Bet netikėliai pradėjo abejoti, ar partijos veikėjai D.Mikutienei tikrai taip rūpi dvasinės vertybės? Pikti liežuviai plaka, kad „darbiečių” viršūnėlė gerai sutaria su kompanijomis, kurios platina vaisingumą skatinančius vaistus. O joms toks įstatymas – kaip peilis po kaklu.
Tai ne pirmas sykis, kai šios partijos vedliai eilinių rankomis mėgina įgyti daugiau įtakos. Pavyzdžiui, atkovoti prarastas pozicijas dujų rinkoje. Juk būtent ši rusiška žaliava sukrovė kapitalą veikėjui iš Kėdainių. Juolab kad jis supainiojo Lietuvos biudžetą ir „Gazprom” neapmokestinamąsias įmones ir pervedė milijonus litų mokesčių pastarosioms.
Tačiau laikai pasikeitė, o noras taškytis dujiniais pinigais nedingo. Tik pačiam europarlamentarui savo rankomis veikti nesolidu. Užtat pasirengusių žarstyti svetimas žarijas jo šutvėje nestinga.
Kaip perkūnas iš giedro dangaus pasirodė parlamentaro V.Gapšio pateiktos Gamtinių dujų įstatymo pataisos. Iš pirmo žvilgsnio – nuostabios: suokiama apie rinkos liberalizavimą, tarpininkų pašalinimą, netgi mažesnes kainas vartotojams.
Viskas būtų gražu, jei neužkliūtų viena nauja nuostata: tiekti dujas gali tik tie, kurie jas vartoja patys arba turi nuosavus skirstomuosius dujotiekius iki galutinio skirstymo vartotojams.
Kas tie išrinktieji? „Lietuvos dujos” (čia suprantama, nes prieš „Gazprom” šokinėti nenori net ir buvęs šio koncerno partneris), su V.Uspaskicho bičiuliu susijęs „Intergas” ir jo buvusiam bendražygiui priklausančios „Suskystintos dujos”.
Genialu ir paprasta! V.Uspaskichas sėdi Briuselyje, bet dujų karaliaus karūną, atneštą patikimų parankinių, jau gali matuotis. Jei, žinoma, ši pataisa Seime bus priimta.
Tačiau kad ir kaip nutiktų, aišku viena: visi muzikantai Darbo partijoje – eiliniai. Jokių pirmųjų ar antrųjų smuikų būti negali. Vienintelis ir svarbiausias – dirigentas iš Briuselio.
