A.Grigorian rytas prasideda nuo maudynių. Zalcburge (Austrija) jos nuomojamo namo sodo pakraštyje teka nedidelis ir maloniai vėsus upelis. „Viskas, kas naudinga mano kūnui, naudinga mano balsui. Šaltas vanduo mane atgaivina“, – „Focus“ žurnalistams ištarė scenos žvaigždė.
Kaip ir kiekvienais metais per Zalcburgo vasaros festivalį, A.Grigorian dienos kruopščiai suplanuotos. Apie šešias valandas trunka pirmosios Sergejaus Prokofjevo operos „Lošėjas“ repeticijos. Ten A.Grigorian atlieka Polinos vaidmenį.
Maždaug tris valandas per dieną ji repetuoja būsimus pasirodymus Vienos operos teatre – Giuseppe Verdi „Don Karle“ ir Vincenzo Bellini „Normoje“. Tarp jų – operų kostiumų matavimasis, susitikimai su žiniasklaida, fotosesijos.
A.Grigorian lieka nedaug laiko aštuonerių metų dukrai Lėjai.
Mergaitė iki rugsėjo – mokslo metų pradžios – laiką leido Vienoje su savo senele ir tėvu rusų režisieriumi Vasilijumi Barchatovu, buvusiu A.Grigorian sutuoktiniu.
Režisierius puolė ant kelių
Į susitikimą su Vokietijos savaitraščio „Focus“ žurnalistais operos dainininkė vėluoja. Kaip visada, Zalcburgo vasaros festivaliui nuomojamo namo sau ir savo šeimai duris atidaro jaunasis A.Grigorian įbrolis Tigranas Grigorianas. Jis sode patiekia kavą ir armėnišką saldumyną.
Tigranas studijuoja fortepijono specialybę ir dainavimą, per atostogas seserį aplanko Zalcburge.
Tigrano ir Asmik tėvas – įžymybė, iš Armėnijos kilęs tenoras Gehamas Grigorianas (1951–2016).
Jis anksti įvertino savo dukters talentą, sakė jai, kad taps geriausia pasaulio dainininke.
Operos atlikėjos profesija, kaip sakoma, buvo įdėta į būsimos scenos žvaigždės lopšį. Asmik motina sopranas Irena Milkevičiūtė buvo pirmoji jos mokytoja Vilniuje. Tėvai išsiskyrė, kai Asmik dar buvo vaikas, bet jos karjerai jie turėjo didelę įtaką. Tačiau G.Grigorianas taip ir nesulaukė didžiausio dukters triumfo Zalcburgo festivalyje 2018-aisiais.
Jame A.Grigorian tapo pasauline žvaigžde. Po kompozitoriaus Richardo Strausso operos „Salomėja“ premjeros publika plojo atsistojusi. Žiniasklaida rašė, kad nuo aplodismentų net buvo galima apkursti.
Po premjeros žymusis italų režisierius Romeo Castellucci puolė ant kelių prieš A.Grigorian, o austrų dirigentas Franzas Welseris-Mostas ją apkabino. Už žiūrovų plojimus atlikėja padėkojo savaip: basomis pašoko į orą.
Ir nuo to laiko pasaulio operos scenos varžosi dėl A.Grigorian.
Zalcburgo įžymybė
Į įvažiuojamąją dalį prie namo įsuka „Toyota“ automobilis su lietuviškais numeriais.
A.Grigorian įbėga į sodą ir „Focus“ žurnalisto atsiprašo dėl vėlavimo: kalta spūstis populiariausio turistų ir klasikinės muzikos gerbėjų sezono metu.
Operos žvaigždei patinka Zalcburgas vasarą. Septinti metai ji pasirodo per čia rengiamą festivalį ir kaskart jos talentas atsiskleidžia vis labiau.
„Zalcburgo festivalis – tai operos Meka, tai scena, kur galima ne tik įtikinamai laimėti, bet ir pralaimėti“, – sako A.Grigorian. Ji vertina itin aukštą menininkų lygį, profesionalumą, entuziastingą publiką ir komandinį darbą.
Per šių metų Zalcburgo vasaros festivalį A.Grigorian pirmą kartą dirbo su JAV teatro režisieriumi Peteriu Sellarsu. Garsusis operos novatorius Sergejaus Prokofjevo operą „Lošėjas“ perkėlė į dabartį. Šį kūrinį rusų kompozitorius parašė 1916-aisiais pagal tėvynainio Fiodoro Dostojevskio to paties pavadinimo romaną.
„Lošėjo“ veiksmas vyksta išgalvotame Ruletenburge, kažkur Vokietijoje, 1865-aisiais. Bet milžiniškoje „Felsenreitschule“ (Zalcburgo festivalio vieta) operos personažai vilki džinsus ir sportinius marškinėlius. Neryžtingos jaunosios Polinos, kurios meilės nenupirksi už pinigus, vaidmenį A.Grigorian atliko jau daug kartų rusų kalba, kurią moka. Bet Zalcburge vėl viskas iš naujo.
Operos žvaigždė vertina intuityvų P.Sellarso požiūrį: „Jis niekuomet nesako „aš galvoju“, bet nuolat – „aš jaučiu“. Tokią nuostatą laikau aukščiausia meno pakopa“, – sako A.Grigorian.
