Artėjant turui mūsų šalyje, Julienas sutiko papasakoti apie savo kelią į muziką, skambią pavardę ir meilę mūsų šaliai, į kurią visada malonu sugrįžti.
Jūsų tėvas Joe Dassinas yra muzikos legenda ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Kokią įtaką jis darė jūsų muzikiniam keliui ir koks jausmas toliau dovanoti jo muziką žmonėms?
Nors šiemet suėjo 45 metai nuo jo mirties, jis vis dar tebėra labai populiarus daugelyje Europoje, Pietų Amerikos šalių, Kanadoje. Nešioti Dassino pavardę yra garbė, bet kartu ir pareiga. Tai sunki atsakomybė: negalima daryti bet ko, reikia gerbti savo tėvą Joe ir senelį Jules. Muzikiniu požiūriu tai pirmiausia reiškia pagarbą tėčio repertuarui. Negaliu geriausių kūrinių sudainuoti prastai ar interpretuoti kitu stiliumi, kai mano tėvas ir jo dainų autoriai sunkiai dirbo, kad atiduotų publikai viską, kas geriausia. Mano vaidmuo – kukliai perduoti šį palikimą ateities kartoms, kurios, kaip ir aš, šiandien vis dar atranda Joe Dassino dainas.
Jo muzika turi unikalią galią sujaudinti žmones ir suteikti vilties. Tai meilės dainos, kurių istorijos ne visada baigiasi gerai – pavyzdžiui, „Dans les Yeux d'Emilie“, kuri atrodo dinamiška ir linksma, nors iš tiesų jos žodžiai nelinksmi. Ši dichotomija yra vienas iš žavių tėčio repertuaro aspektų. Dainos atrodo paprastos, bet iš tiesų jos – labai gilios. Manau, kad būtent todėl jos išlaikė laiko išbandymą.
Ar turite mėgstamiausią tėčio dainą ir ką ji jums reiškia?
Neturiu mėgstamiausios dainos, ji priklauso nuo mano nuotaikos. Žinau kiekvienos dainos sukūrimo istoriją, nes darbas su tėvo repertuaru mane daug ko išmokė. Taigi, kai atlieku dainą, prisimenu, kas jį įkvėpė ją sukurti. Didžiuojuosi galėdamas atiduoti duoklę dainų autoriams ir kompozitoriams, kurie sunkiai dirbo, kad sukurtų šiuos perlus, pavyzdžiui, Toto Cutugno ar Claude'ui Lemesle'ui, su kuriais per daugelį metų užmezgiau tvirtus ryšius.
Kada nusprendėte sekti tėvo pėdomis ir tapti dainininku? Ar tai buvo natūralus pasirinkimas?
Pirmiausia pradėjau vaidinti teatre, galvodamas, kad tapsiu aktoriumi. Vėliau, kai mano tėvo įrašų kompanija siūlė man įvairius projektus, pradėjau organizuoti muzikinį spektaklį – pirmiausia Kanadoje ir JAV, o vėliau šou Prancūzijoje. Nesitikėjau, kad teks dainuoti! Bet tada pajaučiau pašaukimą. Nusprendžiau įrašyti albumą apie didį Prancūzijos menininką, kurį dievinau – Yvesą Montandą. Tada pastatėme spektaklį, kuriame atlikau tris savo tėvo dainas. Jaučiau tiek pat malonumo jas atlikdamas, kiek publika jas girdėdama.
Pastebėjau, kad skirtingose šalyse mėgiamos skirtingos tėvo dainos. Pavyzdžiui, kai praėjusį kartą koncertavau Lietuvoje, publiką žavėjo „Le Café des Trois Colombes“, nors maniau, kad žmonės labiau reaguos į žinomus, klasikinius kūrinius. Man susitikti su publika, kurie ateina dainuoti kartu su manimi, jau tapo būtinybe.
