Gavę iš Europos Sąjungos fondų daugiau nei 3 mln. litų upių ekologinei būklei pagerinti, Panevėžio rajono politikai blaškosi: vieną dieną žada valyti Sanžilės kanalą, kitą dieną jau Lėvens ir Nevėžio upes. Dažnas planų kaitaliojimas verčia gyventojus rinkti parašus ir kautis už savo upę. Tačiau nugalėtojas dar ir šiandien nėra aiškus.

Gyventojų aistros liejosi per kraštus

Dar prieš pusmetį Panevėžio rajono vadovai skelbė, kad bus valoma Sanžilė.

Prie jos krantų gyvenantys žmonės iš džiaugsmo trynė rankas, tačiau netikėtai sukilo prie Lėvens įsikūrę gyventojai. Jų kur kas daugiau, nes ant šios upės krantų yra tūkstančiai sodininkų sklypų.

Prie Lėvens gyvenantys žmonės ėmė pirštu badyti, kad medžiais ir dumblu užneštas Lėvuo šiuo metu yra tiek nusekęs, kad tik braidžioti šioje upėje tegalima.

Neseniai rajono politikai nusprendė: Sanžilės nebevalysime, išvalysime Nevėžį ir Lėvenį. Tačiau kurioje atkarpoje ir kiek kilometrų ar metrų šių upių išvalys, nežino ir patys politikai.

„Panevėžio ryto“ kalbinti rajono gyventojai sakė nė kiek nenustebtų, jeigu rytoj politikai vėl nuspręstų valyti Sanžilę, o kitas upes paliktų likimo valiai.

Sanžilę ragina užversti žemėmis

„Yra dvi natūralios upės – Lėvuo ir Nevėžis, o Sanžilė – viso labo tarpukaryje išraustas kanalas, kuriuo Lėvuo savo vandenimis maitina Nevėžį.

Ar yra prasmė leisti milijonus kanalui valyti, gal geriau tuos pinigus skirti tikroms upėms valyti ir gilinti?“ – svarstė prisistatyti nepanoręs vienos Šiaudinės kaimo, esančio netoli Skaistgirių, sodybos savininkas.

Jis tvirtino, kad tos pačios nuomonės yra visi sodų savininkai ir gyventojai nuo Lėvens ištakų iki pat Pasvalio.

Palei šią upę nuo pat Kupiškio iki Skaistgirių kaimo Panevėžio rajone driekiasi labai daug sodininkų bendrijų.

Prieš Pakuodžiupių sodininkų bendriją Lėvens vandenys Sanžilės kanalu pradeda tekėti į Nevėžį. Todėl žemiau šių ištakų pro kolektyvinius sodus bei ten esančias sodybas Lėvuo teka jau daug seklesnis.

„Visų mūsų pageidavimas minimum – išvalyti Lėvenį 500 metrų žemiau ir 100 metrų aukščiau Sanžilės ištakų, o maksimum – tą Sanžilės kanalą visai užversti“, – sako ten gyvenantys žmonės.

Vandens lygis dar labiau kris

Kadangi prezidento A.Smetonos laikais čia būdavo dideli potvyniai, buvo nutarta iškasti kanalą, kuriuo vandens perteklius iš Lėvens patektų į Nevėžį.

Užtvenkus Kupiškio marias, o melioratoriams išilgai Lėvens supylus pylimus, atsirado dviguba apsauga, sauganti nuo potvynių. Vanduo Lėvenyje smarkiai krito.

Potvynių dabar nebėra, todėl nebebūtinas ir vandens perpylimas iš Lėvens į Nevėžį. Kadangi šios funkcijos nebereikalingos, nebereikalingas ir pats kanalas. Tad kam tada veltui švaistyti lėšas, nebent tuo kažkas asmeniškai yra suinteresuotas.

Taip kalbėjo vieną saulėtą dieną „Panevėžio ryto“ žurnalistų lankyti prie Lėvens upės gyvenantys žmonės.

