Konservatorių rėmėjams — dosni ūkio ministro D.Kreivio ranka

Pats D.Kreivys prieš dvejus metus savo įmonės pinigais parėmė partiją. Verslo neišgelbėjo, bet gavo kvietimą į Ūkio ministeriją.

Kaip galėtumėte pakomentuoti jums priklausiusios, dabar jau bankrutavusios bendrovės „Žeimių baldai“ gautą SAPARD milijoninę paramą, kurią privalės grąžinti valstybė?

Toks „Ekstros“ klausimas praėjusį antradienį ūkio ministrą D.Kreivį greičiausiai išmušė iš vėžių. Nors žurnalistams buvo leista ministrui pateikti dar du klausimus, D.Kreivys staiga atsistojo ir nieko netardamas spruko iš salės.

„Ekstra“ tribūną ūkio ministrui siūlė ir anksčiau, tačiau ištiesta ranka buvo atstumta. Tačiau lapkričio 16 dieną išspausdinus publikaciją „Valstybę paaukojęs ministras neatsigina apgautų kreditorių“, ministerijos tinklalapyje buvo paviešintas ministro atodūsis: jis jokių ryšių su buvusiu verslu neturi ir negali komentuoti privačių įmonių komercinių reikalų — tai būtų nekorektiška.

Tačiau „Ekstra“ ir nerašė, kad ministras D.Kreivys turi tiesioginių asmeninių ryšių su verslu. Rašėme, kad vienai jo įkurtų bendrovių — BFH dar šių metų vasarį iškelta bankroto byla, ji ką tik išregistruota iš Įmonių registro. Pastarosios bendrovės antrinei UAB „Žeimių baldai“, gavusiai 1,2 mln. Lt SAPARD paramą, šių metų kovą Kauno apygardos teisme iškelta bankroto byla, ji paskelbta bankrutavusi. Maža to, bendrovė liko skolinga apie 661 tūkst. Lt savo kreditoriams.

Šių metų spalį Vilniaus apygardos teisme iškelta bankroto bylą UAB „Baldenis“.

Ūkio ministerijos tinklalapyje skelbiamoje savo biografijoje D.Kreivys mini, kad prieš sėsdamas į ministro kėdę buvo UAB „Baldenis“ valdybos pirmininkas. Tačiau nutyli, kad buvo ir bendrovės BFH, kuri valdė „Žeimių baldus“, valdybos narys.

Atsiliepdamas į „Ekstros“ iškeltus faktus, ministras asmeniniame interneto tinklalapyje replikuoja: „Negaliu paneigti fakto — viena mano įkurtų ir valdytų įmonių iš tiesų bankrutuoja, kita vėluoja atsiskaityti. Kita vertus, tarp mano valdytų bendrovių net ir šiandien yra labai pelningai dirbančių — tai irgi faktas (...) Žodžiu, metodika aiški: pora faktų plius klaidingos jų sąsajos padauginta iš purvinų prielaidų — ir gaunate purvo ir melo kokteilį“.

Istorijos mokslus gvildenęs ūkio ministras greičiausiai bus susipykęs su aritmetika: Įmonių registre teigiama apie dvi bankrutavusias bendroves, o trečia laukia bankroto procedūros pabaigos.

Ministras neteisus ne tik dėl jo bankrutavusių bendrovių skaičiaus. D.Kreivys netikslus ir kalbėdamas apie bendroves, kurios „net ir šiandien yra labai pelningai dirbančios“.

Vėlgi: ministras oficialioje biografijoje teigia buvęs dar ir AB Specializuotos komplektavimo valdybos direktorius ir valdybos narys, AB „Silikatas“ bei UAB „Saldo partneriai“ valdybų pirmininkas.

Dėl viešųjų ryšių agentūros „Saldo partneriai“ ginčytis neverta — pelno tokios panašios bendrovės gauna.

AB „Silikatas“ tikrai nėra ta bendrovė, kurios finansine padėtimi galėtų girtis ministras. Mat dar praėjusių metų rugsėjį įsigyti šią bendrovę panoro UAB „Statybų gausa“ ir apie akcijų koncentraciją pranešė Konkurencijos tarybai. Pirmas įspūdis — bendrovė pelninga. Bet štai likus mažiau nei savaitei iki šio pranešimo Vilniaus apygardos teismo teisėja Dalia Kačinskienė patenkino Vokietijos įmonės „Xella Baustoffe GmbH“ ieškinį ir areštavo AB „Silikatas“ pinigines lėšas — iš viso beveik 8,3 milijono litų.

