Pirmadienis visuose teatruose – laisvadienis po artistams paprastai įtempto savaitgalio, tačiau lapkričio 18-ąją LNOBT spindėjo visomis šviesomis ir kvietė užsukti.
Tik šį kartą čia buvo rodomas ne repertuarinis spektaklis, o Lietuvoje įsteigtos bendrovės „Riverside Music“ surengtas iškilmingas koncertas, kuriame dainavo kviestinės žvaigždės: pagrindiniai Niujorko „Metropolitan Opera“ ir kitų garsiausių pasaulio teatrų solistai – 55 metų sopranas S.Radvanovsky (Kanada) ir 57 metų tenoras P.Beczała (Lenkija).
Vilniuje su Kauno simfoniniu orkestru ir dirigentu Gianluca Marcianò (Italija) atlikėjai atliko garsių operos arijų ir duetų programą.
Klausytojų minia – marga
Garsūs muzikos pasaulio vardai priviliojo gausų būrį Lietuvos muzikos mėgėjų, Vilniuje tuo metu viešėjusių užsienio svečių. Tarp publikos buvo galima pamatyti prisiekusių operos meno gerbėjų, šiuos solistus jau seniai pažįstančių, girdėjusių gyvai arba iš įrašų, radijo, televizijos transliacijų.
Buvo ir tokių, kuriems atrasti šiuos solistus padėjo COVID-19 pandemija ir karantinas, kurio metu Niujorko „Metropolitan Opera“ per socialinius tinklus nemokamai transliavo savo operų įrašus. Kas vakarą – vis kitą operą! Melomanams tai buvo tikras lobis – galimybė bent nuotoliniu būdu susipažinti su prašmatniais spektakliais ir geriausiais pasaulio dainininkais, tarp jų – ir su šią savaitę viešėjusiais Vilniuje.
Žinoma, buvo ir tokių, kurie atėjo savęs parodyti, kitų pamatyti, gal ir nelabai išmanančių operos teatro etiketą, bandžiusių per bisą kaip kokiame popkoncerte solistams pritarti plojimais į muzikos ritmą. Laimė, šios pastangos greitai nuslopo ir visa salė galėjo iki galo išklausyti bene garsiausią Franzo Leharo operetės „Linksmoji našlė“ valsą, pasibaigiantį žodžiais: „Du hast mich lieb!“ (liet. „Tu myli mane!“). Ko gero, visi tą vakarą buvę LNOBT salėje būtų patvirtinę: taip, mes jus abu mylime!
Solistai spindi zenite
Abu koncerto dalyviai – žvaigždės, pasiekusios kūrybinę brandą, laukiamos visuose pasaulio kampeliuose.
Mūsų kaimynas P.Beczała, Varšuvos Didžiojo teatro solistas, vadinamas vienu geidžiamiausių dabarties lyrinių tenorų.
Nuo 2006 metų, kai debiutavo „Metropolitan Opera“ Hercogo partija Giuseppe Verdi operoje „Rigoletas“, jis nuolatos dainuoja šioje šlovingoje scenoje. Antai pernai čia jis debiutavo savo pirmojoje Richardo Wagnerio operoje „Lohengrinas“ ir sulaukė žiūrovų ovacijų.
Muzikos vadovas Yannickas Nezet-Seguinas, diriguojantis „Metropolitan Opera“ orkestrui šiame pastatyme, apie P.Beczałą sakė: „Jo balsas švytintis – daug šviesos, tarsi saulės spindulių. Jis moka jį grakščiai plukdyti, bet gali suteikti ir herojinių spalvų. Tai sunku, bet būtent to reikia šiam vaidmeniui.“
Šiuos metus gruodžio 31-ąją lenkų tenoras palydės irgi „Metropolitan Opera“ scenoje dainuodamas Radamesą G.Verdi „Aidoje“.
Teatrų režisieriai svajoja prisivilioti solistą ne tik dėl jo stipraus ir gražaus tembro balso. P.Beczała pirmiausia yra artistas, kurio neglumina jokie radikalūs pastatymai, jokios režisūrinės įmantrybės – scenoje jis gali padaryti viską arba beveik viską.
