Tai ketvirtadienį BNS patvirtino URM atstovas spaudai Rolandas
Kačinskas.
„URM vakar gavo D.Jurgelevičiaus prašymą. Šiuo metu
konsultuojamasi su teisininkais. Sprendimą ministras priims rytoj", -
BNS sakė R.Kačinskas.
Užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas yra išsakęs abejonių,
ar D.Jurgelevičius į VSD iš URM buvo perkeltas teisėtai.
„Man kyla klausimas, ar 2004 metų birželio 11 dienos ministro
įsakymas iš tikrųjų buvo teisėtas. Nors įsakyme nurodyta, kad jis
skiriamas pagal birželio 8 dienos prezidento dekretą bei Diplomatinės
tarnybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalį. Tačiau tuo metu galiojančiame
įstatyme diplomatui sutinkant buvo galima laikinai jį perkelti į
Prezidentūrą, Seimo kanceliariją ar kitas Vyriausybės įstaigas. Nebuvo
nuorodos į kitą valstybės įstaigą, turint omenyje, kad VSD yra
valstybės, o ne Vyriausybės įstaiga", - BNS yra sakęs V.Ušackas.
Ministro teigimu, vėliau 2004-aisiais Seimas pakeitė Diplomatinės
tarnybos įstatymą, numatydamas galimybę perkelti diplomatą į kitas
valstybines įstaigas, t.y. ir į VSD.
Atsižvelgus į tai, anot ministro, kyla klausimas, kokios yra „šio
teisėtumo ar neteisėtumo pasekmės" D.Jurgelevičiui ir jo santykiui su
URM. Ministras neslėpė, kad D.Jurgelevičius pageidavimas grįžti dirbti
į ministeriją, nes jis turi galiojančią diplomatinės tarnybos sutartį,
gali sukelti teisinių ginčų.
V.Ušackas tuokart taip pat paaiškino, kodėl D.Jurgelevičiui
negalioja, paprastai buvusiems diplomatams taikomas maksimalus 5 metų
terminas sugrįžti į diplomatinę tarnybą ir susigrąžinti diplomatinį
rangą.
„Mes šiuo metu esame delegavę 3 žmones į naujosios prezidentės
komandą, Vyriausybės kanceliariją, ir jie visi pereidami į kitą
instituciją nutraukė diplomatinės tarnybos sutartį kaip tai priklauso
pagal įstatymą. D.Jurgelevičiaus atveju to nebuvo padaryta. Tuo metu
buvo niša tokiam veiksmui, nes tuo metu nebuvo aiškios takoskyros, ar
ministerijos sekretorius yra politinis paskyrimas, ar ne", - aiškino
V.Ušackas.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė rugpjūčio pradžioje pasirašė
dekretą, kuriuo D.Jurgelevičiuis nuo rugpjūčio 20 dienos atleidžiamas
iš VSD generalinio direktoriaus pavaduotojo pareigų.
D.Jurgelevičius šiuo metu dirba vyriausiuoju Europos Sąjungos
stebėsenos misijos Gruzijoje politiniu patarėju. Į šias pareigas jį
delegavo VSD, tačiau pasitraukdamas iš departamento D.Jurgelevičius
kartu baigs tarnybą ir šioje misijoje.
2006 m. gruodį Seimo patvirtintoje parlamentinio tyrimo apie VSD
veiklą išvadoje teigiama, kad „VSD generalinio direktoriaus
pavaduotojas D.Jurgelevičius viešai neetiškai kalbėjo apie žuvusį
departamento pareigūną (Vytautą Pociūną - BNS)".
Išvadoje taip pat rašoma, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir
gynybos komiteto gauta medžiaga „leidžia teigti, kad dėl nesklandumų,
kilusių VSD valdybos veikloje, kuriai vadovavo V.Pociūnas, didelę
atsakomybės dalį turėtų prisiimti VSD generalinio direktorius
pavaduotojas D.Jurgelevičius, kuravęs šią valdybą, bei VSD generalinis
direktorius A.Pocius. Įvertinant įvykių ir informacijos visumą, galima
daryti prielaidą, kad V.Pociūnas buvo pašalintas iš atsakingų VSD
pareigų norint pristabdyti jo atliekamus svarbius tyrimus transporto
ir energetikos sektoriuose šalies nacionalinio saugumo aspektu."
VSD veiklos parlamentinį tyrimą inspiravo buvusio saugumo
pareigūno V.Pociūno žūtis Breste. Jis 2006 metų rugpjūčio 23 d. ankstų
rytą iškrito per viešbučio 9 aukšto langą. Generalinė prokuratūra
nustatė, kad tai buvo nelaimingas atsitikimas, tačiau teismas jau du
kartus įpareigojo prokurorus atnaujinti bylos tyrimą.