Jie teigė girdėję, kad norima nugriauti Lėvens upėje įrengtą slenkstį, kurio paskirtis yra palaikyti vandens lygį šioje upėje. Jį nugriovus, pasak pašnekovo, vandens upėje dar labiau sumažėtų.

Iš Lėvens beliko griovys

Šiaudinės kaime gyvenantis ponas Algis mano, kad pirmiausia reikia išvalyti Lėvens upę.

„Kai užtvenkė Kupiškio marias, Sanžilė tapo visai nebereikalinga, nes potvynių, kokie būdavo anksčiau pavasariais, dabar nebėra“, – teigė šiaudiniškis.

Pasak pono Algio, iš Lėvens beliko bala, palyginti su tuo, kokia upė buvo anksčiau: dabar upės vanduo išsekęs, vaga apaugusi žolėmis, nyksta žuvys, nebėra net kur maudytis – gali tik braidyti.

Šiaudiniškis prisimena, kad anksčiau Lėvenyje buvo daug žuvies, čia žvejodavo ir jo tėvas, kuris taip pat kasė Sanžilę. Dabar ponas Algis žuvauti važiuoja į Sanžilę.

„Tiesa, Lėvenyje vėl atsiranda vėžių, galbūt vanduo pasidarė švaresnis“, – spėjo šiaudiniškis.

Ponas Algis teigė esąs prieš Sanžilės valymą, nuogąstaudamas, kad po šio valymo Lėvuo gali dar labiau išsekti.

Upė išseko per dešimt metų

Jau 57 metus tame pačiame Šiaudinės kaime gyvenanti Audra Stasiūnienė teigia, kad valyti Sanžilę galbūt ir reikia, tačiau, pasak jos, būtų gerai išvalyti ir Lėvenį.

Vaišvilčiuose gyvenantis Stasys Daujotaitis į gimtąjį Šiaudinės kaimą retkarčiais atvažiuoja pasimaudyti.

„Užtvenkus Kupiškio marias, vanduo Lėvenyje nukrito apie pusantro metro, o per pastaruosius dešimt metų upė visai išseko. Anksčiau vandens upėje būdavo iki kaklo, dabar – vos iki kelių“, – teigė ponas Stasys.

Pasak A.Stasiūnienės, kai paleidžia Kupiškio marių vandenį, tada padaugėja vandens ne tik Lėvenyje, bet ir šuliniuose, nes upės ir šulinių vandens lygis yra vienodas.

Vien dumblas ir žolės

Gretimame Kupstų kaime gyvenantys Danutė ir Vytautas taip pat teigė, kad būtina gelbėti Lėvenį.

„Anksčiau čia buvo gera smėlėta maudyklė. Dabar – vien dumblas ir žolės, rankomis jas prarauname, kad vaikai galėtų kur įbristi.

Dabar, kai palijo, vandens Lėvenyje šiek tiek padaugėjo. Tačiau kai užeina sausra, upė visai išsenka“, – teigė ponia Danutė.

Ponai Danutė ir Vytautas prisimena laikus, kaip užėjus potvyniams sodyba atsidurdavo tarsi saloje, nes visur aplinkui tyvuliuodavo vanduo.

„Kai būdavo potvyniai, žolę su ledais išplukdydavo, taip upė savaime išsivalydavo. Tarpukario laikais čia buvo pristatyta malūnų, jie Lėvens vandenį kažkiek sulaikydavo, tada ir Sanžilė buvo reikalinga“, – teigė ponia Danutė.

Baiminasi, kad nebūtų apsemti sodai

„Diemedžio“ sodų bendrijos pirmininko Jono Žakevičiaus nuomone, reikia išvalyti ir Sanžilę, ir Lėvenį.

