„Tai kompozitoriai ir tokie styginių kvartetai, kuriuos privalu bent kartą gyvenime išgirsti!“ – tikina vienas iš „Chordos“ įkūrėjų altistas Robertas Bliškevičius. Anot jo, baigiamasis koncertinio ciklo renginys publikai siūlo ne tik ieškoti, bet ir atrasti aistrą gyvenimui, kūrybinį polėkį veikti, veržlumą bei naujumą – tai, kas puikiai atsispindi ir pristatomų autorių kompozicijose.
„Įtakingas britų muzikos kritikas yra pavadinęs Benedictą Masoną vienu didžiausių šiandienos muzikos talentų. Tuo tarpu, Harrisonas Birtwistle’as neabejotinai yra vienas dažniausiai atliekamų Jungtinės Karalystės kompozitorių šiuolaikinėje scenoje. Su šiais kūrėjais mes baigsime savo koncertinį sezoną ir simboliškai pradėsime naująjį“, – sako R. Bliškevičius.
1993 metais sukurtą B. Masono styginių kvartetą Nr. 2 sudaro šešios „scenos“ – dalys, kurias atlikėjai gali groti pasirinktu eiliškumu. Kompozitorius kūrinyje tyrinėja daugybę išplėstinių technikų. Nepaisant keistų garsų, jis išlaiko atpažįstamų formų ir procesų įvaizdžius, sukurdamas magišką jausmą, jog kažkas atpažįstamo perteikiama tarsi akustinio kubizmo, siurrealizmo ar panašiu būdu.
H. Birtwistle‘o „The Tree of Strings“ („Stygų medis“) atspindi moderniausias pastarojo dvidešimtmečio kūrybines tendencijas. 2007-aisiais parašyto styginių kvarteto pavadinimas kilo iš Škotijos geilų kalba kūrusio garsaus poeto Sorley Macleano eilėraščio. Kūrinyje klausytoją siekiama panardinti į subjektyvius autoriaus prisiminimus gretinant juos su tikra Raasay salos istorija. Tai vieta, kuri, nepaisant jos mažo ploto, per istoriją išgyveno daug dramų, susijusių tiek su Jakobinų karais, tiek su piratavimu.
Pristatomi kūriniai ir visa koncerto „Ieškoti“ idėja, kaip teigia organizatoriai, dar geriau atsiskleis dėl ypatingos koncerto erdvės – Nacionalinės dailės galerijos, įsiliedama į Davido Goldblatto fotografijų parodos „(Ne)matomos struktūros“ ekspoziciją. Ši muzikos ir vizualaus meno jungtis tik dar labiau sustiprina koncertinės programos siūlomą atvirumą pasauliui.
