„Rundfunk“ yra labai savotiškas kūrinys – tai tarsi 53 min. trukmės senų analoginių sintezatorių garsyno istorija. Tačiau vietoje senų „moogų“ ir „buchlų“ scenoje pasirodo devyni atlikėjai su klaviatūromis ir nešiojamais kompiuteriais. Enno Poppe'ą galima vadinti skaitmeniniu kompozitoriumi – kurdamas pasitelkia algoritminius modelius, o ir elektroniniam garsui išgauti naudoja beveik tik skaitmeninius įrankius. Čia vietoje analoginių instrumentų „senovinių“ garsų kūrimui ir manipuliavimui pasitelkiamos skaitmeninės programos, kurios, beje, leidžia įpinti ir mikrotonalumą.
Tokie specifiniai terminai, konceptualumas ir susitelkimas į struktūras, gali išgąsdinti nepatyrusį klausytoją. Tačiau tai, ką išgirdome trečiadienio vakarą, manau, patiktų ir visiškam šiuolaikinės muzikos naujokui. Kūrinio įrašų galima susirasti visai nemažai, visgi kolektyvo „ensemble mosaik“ gyvas atlikimas palieka daug gilesnį įspūdį. Ir ne tik dėl to, kad įdomu stebėti atlikėjus. Kompozicija staiga pasidarė labai aiški. Kiekvienas garsas čia skamba labai išraiškingai, sukuria erdvinius muzikos pojūčius.
„Rundfunk“ dalyse panaudojamos skirtingos technikos, įvairiapusiškai atskleidžiančios garso savybes, tačiau kūrinys pasirodo kaip nepaprastai žaismingas ir gyvybingas, net nepastovus ritmas įgauna savitą pulsaciją. Pavyzdžiui, pirmojoje dalyje daugiau žaidžiama trumpais garsais, šokinėjančiais apie tą patį toną, kuris tarsi traukia pabirusias savo daleles. Antrojoje „Rundfunk“ dalyje ištęsti garsai sluoksniuojami, taip kuriant harmonines erdves. Čia per 15 min. viena vertus gali pasinerti į kone meditacinę būseną, bet kartu suspėji pasekti atlikėjus ir išnarplioti muzikos sluoksnius. Paskutinėje dalyje tarsi žaidimą seki skirtingų instrumentų sąveikas, imitacijas ir reakcijas į vienas kitą.
Ansamblio „žaidimus“ buvo nepaprastai įdomu stebėti. Prie klaviatūrų sėdintys „ne pianistai“ daugiau dėmesio sutelkė į garsą ir į vienas kitą. Teko skaityti, kad pavadinimas „Rundfunk“ kilo iš to, kad pirmieji elektroninės muzikos eksperimentai gimė būtent radijo studijose. Tačiau manau, kad galima į tai pažvelgti ir per informacijos perdavimo ir komunikavimo prizmę.
Koncertas nebuvo „kupinas emocijų“, niekas nesistengė perteikti kažkokių jausmų. Didelių emocinių bangų čia tikėtis ir nereikėjo – kompozitoriaus žvilgsnis nukreiptas ne į metafizines prasmes, bet į organinius, apčiuopiamus (nėra žodžio „apgirdimas“, ar ne?) dalykus. „Rundfunk“ ir „ensemble mosaik“ interpretacija yra įrodymas, kad muzika galima mėgautis daugiau nei vienu būdu ir susikoncentruoti į tai, ką dabar girdi. Enno Poppe'o kūrinyje struktūros pačios atsiskleidžia ir sėdėdamas salėje kaip klausytojas tampi aktyviu dalyviu ir įsitrauki į jų narpliojimą. Todėl klausykimės ir tokios muzikos – ne tik atviromis širdimis, bet ir ausimis.
* * *
Toliau Tarptautiniame aktualios muzikos festivalyje „Gaida“: šį vakarą, spalio 31 d., 19 val. LVSO koncertų salėje – charizmatiškosios smuiko virtuozės Leticijos Moreno pasirodymas Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncerte Vilniuje, dirigentas Robertas Šervenikas. Programoje: Justė Janulytė, Silvija Miliūnaitė, Jimmy López Bellido. Bilietus platina „Bilietai.lt“.
Lapkričio 6 d. 19 val. LVSO koncertų salėje – elektroninės muzikos legendos Jeffo Millso unikalus pasirodymas su gyvos muzikos atlikėjais. Bilietus platina „Bilietai.lt“. Festivalį finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Vilniaus miesto savivaldybė. Visa festivalio programa www.gaida.lt.