„Išvalius Lėvenį, vasarą turėtume pakankamai vandens, bet nežinia, kas būtų pavasarį – sodai gali būti apsemti. Tačiau potvynio neturėtų būti, nes padidėtų srovė į Lėvens žemupį“, – svarstė J.Žakevičius.

Vis dėlto valyti Lėvenį, pasak J.Žakevičiaus, būtina, nes Lėvuo taptų panaši į upę, be to, po valymo būtų tiesiog gražiau.

„Reikia pavalyti ir Sanžilę, kad ji atliktų savo funkcijas. Jeigu Sanžilė bus užversta, mes dar labiau kentėsime.

Anksčiau, kai buvo kolūkiai, būdavo privalu išsivalyti savo teritorijas, ištraukdavo medžius ir iš Sanžilės. Ji buvo švari, šalia jos stovėdavo suomiškos pirtys“, – sakė sodų bendrijos pirmininkas.

Darbai padės paskirstyti vandenį

J.Žakevičius teigė skaitęs Aplinkos ministerijos raštą dėl Lėvens upės būklės gerinimo. Pasak J.Žakevičiaus, jį ir kitus sodų savininkus tenkina šiame rašte išdėstyti planuojami atlikti darbai.

Rašte teigiama, kad numatoma atlikti Sanžilės upės ištakų sutvarkymą, kuris padės sureguliuoti vandens paskirstymą tarp Lėvens ir Sanžilės.

Planuojama išvalyti Lėvens upės vagą (nukasant sąnašinę salą bei pusiasalį) ir pagilinti ties Sanžilės ištakomis, taip pat išvalyti Lėvens upės vagą 100 metrų aukščiau ir 500 metrų žemiau Sanžilės ištakų.

Per potvynius sodai skęsta vandenyje

Pasak J.Žakevičiaus, „Diemedžio“, „Lino“, „Stiklo“ ir „Putino“ bendrijose esantys sodai yra Lėvens lygio. Kai upė ištvinsta, po vandeniu atsiduria daugiau kaip 1600 sodininkų sklypų su juose esančiais nameliais.

„Turime vandens perpumpavimo stotį, tačiau užtvindžius sodus su ja nespėjame išpumpuoti vandens.

Reikalinga nauja įranga, prašėme valdžios pagalbos, deja, nesulaukėme. Siurblių pakeitimas ir kita stoties rekonstrukcija kainuotų apie 300 tūkst. litų, o mes tokių pinigų neturime.

Daug žalos mums pridaro ir bebrai. Jie urvus darosi žemėse, rausiasi pro pylimus ir taip juos sugadina“, – savo bei kitų sodų savininkų problemas dėstė J.Žakevičius.

Vandenis sulaikantis slenkstis sunyko

Panevėžio rajono mero pavaduotojas Vytautas Rapolas Gritėnas pats gyvena netoli Sanžilės, dažnai joje su anūkais maudosi.

Vicemeras teigė, kiek pamenantis, Sanžilė nebuvo valyta nė karto. Ir, jo nuomone, nėra jokio reikalo valyti nei Sanžilės, nei Lėvens.

„Tai politikų išpūstas reikalas, nereikia nieko valyti. Sanžilėje yra privirtę medžių, bet juos ištraukti juk nebūtini Europos Sąjungos pinigai. Tai girininkų reikalas.

Vienintelis dalykas, ką būtina padaryti, tai atstatyti Sanžilėje esantį slenkstį ties Berčiūnais. Kadangi slenkstis sugriuvęs, vanduo dabar labiau pakrypo į Sanžilę. Tačiau tai turi nuspręsti hidrologai“, – tvirtino V.R.Gritėnas.

Vicemero nuomone, nebūtina valyti ir Lėvens. Ją išvalius, pasak jo, vanduo nutekės ne į Nevėžį, bet per Mūšą į kaimyninę Latviją.

V.R.Gritėnas teigė, kad valymo darbus ketinama pradėti ne anksčiau kaip 2012 metais.