmė A.Beliackį ir apkaltino slepiant mokesčius.

„Užsienio reikalų komitetas reiškia gilų susirūpinimą dėl šių įvykių, apgailestavimą ir atsiprašymą“, - sakė E.Zingeris.

Tuo pačiu jis pabrėžė, kad Lietuvoje gyvenantys Baltarusijos režimo oponentai gali jaustis saugūs. Jis taip pat garantavo, kad sąjungininkai taip pat užtikrintai gali per Vilnių finansuoti Baltarusijos opozicines jėgas.

„Sąjungininkų, kitų valstybių, kurios vykdo paramą Baltarusijos demokratijai per Vilnių ir Varšuvą, tikrai nepavesime“, - pareiškė URK vadovas.

„Bus sukurtas reglamentas, priverčiantis valdininkus pasidomėti, ar bylos yra kriminalinės, ar po kriminaliniu šydu prisidengiama politinės užsakymas susidoroti su diktatūros oponentais“, - pridūrė jis.

Nutarta sudaryti tarpinstitucinę grupę, kuris išnagrinės visas incidento su A.Beliackiu aspektus ir pateiks siūlymus, kaip ateityje išvengti tokių situacijų.

„Kadangi visi valdininkai laikosi reglamento, turime galvoti reglamentą, kad valdininkas įeitų į kompiuterį ir pasižiūrėtų, kas tas žmogus yra, ar jis yra tik mašinos vagis (...) Ateityje turi būti sutvarkyti taip, kad valdininkai negalėtų pasakyti: „mano pirštai nepasiekė kompiuterio ir nesužinojo, kad tai yra kelis kartus Nobelio premijai nominuotas „Vesna“ lyderis“, - pareiškė E.Zingeris.

Politikas antradienį taip pat pabrėžė, kad Lietuvos politika Baltarusijos atžvilgiu nepakito. Anot jo, ji - tokia pati nuo „prezidento Valdo Adamkaus laikų“.

Tačiau URK posėdyje antradienį dalyvavusi Baltarusijos žurnalistė, vieno populiariausių opozicijos interneto svetainių „Chartija'97“ redaktorė Natalja Radina tvirtino, kad jos šalyje žmonės nusivylė Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės sprendimu bendrauti su prezidentu Aleksandru Lukašenka, kurio paliepimu opozicijos veikėjai sodinami į kalėjimus arba priversti bėgti iš savo šalies.

Komiteto posėdyje dalyvavęs teisingumo ministras Remigijus Šimašius savo ruožtu teigė, kad bus daroma viskas, jog A.Beliackis nebūtų nuteistas.

„Kiek reikės pagalbos iš Lietuvos pusės, ji bus visa suteikta, - tikino jis. - (...) Negaliu šiandien atskleisti visų detalių ir aspektų, bet, be abejonės, pradedant politiniu palaikymu ir labai aiškiu konstatavimu, kad tai nėra Vyriausybės nusiteikimas prieš Baltarusijos opoziciją ir žmogaus teisių gynėjus, ir baigiant teisine pagalba, jeigu paaiškės, kad tokios reikia, visos priemonės svarstytinos ir visos bus pritaikytos, jeigu bus reikalingos ir įmanomos.“

Nevyriausybinės organizacijos antradienį paragino Lietuvos valdžią svarstyti galimybę teikti teisines paslaugas ar skirti lėšų Baltarusijos opozicijos aktyvistams galimoms baudoms sumokėti.

Tarptautinės žmogaus teisių padėties kontrolės Baltarusijoje komiteto misija viešame pareiškime paragino Lietuvos valdžią imtis priemonių sumažinti žalai, kuri buvo padaryta Baltarusijai perdavus duomenis apie šios šalies žmogaus teisių gynėjų bankų sąskaitas.