Ne mažiau epitetų verta ir vakaro viešnia – čekiško ir daniško kraujo turinti amerikiečių bei kanadiečių dainininkė S.Radvanovsky. Paskutiniame XX a. dešimtmetyje ji baigė „Metropolitan Opera“ jaunųjų artistų programos studijas ir debiutavo šiame teatre nedideliais vaidmenimis, kol atkreipė kritikų dėmesį Antonijos partija Jacques’o Offenbacho „Hofmano pasakose“ kaip perspektyvus sopranas. Dabar S.Radvanovsky yra dainavusi visuose didžiausiuose operos teatruose, koncertuoja visame pasaulyje.
Solistės balso gylis ir išskirtinė jo spalva dera su jos aktoriniais gebėjimais bei universalumu. Jos repertuare – vaidmenys nuo pagrindinių Antonino Dvorako „Undinėje“, Gaetano Donizetti „Lukrecijoje Bordžijoje“, Giacomo Puccini „Manon Lesko“ iki Roksanos Franco Alfano operoje „Sirano de Beržerakas“.
Vis dėlto jai prilipęs vieno geriausių naujųjų laikų G.Verdi sopranų vardas. Pati Sondra teigia nežinanti, kodėl yra vadinama „G.Verdi sopranu“: „Lygiai taip pat sėkmingai mane galima vadinti „bel canto sopranu“ arba „G.Puccini sopranu“. Labiausiai mane tenkina tik vienas žodis – sopranas.“
Publika mėgavosi koncertu
Koncerto programa buvo sudaryta iš bent jau melomanams girdėtų, tačiau ne iki skausmo pažįstamų arijų, kaip antai širdys mergelių iš G.Verdi „Rigoleto“ ar linksmybių taurė iš „Traviatos“.
Pirmoji dalis buvo skirta G.Puccini kūrybai, ištraukoms iš operų „Manon Lesko“ ir „Toska“. Antrojoje karaliavo panašiu metu kūrę čekų kompozitorius A.Dvorakas ir italų kompozitorius Umberto Giordano, skambėjo ištraukos iš jų operų „Undinė“ ir „Andrė Šenjė“. Visi kūriniai persmelkti dramatizmo gaidos, pasibaigiantys tragiškai, kaip dažniausiai ir būna operose.
Abu dainininkai dainavo solo ir duetu, orkestras įsiterpdavo instrumentiniais intarpais. P.Beczałos žavesys, holivudiška šypsena ir balsas, kurio lyrinė galia pasiekia tolimiausius salės kampus, S.Radvanovsky išskirtinis balso gylis, vidinė jėga ir dramatiškos spalvos, artistiškumas nepaliko klausytojų abejingų – jie pasitikdavo ir palydėdavo artistus plojimais, susižavėjimo šūksniais.
S.Radvanovsky ir P.Beczała – ilgamečiai scenos partneriai ir artimi bičiuliai už jos ribų, kartu dainavę ne vienoje operoje ir surengę daugybę bendrų koncertų visame pasaulyje. Ta sceninė ir žmogiškoji bičiulystė skleidėsi ir LNOBT scenoje – atliekant duetus buvo juntama nesuvaidinta dermė ir šiluma, tarp artistų tvyranti meninė chemija.
Solistams jautriai akompanavo Kauno simfoninis orkestras, jau turintis patirties muzikuoti su garsiais solistais, įrašęs su jais net kelis diskus, nominuotus „Grammy“ apdovanojimams.
Jam dirigavo pietietiška energija, emocingumu ir geru humoru trykštantis italų dirigentas G.Marciano, jau pažįstamas Lietuvos publikai, – dar 2013 metais jis su LNOBT trupe statė G.Verdi operą „Ernanis“, šį pavasarį su lietuvių muzikais parengė programą „Pavasario balsai“, skambėjusią Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje.
Po paskutinio programos kūrinio publika niekaip nenorėjo paleisti solistų. Jie nepasididžiavo ir dovanojo net tris bisus: P.Beczała – ariją iš F.Leharo operetės „Šypsenų šalis“, S.Radvanovsky – „O mio bambino caro“ iš bene vienintelės komiškos G.Puccini operos „Džanis Skikis“, kurią netrukus galėsime išgirsti LNOBT scenoje (G.Puccini operų triptiko „Skraistė“, „Sesuo Andželika“, „Džanis Skikis“ premjera po savaitės), ir jau minėtą Hanos ir Danilos duetą iš „Linksmosios našlės“.