D.Kreiviui priklausiusi ir bankrutavusi BFH tikrai negalėjo pasižymėti dideliu pelningumu: praėjusiais metais jos apyvarta nesiekė nė 100 tūkstančių litų. Tiesa, 2006 metais apyvartos būta vos ne 1,5 milijono litų, tačiau tais pačiais metais jos antrinei bendrovei „Žeimių baldai“ buvo išmokėta paskutinė SAPARD paramos dalis.

„Žeimių baldų“ finansinė padėtis buvo kritinė. 2004 metais bendrovė teigė turėjusi 343 tūkst. Lt, kitais metais — 642 tūkst. Lt nuostolio. SAPARD parama situaciją šiek tiek praskaidrino: 2007 metus bendrovė baigė turėdama 155 tūkst. Lt pelno.

O štai kai praėjusių metų gruodžio pabaigoje „Žeimių baldų“ buhalteriai apskaičiavo net 1,122 milijono litų nuostolį — D.Kreivys šovė į ūkio ministrus.

D.Kreivys galėtų guostis bent tuo, kad oficialiai jo pavardė „Žeimių balduose“ nefigūravo. 2007 metais kandidatuodamas į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą, būsimasis ministras teigė gaunantis pajamų tik iš UAB „Baldenis“ — atlyginimą ir honorarą (gal baldus projektavo? — aut.). Iš viso per metus — 114 tūkstančių litų, iš kurių išskaičiuota 17,1 tūkst. Lt mokesčių.

Dėl šimtatūkstantinio atlygio verslininkas D.Kreivys nepasikuklino — jo valdytas „Baldenis“ praėjusius metus baigė su 861 tūkstančio litų skola!

Tačiau dėl objektyvumo būtina paminėti — bendrovė anksčiau buvo pelninga, o „Žeimių baldams“ gavus milijoninę paramą, „Baldenio“ pelnas 2003 metais siekė net 2 milijonus litų.

Vienintelė pelningai dirbanti bendrovė, su kuria šiandien būtų galima sieti D.Kreivį, — Vilniuje registruota AB Specializuota komplektavimo valdyba, šiandien tikrai skaičiuojanti milijoninį pelną.

Tačiau ar verta girtis? Buvusio bendrovės valdybos direktoriaus ir valdybos nario motinai Florentinai Kreivienei priklauso 20,25 proc. bendrovės akcijų. Muziką užsako, tiksliau, darbus rikiuoja pagrindinio akcijų paketo savininkė Grasilė Sinkevičienė.

Ir dar. D.Kreivio padūsavimai, kad ekonomikos krizė neaplenkė ir jo bendrovių, nėra nuoširdūs. Su baldų pramone sietos bendrovės į bankroto liūną smuko dar tada, kai apie krizę niekas nekalbėjo.

Tada sumaniems verslininkams ir be ES paramos buvo aukso amžius.

Šiandien vieša paslaptis, kad bene brangiausiai ministro portfelis kainavo Gediminui Kazlauskui. Dabartinio aplinkos ministro buvusi bendrovė „Merko statyba“ ir su ja susijusios antrinės įmonės „prisikėlėliams“, konservatoriams ir liberalams prieš praėjusius Seimo rinkimus paaukojo apie 400 tūkstančių litų.

Ar istorikas D.Kreivys postą gavo už dyką, kaip lojalus konservatorių partijos narys?

Retorinis klausimas.

D.Kreivys politikoje nėra naujokas. 2007 metų pradžioje jis bandė žengti į vieną aukščiausių pastatų Vilniuje — dalyvavo miesto savivaldybės tarybos rinkimuose. Bendražygiai jį partijos sąraše buvo įrašę aštuntą. Tačiau po rinkimų politikas buvo nureitinguotas ir smuktelėjo į vienuoliktąją vietą.

Tačiau liko paskutinė proga — sąrašo eilėje tapo pirmas negavęs tarybos nario mandato. Taigi pirmuoju pretendentu į tarybą.

D.Kreiviui nusišypsojo sėkmė: savivaldybės tarybos mandato atsisakė Kęstutis Masiulis ir Stasys Šedbaras, išrinkti į naująjį Seimą. Vis dėlto D.Kreivys pasuko kita linkme — naujasis premjeras Andrius Kubilius jam pasiūlė ministro kėdę.

Lyginant su ministro G.Kazlausko piniginės svoriu, ar nenusipigino konservatorių lyderis?

Klausimas logiškas ir pagrįstas: vos gavę paskutines SAPARD išmokas, D.Kreivio „Žeimių baldai“ konservatoriams per du kartus pervedė 10 tūkstančių litų. Menka suma, lyginant su gauta ES parama, kurią dabar teks grąžinti permainas propaguojančio A.Kubiliaus Vyriausybei.

