D.Grybauskaitė leido išformuoti LEO LT, dėl naujos atominės elektrinės dvejoja (video, papildyta 17 val. 40 min.)

Galite žiūrėti reportažą.

Seimo priimtos Atominės elektrinės įstatymo pataisos numato, kad Vyriausybė turi siekti valdyti daugiau kaip du trečdalius LEO LT akcijų. Pataisos taip pat atveria kelią LEO LT reorganizavimui ar likvidavimui.

„Žinome teisininkų nuomonę, žinome ir visuomeninių organizacijų nuomonę, ir tų nuomonių spektras yra labai didelis. Galima eiti visuomeninių organizacijų siūlomu keliu ir bandyti kreiptis į teismą, kad sandoris būtų pripažintas negaliojančiu.

Toks kelias reikštų, kad, pagal dabar galiojančius įstatymus, sandorio pripažinimas negaliojančiu įmanomas tik Stokholmo arbitraže. Tai reiškia mažiausiai dvejų metų procesą, per kuriuos LEO LT toliau egzistuotų, toliau gautų Europos pinigus. To leisti aš negaliu. Todėl įstatymo paketą pasirašysiu, nes jis leidžia valstybei ir Vyriausybei likviduoti įmonę, o tai reiškia - ir patį sandorį", - ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė D.Grybauskaitė.

Šalies vadovė teigė atmetanti bet kokias spekuliacijas, kad būtų geriau įstatymo pataisų nepasirašyti ir vilkinti sandorio paskelbimą negaliojančiu dar dvejus metus.

„Naujieji įstatymai suteikia galimybę spręsti klausimą jau šiandien ir tai padaryti per trumpiausią laiką. Jeigu Vyriausybei pritrūks politinės valios, tos valios nepritrūks man. Jeigu Vyriausybė šitą klausimą išspręs nenaudingai valstybei ir pažeisdama viešąjį interesą, tuo klausimu užsiims ir Generalinė prokuratūra", - kalbėjo prezidentė.

Pasak D.Grybauskaitės, LEO LT sandoryje yra daug neaiškumų, o tie, kurie balsavo už tokį įstatymą turi prisiimti moralinę ir politinę atsakomybę.

„Viena aišku, kad dėl Kruonio elektrinės perdavimo už vieną litą Vyriausybė kreipsis į teismą", - tikino prezidentė.

D.Grybauskaitės teigimu, uždarius senąją Ignalinos atominę elektrinę, elektros kaina priklausys tiek nuo išorinių kainų, tiek nuo to, ar Lietuvoje apskritai bus energetikos rinka.

„Dabar už kilovatvalandę elektros mokame beveik 37 centus, ir visai nesvarbu, ar mes turime atominę elektrinę, ar ne. Todėl reikia, kad energetikos sektorius būtų demonopolizuotas. Reikia ne tik vidaus rinkos, bet ir rinkos tarp Baltijos šalių, ir garantuoti žmonėms kuo pigesnę elektros energiją. O kaip tai Vyriausybė padarys - ar su nauja elektrine, ar kitais resursais, - jau atskiras klausimas", - teigė šalies vadovė.

D.Grybauskaitė sakė, kad su mažojo LEO LT akcininko, bendrovės „NDX energija" vadovais kontaktų neturėjo, tačiau tai irgi padėjo jai apsispręsti, ar pasirašyti Atominės elektrinės įstatymo pataisas.

„Man labai patiko jų vakarykštis pareiškimas, - su ironija kalbėjo prezidentė. - Kai kažkas aiškina, kad be jų neįmanoma rasti pinigų, ypač kai patys tų pinigų neturi... Man tai padėjo apsispręsti".

„NDX energija" trečiadienį išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad naujos atominės elektrinės statyboms reikės 12 mlrd. litų. Dar 2 mlrd. litų esą reikės rasti elektros jungčių su Švedija statyboms.

D.Grybauskaitė taip pat nebetvirtina, kad Lietuvoje tikrai bus statoma nauja atominė elektrinė.

Pirmojoje spaudos konferencijoje po inauguracijos šalies vadovė pareiškė, kad dėl naujos jėgainės būtų galima apsispręsti tik atlikus išsamius skaičiavimus, ar investuoti į atominę energetiką apsimoka.

„Ar Lietuva liks atomine energetine šalimi, priklausys nuo strategijos peržiūrėjimo ir paskaičiavimo, į ką geriau investuoti", - ketvirtadienį pareiškė D.Grybauskaitė.

Premjeras Andrius Kubilius savo ruožtu teigė, jog preliminarūs skaičiavimai dėl naujos atominės elektrinės statybos jau yra atlikti, o išsamius skaičiavimus ir vertinimą pateiks žinoma tarptautinė kompanija „N M Rothschild & Sons", neseniai laimėjusi konkursą.

