I.Armonaitė-Galinienė mokėsi Nacionalinėje M.K.Čiurlionio menų mokykloje. 1985 m. baigė Maskvos P.Čaikovskio konservatoriją, prof. Igorio Bezrodno klasę. Vėliau dar dvejus metus čia tobulinosi asistentūroje prof. Valerijaus Klimovo klasėje.
1972 ir 1976 m. I.Armonaitė tapo tarptautinio Jaroslavo Kociano jaunųjų smuikininkų konkurso Čekijoje nugalėtoja, 1979 m. užėmė pirmąją vietą Respublikiniame konkurse. 1985 m. Zagrebe, Tarptautiniame Vaclavo Humlo smuikininkų konkurse, laimėjo pirmąją premiją. 2011 m. smuikininkė tapo Lietuvos muzikų sąjungos Auksinio disko laureate.
I.Armonaitė buvo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Styginių instrumentų katedros profesorė, Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos smuiko specialybės mokytoja ekspertė, Lietuvos muzikų sąjungos narė.
Platus smuikininkės koncertinis repertuaras apima ne tik klasikinės muzikos, bet ir daugelio šalių šiuolaikinių kompozitorių kūrinius. I.Armonaitė buvo aktyvi lietuvių šiuolaikinės muzikos propaguotoja – daugelio kūrinių pirmoji atlikėja ir redaktorė.
Smuikininkė buvo kamerinio ansamblio Armonų trio, tarptautinio kamerinio ansamblio „Trio advance“ narė. Gastroliavo daugelyje Europos, NVS šalių, Rusijoje, Vietname. Griežė su Lietuvos ir užsienio šalių kameriniais ir simfoniniais orkestrais, dalyvavo festivaliuose, įrašė nemažai kūrinių radijuje, kompaktinių plokštelių.
Pasakodama apie savo kelią į muziką, 2019 m. žinoma smuikininkė sakė: „Žinoma, iš pradžių įtaką daro tėvai, jei išvis ką nors supranta toje srityje; aišku, gali susiklostyti ir palankios aplinkybės. Aš gimiau muzikų šeimoje, netgi drįsčiau pasakyti – muzikų giminėje, be to, mama buvo smuiko pedagogė. Tad mano gebėjimai, norai, pirmieji mokslai skleidėsi šioje aplinkoje.
Namai buvo pilni garsų, juos aš ir girdėjau, ir „uodžiau“, ir „liečiau“. Žaidimus kartais užgoždavo paslaptingas muzikos pasaulis, kurį supratau kaip didžiulio žaidimo tęsinį.
O kai man sukako ketveri, mamai pastebėjus mano muzikinius gabumus, vaikišką kasdienybę paįvairino smuikelis – tarsi dar vienas žaislas. Bet kai patekau į M.K.Čiurlionio menų mokyklą, Tado Šerno, vėliau Viktoro Radovičiaus klasę, tada ir prasidėjo tikroji muzikos magija...
Klausiau mamos, koks tas muzikos pasaulis, o ji šypsodamasi atsakė: „Vaikeli, yra kasdienis pasaulis, kuriame tu kiekvieną akimirką gyveni, ir yra kitas – ypatingas garsų pasaulis.“ Norėjosi išsiaiškinti, kur slypi jo paslaptis. Iš pradžių grojau, grojau, grojau... Vėliau suvokimo kontūrai ėmė ryškėti: aplinka, vidinis pasaulis, muzikos įtaigumas, pastangos ją atliekant ir rezultatas.“
„Smuiko stygos nutrūko, bet jos skambės angelo atminimui“ – I.Armonaitės-Galinienės nekrologą Lietuvos muzikų sąjungos interneto svetainėje pavadino kolega muzikas Tomas Bakučionis: „Sakoma, kad tie, kurie šį pasaulį palieka per didžiąsias šventes, yra palaimintieji. Pirmąją Naujųjų 2025-ųjų metų dieną į geresnį pasaulį iškeliavo iškiliausia pastarųjų dešimtmečių Lietuvos smuikininkė profesorė Ingrida Ona Armonaitė-Galinienė.
Ingrida buvo palaiminta su muzika ir palaiminta muzikoje, muzikai jį skyrė visą savo gyvenimą nuo ankstyvos vaikystės ir net tada, kai dėl sveikatos būklės nutraukė aktyvią koncertinę veiklą, tuomet ji visą savo energiją ir palaiminimą perdavė savo mokiniams dėstydama Nacionalinėje M.K.Čiurlionio menų mokykloje bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Apie tokius menininkus sunku kalbėti būtuoju laiku, nes visi, kurie ją artimiau ar tolimiau pažinojo, prisimins jos vitališką energiją, kai ji grieždavo scenoje.
Tie, kuriems teko laimė su Ingrida drauge muzikuoti, turėtų prisiminti jos bekompromisę pagarbą autoriniam tekstui, nepaprastą, gilų atsidavimą kiekvienai interpretuojamo kūrinio frazei, aukščiausios prabos profesinę sąžinę.
Jos kolegos pedagogai ir taip pat mokiniai turėtų prisiminti jos dėmesingumą ir aristokratišką dvasios šilumą kiekvienam mokiniui, gilią pedagoginę išmintį, strateguojant kiekvieno mokinio kelią ir virsmą. Visas šias profesines ir asmenines savybes Ingrida atsinešė iš savo muzikalios šeimos – jos mama buvo legendinė smuiko pedagogė Emilija Pilotaitė-Armonienė, visą savo gyvenimo veiklą paskyrusi mokytojos darbui M.K.Čiurlionio menų mokykloje ir išugdžiusi ne vieną smuikininkų kartą. <...>
Ingridos koncertinis repertuaras buvo nepaprastai platus. Imdamasi ruošti bet kurį kūrinį ji labai rimtai gilindavosi į kompozitoriaus stilistiką, jo laikmečio meninius kontekstus. Ingrida dažniau nei kiti mūsų smuikininkai imdavosi sudėtingų kūrinių ir ištisų ciklų. Ji pirmoji ir kol kas vienintelė Lietuvoje atliko nepaprastai sudėtingą ir smuikininkų retai atliekamą Albano Bergo smuiko koncertą „Angelo atminimui“ su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru. Šį įrašą išleido ir Muzikų sąjunga, kai Ingrida 2011–aisiais tapo Auksinio disko laureate.
Per savo koncertinę karjerą ji parengė daugiau kaip 30 įvairių autorių ir stilių solinių smuiko koncertų su orkestru – nuo A.Vivaldi, J.S.Bacho ar W.A.Mozarto iki I.Stravinskio ir A.Bergo. <...>
Sena patarlė byloja, kad žmogus miršta tada, kad miršta paskutinis jį prisimenantis, tačiau tai negalioja menininkams ir visiškai nesvarbu, ar tą menininką valdininkai atžymėjo kokiais nors ordinais... Su mumis lieka Ingridos mokiniai, kurie toliau žengia profesinėmis aukštumomis, nes Ingrida buvo MOKYTOJA iš prigimties ir pašaukimo, MOKYTOJA savo esybe ir dvasia, lieka jos muzikos įrašai ir jos stipri, aristokratiška dvasia, menanti Angelo atminimą.“
Atsisveikinimas su I.Armonaite-Galiniene – Vilniaus šv.Petro ir Povilo bažnyčioje (Pacų g. 4) šeštadienį (sausio 4 d.) 15–21 val. Sekmadienį (sausio 5 d.) bus galima atsisveikinti nuo 9 val., urna išnešama 13 val. 30 min., laidotuvės vyks Kairėnų kapinėse.
