Šis kūrinys buvo sukurtas apie 1765 m. kunigaikščio Esterházy’o orkestro violončelininkui, Haydno bičiuliui Josephui Franzui Weigliui. Vėliau 200 metų apie jį nieko nebuvo žinoma, kol 1961 m. koncerto partitūros kopiją Prahos nacionaliniame muziejuje aptiko muzikologas Oldřichas Pulkertas ir 1962 m. opusas buvo atliktas festivalyje „Prahos pavasaris“.
Taip pat skambėjo Karlo Jenkinso „Palladio“ styginių orkestrui, I dalis, Allegretto, ir Teisučio Makačino Preliudas, Tokata ir Postliudas iš Trečiosios siuitos styginių orkestrui.
Antroje koncerto dalyje orkestras ir S. Krylovas atliko britų kompozitoriaus Maxo Richterio perkurtą garsųjį Antonio Vivaldi ciklą „Metų laikai“. 2012 m. pasirodęs M. Richterio rekompozicijų albumas „Vivaldi, Metų laikai“, sukėlė tikrą sumaištį tradiciniame šio barokinio opuso interpretacijų pasaulyje. Tai visiškai naujas, gaivus ir drąsus požiūris į bene vieną populiariausių kūrinių smuikui. „Metų laikus“ visi pažįstame ir nešiojamės savyje“, – sako M. Richteris.
Kūrinyje naudojami įvairūs praeities muzikos refleksijas išreiškiantys modernūs kompozicijos principai. „Iš Vivaldi nurašiau 25 procentus natų, bet jose visose tikrai yra Vivaldi DNR“, – juokavo kompozitorius.
Pilnutėlė salė tradiciškai nenorėjo paleisti atlikėjų, prašydama biso. Jų sulaukė net dviejų.