„Galiu pakartoti tik tiek, kad visas naujos atominės elektrinės planas pagrįstas ne vien nacionalinės garbės ambicija likti atominės energetikos valstybe, bet pirmiausia energetinės nepriklausomybės skaičiavimais, taip pat atliktais ekonominiais preliminariais skaičiavimais. Dabar pasamdyti vieni žymiausių tarptautinių vertintojų atlieka jau išsamią studiją, kaip bus statoma, kas bus statoma, kiek tai kainuos ir elektros kainos prasme taip pat", - BNS ketvirtadienį sakė A.Kubilius.

Prezidentė sakė, kad Lietuva privalo atsižvelgti į planuojamas atominių elektrinių statybas kaimyninėse šalyse, greičiausiai turėdama omenyje galimas branduolines jėgaines Baltarusijoje ir Rusijos Kaliningrado srityje.

„Turint galvoje, kad atominė energetika yra geopolitika, žinant, kad aplink mus bus pastatytos elektrinės, turime peržiūrėti savo strategiją ir apskaičiuoti, į ką geriau investuoti - ar į vėją, geotermiką, biomasę, atliekų deginimą, ar į atominę energetiką, ar į viską kartu. To atsakymo negaliu duoti, nes paskaičiavimų niekas negali duoti Lietuvoje", - sakė D.Grybauskaitė.

Anot prezidentės, jei paaiškėtų, kad projektas kainuos labai brangiai, „žmonės taip pat turės pasakyti savo žodį, kokia linkme Lietuvos energetika judės".

BNS paklausta, kaip į šį pareiškimą turėtų reaguoti kartu atominę elektrinę turinčios statyti kaimyninės valstybės, D.Grybauskaitė sakė, kad „su partneriais yra kalbėta" ir „Lietuva kol kas neatsisako projekto", bet skaičiavimai yra svarbūs ir partneriams.

„Partneriai taip pat neinvestuos į burbulinį virtualų projektą, jeigu nebus realių ekonominių paskaičiavimų", - sakė D.Grybauskaitė.

Iki šiol buvo teigiama, kad Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos planuojama statyti nauja atominė elektrinė yra prioritetinis projektas, kuris padėtų užsitikrinti energetinę nepriklausomybę. Kaimyninės šalys ne kartą priekaištavo Lietuvai dėl projekto vilkinimo.

2009 metų pabaigoje uždariusi senąją atominę elektrinę Lietuva taps didžia dalimi priklausoma nuo Rusijos energetikos išteklių. Vilnius baiminasi, kad Maskva juos gali panaudoti politiniams tikslams.

Anksčiau D.Grybauskaitė ne kartą yra sakiusi, kad LEO LT turi būti likviduota. Ketvirtadienį su prezidente susitikęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas teigė, kad būtent tokio sprendimo bus siekiama rugsėjo 4 d. vyksiančiame LEO LT akcininkų susirinkime.

Seimas LEO LT taip pat įtraukė į strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių sąrašą. Tai reiškia, kad valstybė akcininkų susirinkime turėdama 50 proc. plius 1 balsą gali savarankiškai priimti sprendimus dėl LEO LT likimo.

Jau po susitikimo su šalies vadove A.Sekmokas ketvirtadienį teigė, kad yra galimybių, jog prezidentė pasirašys Atominės elektrinės įstatymo pataisas. Tokiu atveju LEO LT akcininkų susirinkime bus vykdoma D.Grybauskaitės valia ir siekiama LEO LT likviduoti.

„Į Prezidentūrą atvažiavau su ta nuostata, kad mes turime įstatymus, kurie Vyriausybei ir Energetikos ministerijai padeda veikti, t.y. suteikia įrankius LEO LT likvidavimui. Dabar laukiame prezidentės apsisprendimo. Jei prezidentė įstatymo pataisas pasirašo, rugsėjo 4 d. mes darome sprendimą dėl tolimesnio LEO LT likimo. Koks sprendimas bus, manau, yra pakankamai aišku iš išsakytos prezidentės pozicijos“, - žurnalistams sakė A.Sekmokas.

Privačios akcininkės „NDX energijos“ poziciją dėl dalyvavimo LEO LT energetikos ministras laiko nenuoseklia.

„NDX energijos“ vadovų elgesį prilyginęs kompaso rodyklės šokinėjimui A.Sekmokas ketvirtadienį pareiškė tikįs, kad partneriai supras, kad taikiai išsiskirti apsimoka labiausiai.

„Nenorėčiau žiūrėti į šokinėjančią kompaso rodyklę. Bent jau anksčiau jie pasisakydavo, kad taip, jie nebenori toliau dalyvauti tame darinyje. Toliau jie kalba apie tai, kad reikalingi resursai projektų įgyvendinimui. Jų nuostatos, sakyčiau, yra nenuoseklios, ir man tiesiog reikalingi prezidentės pasirašyti įstatymai, kad būtų pakankamas pagrindas įvardinti, ko mes norime. Ir siūlymas, kad geriau, naudingiau abiems pusėms, kad tai būtų padaryta bendru sprendimu“, - po susitikimo su prezidente sakė ministras.