Pirmą kartą vieninteliam Baltijos šalyse koncertui scenoje susiburs pasaulio scenas užkariavęs lietuvių sopranas Vida Miknevičiūtė, kurios repertuare Florios Toscos rolė skambės pirmą kartą, amerikiečių tenoras Jonathanas Tetelmanas, tituluojamas geriausiu šių laikų jaunosios kartos Mario Cavaradossi partijos atlikėjų ir legendinis britų bosas-baritonas, seras Brynas Terfelis, dėka sukurto ikoninio barono Scarpia vaidmens žinomas visame pasaulyje.
Jonathanas Tetelmanas kritikų šiandien vertinamas kaip bene geriausias savo kartos Puccini muzikos interpretatorius. Pastaraisiais metais jo atliekamos partijos džiugino Niujorko Metropolitan, San Francisko, Vokiečių Berlyno, Romos, Neapolio operos teatrų publikas. Koncertiniuose atlikimuose tenoras nuolat pasirodo tokiuose festivaliuose kaip Baden Baden, Aix-en-Provance, Zalcburgo, Liublianos ir kt. 2023 atlikėjas už su kompanija „Deutsche Grammophon“ įrašytą Puccini muzikos albumą „Opera Magazine“ buvo apdovanotas geriausio solo albumo kategorijoje.
Seras Brynas Terfelis – britų operos pasididžiavimas ir bene garsiausias šių dienų bosas-baritonas, kurio vardas plačiai žinomas visame pasaulyje. Atlikėjas svarbiausiuose operos teatruose yra sukūręs tokias kultines roles kaip Falstafas, Mėlynbarzdis, Don Paskualė, Skrajojantis olandas, Borisas Godunovas ir žinoma baronas Scarpia. Koncertų formatuose atlikėjas rengia rečitalius Europoje, Pietų ir Šiaurės Amerikoje, pasirodo tokiuose masiniuose renginiuse kaip BBC Last Night of the Proms, gala koncertuose iš Niujorko Centrinio parko, Metropolitan Opera’s ‘Met Stars Live in Concert’ pasaulinėje transliacijoje. Seras Terfelis yra daugybės prestižinių apdovanojimų laureatas, įskaitant aukščiausio rango Jungtinės Karalystės apdovanojimus už nuopelnus muzikai.
Lietuvių operos solistė Vida Miknevičiūtė – svarbiausiose pasaulio scenose lyderiaujantis dramatinis sopranas. 2024-aisiais ji debiutavo Bairoto festivalyje, kur sukūrė kritikų liaupsinamą vaidmenį Wagnerio operoje „Valkirija“, šių metų sezone atlikėja taip pat pasirodys Dvo??k Prahos festivalyje, Bavarijos ir Miuncheno valstybinėse, Ciuricho operos teatruose. Ikoninę Salomėjos rolę atliks Vienos, Suomijos nacionaliniame ir Hamburgo valstybiniame operos teatruose, debiutinį pasirodymą Jungtinėse Valstijose surengs Santa Fė operos teatre. Koncertiniai atlikimai numatyti su tokiais kolekyvais kaip Sidnėjaus operos teatro ar Berlyno filharmonijos orkestrai. Už Salomėjos vaidmenį Melburno operos teatre atlikėjai buvo įteiktas prestižinis „Green Room“ apdovanojimas. Vilniuje vasario 3 d. skambėsiantis Florios Toscos atlikimas – debiutinis, tačiau kaip pati atlikėja teigia, labai lauktas vaidmuo plačiame jos repertuare. Simboliška, kad juo pirma karta pasidžiaugti galės Lietuvos publika.
„Tosca“ – penktoji Giacomo Puccini (1858–1924) opera, publikai pristatyta 1900 m. Romoje ir laikoma geriausiu ir garsiausiu klasikiniu XIX a. italų operos veikalu. Kompozitoriui įkvėpimu tapo pjesė, parašyta dramaturgo Victorien Sardou. Išvydęs jos pastatymą savo leidyklai Ricordi Puccini rašė: „Šioje pjesėje matau būtent tokią operą, kurios man reikia: be pernelyg ryškių charakterių proporcijų ar siužeto dekoratyvumo, tai taip pat nėra toks veikalas, kuriam būtų reikalingos gausios muzikinės priemonės”. Po metų derybų sprendimas rašyti operą buvo priimtas, o jos libreto ėmėsi Luigi Illica ir Giuseppe Giacosa. Operos siužetas pasakoja tapytojo Mario Cavaradossi ir garsios dainininkės Florios Toscos meilės istoriją, apipintą pasiaukojimo, prievartos, pavydo ir netekties leitmotyvais. Operoje dominuoja dviejų įsimylėjėlių ir jų kančios tema, tačiau ne ką mažiau svabi trečioji niekingo barono Scarpia linija. Ji operos siužetą nuveda tragizmo linkme.
Operos genijus Puccini siekė į „Toscos“ veikalą, vaizduojantį 1800 m. Romos suirutę, įtraukti kuo daugiau autentiško vietinio kolorito. Ruošdamas III-ąjį veiksmą, kuriame skamba bažnyčios varpai, jis apsilankė Romos Sant'Angelo pilyje, kad tiksliai išgirstų, kaip nuo gynybinių sienų skamba rytmetiniai varpai. Operos muzikinis paveldas leido atsiskleisti ir sužibėti garsiausiems šio laikmečio operos solistams: Mariai Callas, Angelai Gheorghiu, Pl?cido Domingo, Jonui Kaufmannui, Tito Gobbi. „Vissi d’arte“ – tragizmo kupina garsi soprano arija; galinga „Te Deum“ arija, praturtinta vargonais, choru ir bažnyčios varpų aidais – vienas pamatinių opusų baritono balso repertuare; „Mario, Mario. Son qui!“ – pagrindinių veikėjų meilės portretas, supažindinantis su įvairiaplaniais jų charakteriais. Mirčiai pasmerkto Cavaradossi atliekama „E lucevan le stelle“ – bene garsiausia ir dažniausiai atliekama tenorinė arija.
Koncertą organizuoja Lietuvoje įsteigta bendrovė „Riverside Music“, rengianti muzikinius turus ir projektus daugiau nei 30 pasaulio šalių, dirbanti su tokiais kolektyvais kaip Izraelio, Londono, Niujorko filharmonijos, Karališkasis Londono filharmonijos, „La Scala“ filharmonijos simfoniniai orkestrai; garsiausiais šių dienų menininkais – Zubinu Mehta, seru Antonio Pappano, seru Simonu Rattle’u, Martha Argerich, Yefimu Bronfmanu, Charles’iu Dutoit, Christophu Eschenbachu, José Cura, Thomasu Hampsonu, Elina Garanča, Jonu Kaufmannu, Gidonu Kremeriu ir kt. Tai jau trečiasis „Riverside Music“ plėtojamo tęstinio projekto koncertas. 2024 m. inicijuotas ciklas siekia Lietuvos publikai pristatyti aukščiausią pasaulinį pripažinimą pelniusius klasikinės muzikos menininkinkus ir kolektyvus.