Komiteto tarptautinės stebėjimo misijos vadovo Andrejaus Jurovo pasirašytame pareiškime, kuris publikuojamas komiteto tinklalapyje, teigiama, kad misija reikalauja „Lietuvos Respublikos valdžios imtis priemonių, kad būtų sumažinta žala, kurią padarė jos Teisingumo ministerija perdavusi Baltarusijos teisėsaugai informaciją apie baltarusių visuomenės aktyvistų bankų sąskaitų duomenis“. 

Tai galėtų būti daroma „esant reikalui suteikiant gynėjų - kvalifikuotų lietuvių advokatų paslaugas, taip pat skiriant lėšas galimoms baudoms apmokėti“.

„Tarptautinė stebėjimo misija reikalauja paleisti iš sulaikymo Alesį Beliackį ir nutraukti baudžiamąjį persekiojimą, kadangi jo veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties“, - teigiama misijos pareiškime.

Pažymima, kad „baltarusių žmogaus teisių gynėjo suėmimą nulėmė netoliaregiška Lietuvos Respublikos valdžios institucijų, kurios neįvertino pavojaus A.Beliackio laisvei, pozicija“.

Tarptautinė stebėjimo grupė ragina neleisti pasikartoti analogiškiems veiksmams.

ESBO erdvėje veikiančių nevyriausybinių organizacijų įsteigtas komitetas susikūrė po pernai Baltarusijoje vykusių prezidento rinkimų. Jį sudaro 30 tarptautinių organizacijų, tarp jų - Maskvos Helsinkio grupė, Tarptautinė Jaunimo Žmogaus teisių organizacija. Komiteto veikloje, norint išlaikyti neutralumą, negali dalyvauti baltarusių organizacijos. Komiteto pagrindinė funkcija yra rūpintis žmogaus teisių padėtimi Baltarusijoje, padėti vietinėms žmogaus teisių gynimo organizacijoms.

Šių metų kovą Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis ir Lietuvos advokatūros tarybos pirmininkas Leonas Virginijus Papirtis patvirtino, kad Lietuvos advokatai teikia teisinę pagalbą kolegoms Baltarusijoje. Problemų ginti opoziciją, kuri kaltina A.Lukašenkos režimą susidorojimu, kilo, kai dalis Baltarusijos advokatų prarado teisę dirbti arba atsisakė ginti opozicijos veikėjus.

A.Ažubalis tuomet teigė, kad nuo šios šalies teismų ir vykdomosios valdžios požiūrio priklausys, ar Lietuvos teisininkai galės tiesiogiai suteikti pagalbą kaltinamiems opozicijos veikėjams.

Opozicijos atstovai antradienį sukritikavo teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus sprendimą nesitraukti iš pareigų dėl skandalo, kai remiantis Teisingumo ministerijos Minskui perduotais duomenimis apie banko sąskaitas Baltarusijoje buvo sulaikytas žinomas žmogaus teisių aktyvistas.

Tačiau dėl galimų interpeliacijų liberalui R.Šimašiui ir užsienio reikalų ministrui konservatoriui Audroniui Ažubaliui opozicija dar neapsisprendė.

Opozicijos lyderis, Darbo partijos atstovas Vytautas Gapšys BNS pareiškė, kad teisingumo ministro atsisakymas trauktis iš pareigų rodo „Vyriausybės silpnas pozicijas moralinės atsakomybės klausimu“.

V.Gapšio nuomone, iš posto turėtų trauktis ir užsienio reikalų ministras, nes jo vadovaujama ministerija tinkamai neinformavo apie galimą pavojų teikiant informaciją.

„Tai parodo tiek R.Šimašiaus, tiek užsienio reikalų ministro bailumą. Jie turi prisiimti politinę atsakomybę aukščiausia forma, kuri yra atsistatydinimas“, - antradienį sakė V.Gapšys.

BNS paklaustas, ar rudenį ministrams opozicija rengs interpeliacijas, V.Gapšys atsakė: “Susitiksime, vertinsime. Tai nepriklauso nuo manęs vieno, tai priklauso nuo visos opozicijos veiksmų“.

Frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ vadovas Valentinas Mazuronis taip pat tvirtino, kad du ministrai turi trauktis, nes dėl skandalo Lietuva užsitraukė „didžiulę žalą ir gėdą“.

„Šioje vietoje aukščiausi pareigūnai, kurių institucijų dėka tai įvyko, o tai yra ir užsienio reikalų ministras A.Ažubalis, ir teisingumo ministras R.Šimašius, privalo atsistatydinti arba būti atstatydinti, nes priešingu atveju visos mūsų valstybės kalbos apie tai, kad ES valstybės pragmatiškos, o mes manome, kad turi būti vertybiniai dalykai aukščiau visko, yra tik juoko vertos“, - BNS sakė V.Mazuronis.

„Interpeliaciją darysime tuo atveju, jeigu turėsime pakankamą palaikymą“, - pridūrė politikas.

R.Šimašius antradienį pareiškė nesvarstantis galimybės atsistatydinti ir tvirtino, kad sudaryta tarpžinybinė darbo grupė ištirs visas aplinkybes, „kodėl įvyko taip, kaip įvyko, ar buvo galima tokios situacijos išvengti, kieno kaltė, kad tokia situacija atsitiko ir ką daryti, kad ji nenutiktų vėliau“.

R.Šimašius pareiškė kol kas norintis susilaikyti „nuo pabaksnojimo į kaltus asmenis“.

A.Ažubaliui klausimas apie jo atsistatydinimą - nepagrįstas

Netylant skandalui dėl duomenų apie žmogaus teisių gynėjus suteikimo Baltarusijai, užsienio reikalų ministras konservatorius Audronius Ažubalis antradienį pareiškė, kad klausimas apie jo galimą atsistatydinimą nėra pagrįstas, nes ne jo galioje šiuo atveju buvo apsaugoti kitas institucijas nuo grėsmių.

„(...) klausimas, ar svarstau atsistatydinti, nėra pagrįstas. Ne mano galioje apsaugoti kitas institucijas nuo grėsmių, susijusių su situacijomis, apie kurių egzistavimą nesu informuotas“, - BNS sakė šiuo metu oficialiai atostogaujantis ministras.

Kartu jis pridūrė, kad Užsienio reikalų ministerija yra pasiryžusi dalyvauti kuriant efektyvią tarpinstitucinio bendradarbiavimo sistemą.

A.Ažubalis pareiškė esąs įsitikinęs, kad Užsienio reikalų ministerija atsakingai ir kokybiškai vykdo savo funkcijas, o parama Baltarusijos pilietinei visuomenei dar bus stiprinimama.

„Aktyviai įgyvendinamus Baltarusijos pilietinės visuomenės paramos projektus po kilusio incidento dar labiau sustiprinsime“, - pareiškė ministras.

A.Ažubalio ir teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus atsistatydinimo opozicija pareikalavo dėl skandalo, kai remiantis Teisingumo ministerijos Minskui perduotais duomenimis apie banko sąskaitas Baltarusijoje buvo sulaikytas žinomas žmogaus teisių aktyvistas.

Lietuvą jau kelias dienas krečia skandalas, kilęs dėl to, kad Teisingumo ministerija Baltarusijai atskleidė duomenis apie šios šalies žmogaus teisių gynėjų pinigus, laikomus mūsų šalies bankuose. Baltarusijos opozicionierius Alesis Beliackis praėjusį ketvirtadienį buvo sulaikytas Minske. Remiantis Lietuvos pateiktais duomenimis, jam pareikšti įtarimai mokesčių slėpimu.

Teisingumo ministerija teigė neketinanti pradėti vidinį tyrimą dėl šio incidento. R.Šimašiaus vadovaujama ministerija pripažino birželį gavusi Užsienio reikalų ministerijos įspėjimą netalkinti Baltarusijos tarnyboms, tačiau esą buvo jau per vėlu, mat baltarusių teisėsauga trokštamą informaciją gavo dar kovą.