Ką tik ūkio ministras valiūkiškai raportavo: sutramdys korumpuotus viešuosius pirkimus. Tiesa, būdas gana abejotinas — nebepasiūlys toliau eiti pareigų kadenciją baigiančiam Viešųjų pirkimų tarnybos vadovui Rimantui Vaičiuliui, o ši tarnyba privalės ne tik efektyviai kontroliuoti viešuosius pirkimus, bet ir mokyti perkančias organizacijas.

Pirma buvo nuskambėjęs dar vienas raportas. Girdi, Ūkio ministerija įgyvendino vieną sėkmingiausių Europos Sąjungos paramos priemonių: eksportuojančių įmonių rinkodarai užsienio rinkose iki metų pabaigos bus išdalyta 100 mln. litų, iš kurių 20 milijonų jau paskirta konkrečioms eksportuojančioms įmonėms.

Galima suprasti, kad šie milijonai — dalis tų 30 tūkstančių darbo vietų, kurias pavyko išsaugoti D.Kreivio vairuojamai Ūkio ministerijai.

Tačiau ar iš tikrųjų daiktas yra toks, kaip jį visuomenei apibūdina D.Kreivys? Ar kartais grasinimas susidoroti su korupcija nėra paprasčiausias manevras paslėpti dar labiau suvešėjusią korupciją?

Sugraudinta ministro žygdarbio „išsaugoti 30 tūkstančių darbo vietų“ ir paskatinta patikinimo, kad jau dabar viešieji pirkimai vykdomi skaidriau, „Ekstra“ dirstelėjo į Ūkio ministerijos dalijamą paramą verslui — ES regioninės plėtros fondo skiriamas lėšas.

Kitaip sakant, pabandė išsiaiškinti, skaidriu ar juodu rašalu D.Kreivys pasirašė įsakymą išdalyti pirmuosius 20 milijonų bendrovėms, per ekonomikos krizę ieškančioms rinkos savo produkcijai.

Naujausiais duomenimis, šalies verslininkai buvo pateikę apie 560 projektų prašydami juos finansuoti iš ES regioninės plėtros fondo. Ministras pasirašė įsakymą dėl 102 projektų finansavimo — didesnė prašymų dalis atmesta kaip netinkama, mažesnė dar svarstoma ministerijai pavaldžioje Verslo plėtros agentūroje.

Bene labiausiai į akis krintanti detalė šiame laimingųjų sąraše — kad šimtais tūkstančių litų apdovanotos konservatorius finansiškai rėmusios bendrovės, galimos slaptos rėmėjos (pagal veiklos pobūdį ir ryšius) bei užsienio bendrovių padaliniai.

Dar viena, ir greičiausiai esminė, detalė: daugumai bendrovių ministro pavaldiniai suraitė paprasčiausią špygą, o tarp šimto patenkintų paraiškų yra ir tokių bendrovių, kurių patenkintos net kelios paraiškos.

Vienas tų, kurie prieš rinkimus rėmė konservatorius, — Seimo konservatorių frakcijos nario Vidmanto Žiemelio sūnus Gediminas, kuriam ne itin sekėsi aviacijos verslas. Su juo siejamos bendrovės pinigų atseikėjo dosniai.

Tačiau jaunasis verslininkas nėra nuskriaustas. Ministras D.Kreivys savo parašu patvirtino, kad dviem su šiuo verslininku siejamoms bendrovėms — „FL Technics“ ir „Avia Asset Management“ turi būti atseikėta per 200 tūkst. Lt ES paramos „Afrikos ir Azijos rinkoms tirti, priemonių plano eksporto galimybėms didinti, NVS šalių rinkoms tirti ir naujų partnerių paieškai“.

Darius Mockus, koncerno „MG Baltic“ prezidentas, ilgai ir nuosekliai daręs injekcijas į konservatorių partiją, irgi gali šypsotis. Ūkio ministerija palaimino net tris jam priklausančios AB „Stumbras“ projektus.

A.Kubiliaus Vyriausybei padidinus alkoholio akcizus ir sumažėjus alkoholinių gėrimų prekybai, D.Mockus pasiryžęs naujas eksporto rinkas plėsti ne tik Europoje ir Azijoje, bet ir Lotynų Amerikos regione. Vienam turtingiausių šalyje verslininkų tai pigiai kainuos — „tik“ apie 480 tūkstančių litų iš ES paramos fondo. Taip nusprendė D.Kreivys.