Jau anksčiau koncertavote Lietuvoje. Kokie įspūdžiai apie mūsų šalį, jos žmones ir publiką?
Pirmojo vizito metu mane nustebino jūsų šalies architektūros žavesys, mažos Vilniaus gatvelės, kuriose galėjau pasivaikščioti, atrasti mažų parduotuvėlių ir papietauti nuostabiuose restoranuose. Prisimenu, kaip pirmojo pasirodymo metu man pasakė, kad po koncerto nebūtina susitikti su žiūrovais, nes tai nėra tradicija šioje šalyje, bet žiūrovai patys prie manęs ėjo, prašė autografų, nuotraukų. Šiltas priėmimas Lietuvoje mane išties sujaudino.
Kovą pasirodysite net keturiuose Lietuvos miestuose – Klaipėdoje, Šiauliuose, Kaune ir Vilniuje. Ko galima tikėtis ir jūsų koncertų šiemet?
Prie manęs prisijungs keletas naujų muzikantų, įskaitant Raphaëlį Sanchezą, kuris pasirodė su žymiausiais prancūzų atlikėjais ir kūrė muziką „Cirque du Soleil“ cirko šou. Tai tikros kokybės ženklas. Nekantrauju atrasti naujus Lietuvos miestus ir dar kartą užmegzti ryšį su Lietuvos publika, kuri man suteikė tiek daug meilės. Pastebėjau, kad pas jus šalyje vertinama klasikinė ir emocionali muzika. Mačiau tikrai sujaudintų žmonių auditorijoje. Prieš pasirodydamas Baltijos šalyse, nepažinojau šio gražaus Europos regiono. Dabar čia jaučiuosi kaip namie. Pajūryje mačiau daug gražių namų, manau, galėčiau čia gyventi!
Koncertuojate ir keliaujate po visą pasaulį. Ar jums patinka toks gyvenimo būdas?
Man patinka toks gyvenimas: susitikimai su naujais žmonėmis, naujų kultūrų ir virtuvių pažinimas. Nuo tada, kai nusprendžiau eiti tėvo pėdomis, pamėgau keliones. Kai neturiu suplanuotų pasirodymų, nuolat keliauju, dažnai lankausi Graikijoje. Tyrinėti pasaulį yra nuostabus jausmas.
Kuo mėgstate užsiimti, kai nesate ant scenos ar nekeliaujate?
Kaip ir mano tėvai, kurie buvo aistringi slidininkai, mėgstu slidinėti, tą darau kiekvieną žiemą. Slidinėjimas – tikrai vienas didžiausių mano pomėgių. Visgi, darbas yra tikroji mano aistra. Man taip pat patinka lankytis kitų atlikėjų koncertuose ir įsikvėpti savo šou.
Kokią žinutę norėtumėte perduoti savo gerbėjams Lietuvoje, kurie su jumis susitiks jau kovą?
Nekantrauju sugrįžti į Lietuvą ir šį kartą aplankyti keturis skirtingus miestus! Atrasiu Šiaulius, Kauną, Klaipėdą ir, žinoma, kovo 13 d. grįšiu į Vilnių! Dėmesio, nepainiokite šio koncerto su kitais – mačiau, kad bus ir kitų pasirodymų Lietuvoje, imituojančių mūsų. Labai nemėgstu, kai žmonės naudojasi ir apgaudinėja žiūrovus, siūlydami neaiškią programą ir naudodamiesi sėkme, kurią sukūrėme kartu su jumis. Aš ir mano muzikantai sunkiai dirbame, kad duotume žiūrovams viską, kas geriausia, ką ir padarysime kovo 13 d. Vilniuje ir viso šio turo Lietuvoje metu: kovo 10 d. Klaipėdoje, 11 d. Šiauliuose ir 12 d. Kaune. Esu paruošęs staigmenų, kurios scenoje bus pristatytos pirmą kartą. Lietuvos publika pamatys tai anksčiau už visus kitus!
