„Mes visi esame prakeikti. Ir ne vieną kartą“, – juokaudama apie savo darbo išskirtinumą pasakojo 52 metų kontrolierė G.Karpovičienė.
Reido metu kalbinta kontrolierė G.Karpovičienė pasakojo, kad dabar, išgirdę baudos sumą, keleiviai būna šokiruoti. Tačiau įvairioms zuikių reakcijoms kontrolieriai buvo pasirengę.
Vienuolika metų dirbanti šį darbą moteris pasakoja apie save girdėjusi visko.
Į kokias situacijas patenka kontrolieriai ir kas padeda išlikti ramiai, vilnietė papasakojo ir „Sostinei“.
- Visuomenė apie jūsų profesijos atstovus atsiliepia ne pačiais geriausiais žodžiais.
Kaip vilniečiai reaguoja dabar, kai bauda už važiavimą be bilieto šią savaitę išaugo net iki 100 litų?
– pasiteiravo „Sostinė“ G.Karpovičienės.- Prie zuikių replikų ir užgauliojimų mes jau esame pripratę. Tačiau trečiadienį surengto reido metu žmonės buvo tiesiog šokiruoti.
Daugelis nežinojo, kad nuo antradienio padidintos baudos už važiavimą be bilieto.
Išgirdę, kad jiems gresia bauda nuo 60 iki 100 litų, ne vienas užsipuldavo mus, imdavo rėkti, grasinti. Tačiau žmonės nesupranta, kad mes tik dirbame savo darbą.
Ačiū Dievui, per savo darbo metus nepatyriau jokių rimtesnių traumų.
Kai kuriems mano kolegoms keleiviai yra sulaužę nosį, sumušę.
Buvo atvejis, kai išmetė kontrolierių iš troleibuso. Tada kontrolieriui lūžo stuburas.
Manau, kad sugriežtinus baudas pasielgta labai sąžiningai kitų keleivių atžvilgiu. Tie žmonės, kurie nuolat pirkdavo bilietus, patirdavo neteisybę.
Juk dalis važinėdavo be bilietų, nes jiems pigiau išeidavo kelis kartus susimokėti baudą nei pirkti mėnesinį bilietą.
- Kokių keiksmų, įžeidimų tenka išgirsti kontrolieriui?
- Ir ko tik mes negirdime. Kai pagauname keleivį be bilieto, šis iš karto pradeda kaltinti visus – kontrolierius, miesto valdžią, D.Grybauskaitę. Visi kalti, tiktai ne jis pats.
Ne vieną kartą man buvo grasinta fiziniu susidorojimu, ne kartą buvau ir prakeikta.
Tačiau prie įvairių užgauliojimų jau esu pripratusi.
Dirbdamas tokį darbą, kantrybę gali prarasti per kelias minutes. Užtenka vieno keleivio įžeidimo, kad visa diena būtų sugadinta. Tačiau aš stengiuosi visada išlikti rami, su keleiviais bendrauti mandagiai.
Juk dažnai žmogus į tave reaguoja taip, kaip tu pats į jį kreipeisi. Žinoma, pasitaiko visko.
- Ar sušvelnina kontrolieriaus širdį keleivio pasiteisinimas, kodėl jis važiuoja be bilieto?
- Taip, sušvelnina. Tačiau pasiteisinimas turi būti labai originalus, priverčiantis nusišypsoti.
Vis dėlto per tiek metų mes esame girdėję įvairiausių pasiteisinimų, tad mus nustebinti sunku.
Paskutinis man įstrigęs pasiteisinimas buvo vieno vyro. Pasidomėjus, kodėl jis neturi bilieto, vyras atšovė, kad vairuotojas nepriėmė banko kortelės. Dėl to jis negalėjo nusipirkti bilieto.
Būna, žmogus mus išvydęs taip išsigąsta, kad netgi pradeda drebėti.
Kartą vienas vaikinas kaip mūras taip pradėjo drebėti, išprakaitavo iš jaudulio, kad net pačiai pasidarė nejauku, kad žmogus taip susijaudino.
- Ne paslaptis, kad ir patys kontrolieriai ne visada elgiasi pagal darbo etikos taisykles, ne visada su keleiviais bendrauja mandagiai. Kaip jūs vertinate tokių savo kolegų elgesį?
- Ne visi žmonės gali dirbti šį darbą. Turi būti labai stiprus psichologiškai, užgniaužti savo emocijas.
Manau, labai sunku yra tiems, kurie dirba pirmus metus.
Neginsiu kolegų, ne visi dirba gerai. Dėl keleivių nusiskundimų kai kurie kontrolieriai buvo atleisti. Jeigu negali savęs suvaldyti ir tave kitas žmogus labai greitai išveda iš kantrybės, tai gal geriau nedirbk šio darbo.
- Kas jums padeda išlikti santūriai, neprarasti savitvardos bendraujant su įžūliais keleiviais?
- Žinau, kokį darbą dirbu. Viskas priklauso nuo manęs pačios. Kasdien darbą pradedu geros nuotaikos, tiesiog nusiteikiu dienai. Stengiuosi tokia išlikti iki pat vakaro.
Labai padeda kolegos. Juk svarbu ir žmonės, su kuriais dirbi. Jei gerai sutari su partneriu, tai ir su keleiviais bendrauji kitaip.
- Kaip pasikeitė sostinės keleiviai nuo jūsų darbo pradžios?
- Prieš gerą dešimtmetį viešuoju transportu važiuodavo įvairaus amžiaus žmonės. Dabar dažniausiai važiuoja jaunimas ir pensininkai.
Per tuos metus labiausiai pasikeitė jaunimas.
Anksčiau moksleivių net netikrindavome. Tik paklausdavome, kiek turi metų, ir paleisdavome.
Daug baudų surinkdavome iš suaugusiųjų. Dabar viskas pasikeitė.
Pagrindiniai keleiviai – jaunimas, tad mes privalome tikrinti ir juos. Dabar jaunimas iki 15 metų nebaudžiamas, už juos atsako tėvai. Dėl to jie ir elgiasi, kaip nori.
Paaugliai nesivaržo mums pasakyti ir šiurkštesnį žodį, rankomis rodo įvairius gestus.
Tikriausiai taip elgdamiesi jie trokšta dėmesio, nori pasirodyti prieš draugus.