Skirstant ES paramą, keistai ir nesuprantamai atrodo D.Kreivio požiūris į alkoholį. Mat dar 200 tūkst. Lt paramos „rinkų paieškai ir eksportui skatinti“ atseikėta AB „Alita“, tiek pat — AB „Anykščių vynas“. O gal tai — slaptas konservatorių planas: tegul lietuviai girdo pasaulį, o patys lieka blaivūs?

Pastaruoju metu konservatorius ėmė remti ir farmacininkai. Tiesa, kukliai. Antai Kaune registruota UAB „Nemuno vaistinė“ skyrė 78 tūkstančius litų.

Skirstant ES paramą, Ūkio ministerija patenkino net septynias su farmacijos veikla siejamų bendrovių paraiškas. Pakruojyje registruotą, bet konservatorių citadelėje Kaune įsikūrusią UAB „Acorus Calamus“, besiverčiančią vaistažolių bei arbatų gamyba, ūkio ministras pamalonino net 861 tūkst. Lt parama. Pinigai skirti produkcijos eksporto potencialui vertinti ir skatinti.

Milijonieriui D.Mockui priklausantis televizijos kanalas kas savaitę šalies gyventojus šviečia, kaip sveikai gydytis įvairiomis vaistažolėmis ir arbatomis, — laidą „Sveikatos ABC“ rengia to paties pavadinimo Kaune registruota bendrovė.

Dosnia Ūkio ministerijos ranka kauniškiams farmacininkams — UAB „Aconitum“ skirta 179 tūkst. Lt paramos. Viena didžiausių maisto papildų gamintojų už šiuos pinigus „didins pardavimą užsienio šalių rinkose“. Pastarosios bendrovės veik trečdalį akcijų valdo jau minėta UAB „Sveikatos ABC“.

Vilniaus rajone registruotai UAB „Biosola“ D.Kreivio parašas leis už ES pinigus vykdyti net du projektus. Panaudojus 200 tūkst. Lt ES lėšų, bus „didinamas pardavimas užsienio rinkose“, dar už tokią pat sumą paramos — „didinamas pardavimas Kazachstano rinkoje“. „Biosola“ nėra joks gamintojas — ji paprasčiausiai fasuoja Islandijoje, Anglijoje, JAV, Prancūzijoje, Ispanijoje, Kolumbijoje pagamintus maisto papildus, kurie vadinami vitaminais ir žymimi serijiniu ženklu „Gamtos namai“.

O štai farmacijos bendrovei „Valentis“ skirta 280 tūkst. Lt parama turėtų padėti plėstis Rusijoje, Kazachstane, Rumunijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje. UAB „Medelkom“ vadovai įsitikinę, kad negrąžinama veik 400 tūkst. Lt ES paramos injekcija leis pasiruošti naujam įmonės eksporto etapui — bendrovė kuria ir gamina medicinos įrangą.

Ūkio ministerijos klerkai, vertindami veik 600 gautų paraiškų ES paramai, teigiamai įvertino tik kas šeštą ir rekomendavo D.Kreiviui jas pasirašyti. Tačiau tai nereiškia, kad džiaugtis gali tik kas šeštos įmonės vadovas — bendrovės siuntė po kelias paraiškas, greičiausiai tikėdamosi, jog bent viena jų bus patenkinta. Tačiau pasirodo, kad tarp Ūkio ministerijos apdovanotųjų ES parama yra ir tokių, kurių patenkintų paraiškų — nors vežimu vežk.

Informacinių technologijų ir telekomunikacijų įrenginius (ITT) bei programinius produktus kurianti, vystanti, gaminanti ir platinanti bendrovė ELSIS TS giriasi šiuo metu esanti viena didžiausių tokio profilio bendrovių ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse.

Praėjusiais metais jos konsoliduotosios pajamos viršijo 70 mln. Lt. Ministras D.Kreivys palaimino net keturias šios bendrovės programas, iš viso maždaug už 665 tūkstančius litų. Pagal dvi programas ITT žinovai didins konkurencingumą Rusijos rinkoje, pagal kitas dvi — Azerbaidžane ir Kazachstane.

Drabužių modeliavimo ir tarpininkavimo juos siuvant, lekalų gamybos paslaugas teikianti vilniškė bendrovė „LTM Garments“ už 189 tūkst. Lt „didins eksportą Skandinavijos šalyse“, už dešimčia tūkstančių litų daugiau — Jungtinėje Karalystėje, nors paramą gavusios bendrovės praėjusių metų apyvarta gerokai viršija 10 milijonų litų.

