„Gaidoje“ per keletą metų yra tekę išgirsti ir atrasti daug puikių elektronikos ir garso meno kūrėjų. Neslėpsiu, kad atėjus iš aplinkos, kurioje elektronika buvo asocijuojama vien su šokių muzika, kai kurie koncertai padėjo ją atrasti kaip labai įdomią garso tyrimų ir eksperimentų paletę. Penktadienio vakarą skubant iš Filharmonijos, pakeliui klausant nusivylusio pasakojimo apie spektaklį „Emilija“, atskubėjau klausytis dviejų išties skirtingų atlikėjų. El Chico Fuendre trijulė savo nišoje Lietuvoje yra puikiai pažįstami, kolektyvo ir individualioje kūryboje dažnai nuklystantys į skirtingų stilių paribius, bandydami atrasti jų sintezę. Rival Consoles, kita vertus, yra daugiau patirties turintis kūrėjas, kurio kelyje išryškėjo labai aiški, į šokių muziką orientuota raiška.
El Chico Fuendre sudaro, kaip jie patys įvardija, du kompozitoriai ir chemikas – Domantas Pūras, Ignas Šoliūnas ir Jokūbas Preikša, o šį vakaro pasirodymui vizualus kūrė Tomas Stonys. Kolektyvas pasirinko, sakyčiau, vintažinę temą – „Ragas For City Dwellers“. Jau pavadinimas leidžia daryti prielaidą, kad čia susijungs indų melodinė ir harmoninė estetika su urbanistiniu skambesiu, juos jungiant dronu – bendru elektronikoje ir ragų muzikoje sutinkamu elementu. Kodėl sakau, kad tai vintažinė tema? Na, kaip žinia, 7 dešimtmetyje indų ragos rado kelią į akademinę, džiazo ir ypatingai – psichodelinio roko muziką. Todėl klausantis sintezatorių melodijų tose derminėse erdvėse ar suskambus gitarai, natūraliai iškilo asociacijos su Terry Riley, „The Doors“, vėlyvąja „The Beatles“ ir panašių atlikėjų kūryba. Neskubiai vystoma muzikinė srovė atveda prie meditatyvių (nemaišyti su kito koncerto metu girdėtu meditaciniu Žibuoklės Martinaitytės kūriniu), tačiau intensyvių būsenų, o nuolatos pastoviai palaikomas ritmas išlaiko pusiausvyrą ir stabilumą net labiau improvizacinėse vietose. Visas pasirodymas, įskaitant abstrakčias vizualizacijas, kūrė psichodelinį įspūdį.
Kiek kitoks pasirodė esantis Rival Consoles. Po šiuo slapyvardžiu kuriantis britas Ryanas Lee Westas jau daugiau nei 15 metų pasirodo įvairiose elektroninės muzikos scenose. Kaip viename interviu minėjo, kūryboje jam labai svarbus yra procesas ir jam jis duoda laiko. Net ir paprasčiausiai skambantys kūriniai pereina ilgą bandymų ir eksperimentų kelią, kol įgauna galutinį pavidalą. Procesas niekada nėra baigtas – kaskart menininkas stengiasi prisitaikyti prie publikos ir erdvės. Tikriausiai dažnesniam „Kablio“ lankytojui sėdėti čia gali pasirodyti keista, o per Rival Consoles pasirodymą galėjo pasidaryti beveik neįmanoma.
Garso savybėmis besidomintis muzikantas visų pirma kuria šokių muziką, nesvarbu, ar tai paprasčiausias vakarėlių house‘as, ar tai IDM („intelligent dance music“ – protingoji šokių muzika), vis tiek ritmingi besikartojantys motyvai ir žemi boso dronai turi būti patiriami per judesį. Todėl vis daugiau žiūrovų paliko savo kėdes ir pasileido šokti. Prie to prisidėjo ir struktūra. Kaip ir pats yra minėjęs, struktūros jis neapkrauna per daug sudėtingomis koncepcijomis – iš esmės tai trumpi, nuolatos kartojami motyvai, išlaikantys pulsaciją. Tačiau tai suteikia kūrėjui ir klausytojui galimybę susitelkti į kitas garso savybes. Rival Consoles pasirodė esąs labai įgudęs per įvairias garso manipuliacijas, aukštų dažnių skaidymą ir ritmą kurti erdvės neribojamą patirtį.
El Chico Fuendre ir Rival Consoles iš esmės pateikė du skirtingus požiūrius į elektroninę muziką. Pirmiesiems tai ilgas panardinimas į nuolatinę tėkmę, pasitelkiant per amžius savo poveikį išgryninusias ragas ir šiuolaikinį miesto skambesį. Antrajam tai judėti verčiantis garso tyrimas, kuriantis unikalias patirtis. Tiesa, „Gaida“ dar nebaigė savo elektronikos selekcijos, kuri atskleis dar daugiau požiūrio taškų neakustinės muzikos srityje.
* * *
Toliau Tarptautiniame aktualios muzikos festivalyje „Gaida“: šį vakarą, spalio 26 d. 20 val. šiuolaikinės kultūros erdvėje „Kablys+Kultūra“ – prancūzų elektroninės muzikos meistro Francko Vigroux audiovizualinio projekto „Atotal“ bei vokiečių elektroninės muzikos kūrėjo Philippo Henkelio audiovizualinio projekto „Grid“ premjeros Lietuvoje. Bilietus platina „Kakava.lt“.
Spalio 27 d. 19 val. Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčioje – vienintelio Lietuvoje violončelių kolektyvo „Cello Club“ įspūdingas erdvinis premjerų koncertas. Programoje: Steve Reich, Justė Janulytė, Enno Poppe, Kaija Saariaho, Rytis Mažulis. Bilietus platina „Kakava.lt“.
Spalio 28 d. 19 val. Nacionalinėje filharmonijoje – susitikimas su festivalio „Gaida“ kviestiniais kompozitoriais Enno Poppe (Vokietija) ir Juste Janulyte. Moderuoja Rasa Murauskaitė-Juškienė. Susitikimas su Enno Poppe rengiamas bendradarbiaujant su Goethe’s institutu. Renginys nemokamas, įėjimas be bilietų. Festivalį finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Vilniaus miesto savivaldybė. Visa festivalio programa www.gaida.lt.