Laimingą žvaigždę Ūkio ministerijoje bus nuraškęs ir vilnietis verslininkas Kęstutis Juozapas Mizaras. Jo bendrovė „Grafija“ pagal vieną projektų už 200 tūkst. litų „skatins bendrovės spaudos paslaugų eksportą“, kita jo bendrovė, UAB „Lodvila“, už 197 tūkst. Lt „skatins saugios spaudos paslaugų eksportą“, dar už 250 tūkst. Lt — „skatins plastikinių kortelių eksportą“.

Suprantama, ES paramos skirstymas — Ūkio ministerijos klerkų reikalas, tačiau ministrui turėtų būti ne vis vien, kaip ir kam ji skiriama. Ypač šiuo sunkiu ekonomikos nuosmukio laikotarpiu. Vis dėlto kaip vietiniam skurstančiam verslininkui būtų galima paaiškinti, kad šimtus tūkstančių litų ministerija skiria finansiškai stiprioms, Lietuvoje įsikūrusioms užsienio kapitalo įmonėms arba jų antrinėms bendrovėms?

Antai D.Kreivys palaimino tris su rusišku kapitalu siejamos UAB „Neo Group“ prašymus dėl eksporto plėtros į užsienio valstybes. Bendrovei skirta apie 464 milijonus litų ES paramos. Tačiau ši Klaipėdos pašonėje įsikūrusi ir PET granules gaminanti bendrovė — tik viena iš kelių, kurias turi paslaptingi šeimininkai. Lietuvoje veikiančios bendrovės savininkė — Kipro Respublikoje registruota firma „Retal Industries Ltd“

Lengva ranka D.Kreivys net 536 tūkstančius litų nuo ES paramos pyrago atriekė ir norvegų kapitalo įmonei „BOEN Lietuva“, gaminančiai parketą, parketlentes ir grindlentes. Paramos tikslas — eksporto rinkų plėtra Rusijoje, Vidurinės Azijos ir kitose šalyse. Pati pagrindinė bendrovė giriasi turinti pardavimo biurus ne tik Skandinavijos, Europos šalyse, bet ir JAV. Negana to, produkciją ji gamina ir Rusijoje, į kurios rinką deklaruoja norintys įsiveržti lietuviai.

Ūkio ministras žegnojasi — jis panaikins korupciją ne tik Ūkio ministerijos sistemoje, bet ir kitose valstybinėse žinybose. Tačiau faktai verčia tuo abejoti.

Finansų ministerijos administruojamo tinklalapio https://www.esparama.lt skelbimų skyrelyje publikuojami pranešimai įmonių, kurioms patenkinti pareiškimai gauti ES paramą. Įmonės ieško paslaugų arba įrenginių pardavėjų — to reikalauja ES paramos skirstymo nuostatai. Šiame tiklalapyje pavyko aptikti kelis gana keistus skelbimus.

Kaune registruota vaistus gaminanti bendrovė „Aurantijus“, įgyvendindama projektą VP2-21-ŪM-01-K-02-018 ir ketindama įdiegti maisto papildų ir vaistų gamybos liniją, skelbia pirksianti malūną. Pirkimo dokumentų laukiama iki šių metų spalio 15 dienos.

Kitame skelbime, kuriame taip pat nurodytas paraiškos Ūkio ministerijai kodas, ieškoma, kas galėtų atlikti Latvijos farmacijos rinkos tyrimus. Pirkimo dokumentų pateikimo galutinis terminas — lapkričio 23 diena.

Trečiame analogiško pobūdžio skelbime nurodoma, kad UAB „Aurantijus“ pirks gamybos patalpų ir gamybos įrengimų oro tiekimo, cirkuliacijos ir vėdinimo sistemas, procesų valdymo automatizavimo įrangą. Įrangos pardavėjas pasiūlymus turėjo pateikti iki rugsėjo 28 dienos.

„Nė viena minimų paraiškų dar nėra patvirtinta. Vyksta vertinimas“, — „Ekstrai“ praėjusią savaitę sakė ministro D.Kreivio patarėja Vita Ramanauskaitė.

Tad kaip galėjo atsitikti, kad dar ministerijai neįvertinus paraiškų ES paramai gauti, jų autoriai jau ieško paslaugų teikėjų? Ir keisčiausia — pasiūlymų laikas paslaugoms pirkti jau seniai pasibaigęs.

O gal šiuo atveju paslaptis glūdi kitur? Mat UAB „Aurantijus“ vadovas Vincas Vilius — tas pats asmuo, vadovaujantis ir kitai farmacijos bendrovei UAB „Aconitum“, kuriai D.Kreivys jau skyrė ES paramą.