Dainininkė, kaip ir jos personažė, taip pat ilgai ieškojo savojo „aš“. „Žinoma, tai vis dar mano Polina, tai vis dar aš. Ji man patinka, nes niekada nežinai, kas jai darosi.
Kartais šypsosi, kartais šaukia, vienu metu ir myli, ir neapkenčia“, – kalba A.Grigorian.
Režisierius P.Sellarsas įduoda operos personažams mobiliuosius telefonus, lošimo stalai lyg žybsintys neatpažinti skraidantys objektai sklando palubėje.
A.Grigorian dar niekada nesilankė Zalcburgo kazino. Ji tik kartą apskritai buvo kazino.
„Esu žmogus, turintis didelį liguisto potraukio potencialą.
Žinau vietas, nuo kurių man geriau laikytis atokiau“, – prisipažįsta A.Grigorian.
Pavadino scenos žvėrimi
„Stage animal“, – kartą buvo pavadinta lietuvaitė. Scenos žvėris, turintis nepriekaištingai teisingo gesto, žvilgsnio ir, svarbiausia, garso pojūtį.
Jau motinos įsčiose Asmik girdėjo operos garsus – jos motina I.Milkevičiūtė būdama nėščia dainavo operoje „Madam Baterflai“. Šioje Giacomo Puccini operoje Milano „La Scala“ dainavo Asmik tėvai, kai 1978-aisiais susipažino ir įsimylėjo vienas kitą.
Vėliau ji dar vaikystėje galėjo su motina ir tėvu išeiti į sceną kaip statistė. Nieko nuostabaus, kad geiša Čio Čio San, vadinama Baterflai, kaip sako Asmik, – „vienas mėgstamiausių mano vaidmenų. Nors jis reikalauja didelių emocinių pliūpsnių, tik atlikėjo menas suvaldyti jausmų vandenyną, kuris atlikėjo negali nugalėti“.
Dukart Asmik stovėjo scenoje su savo motina Piotro Čaikovskio operose „Pikų dama“ ir „Eugenijus Oneginas“.
Dabar 77 metų Muzikos ir teatro akademijos profesorė I.Milkevičiūtė – vis dar dukters mokytoja. Bet dukra Vilniuje gyvenančiai motinai į savo pasirodymus leidžia vykti tik tuomet, kai yra tiesioginis skrydis.
Dvidešimties metų A.Grigorian buvo viena „Vilnius City Opera“ kūrėjų. Jie turėjo tikslą sulaužyti sustabarėjusią operų režisūros formą ir pritraukti jauną publiką: „Buvome laisvų ir nepriklausomų menininkų grupė be valstybinių subsidijų. Turėjau maištingą jaunystę, 21 metų tapau mama ir privalėjau tiek meniniu, tiek finansiniu požiūriais spėriai suktis.“
Norėdama išlaikyti savo sūnų Nojų Žalį ji prisiėmė daug vaidmenų: „Neturėjau daug galimybių investuoti į save, kaip dainininkę, tiesiog pasinaudojau savo talentu. Žinoma, netrukus užgriuvo bėda.“ Įkopusi į ketvirtąją dešimtį A.Grigorian turėjo problemų dėl balso. Po operacijos ji vėl atgijo ir, naudodamasi nauja technika, išmoko „rimtai“ dainuoti.
Dabar operos atlikėja jau išmoko valdyti panikos atakas scenoje. Ji vartoja homeopatinius vaistus ir daro kvėpavimo pratimus. Jos repertuare – daugiau kaip 60 vaidmenų. A.Grigorian pasirodymai pagrindinėse pasaulio scenose suplanuoti net iki pat 2030-ųjų.
* * *
Kultinė A.Grigorian Salomėja – Vilniuje
„Vilnius City Opera“ kūrėjai grįžta su trenksmu: spalio 14 d. 19 val. sostinės LVSO koncertų salėje rengiamas teatralizuotas koncertas „Pakartojimo nebus“: A.Grigorian „Salomėja“. Jo metu kartu su ryškiausiu Lietuvos sopranu A.Grigorian scenoje pasirodys ir Johanano partiją atliks garsiausias šalies bosas-baritonas K.Smoriginas.
R.Strausso kūriniu „Salomėja“ prasideda naujas kelerius metus truksiantis išskirtinių pasirodymų ciklas „Pakartojimo nebus“. Jo metu režisierės ir prodiuserės D.Ibelhauptaitės suburtas Lietuvos operos žvaigždynas ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, vadovaujamas maestro G.Rinkevičiaus, muzikos mėgėjams pasiūlys patirti pasaulinės reikšmės kūrinius ir balsus.
2018 m. Zalcburgo festivalyje (Austrija) italų režisieriaus R.Castellucci rankose naujai atgimė Salomėja – viena mistiškiausių biblinių istorijų. Teatro vizionierius Erodo dukrą, tėvo paprašiusią nukirsdintos Johanano galvos, atsisakė vaizduoti kaip sociopatę. Šioje interpretacijoje ji – įkalinančio žvilgsnio auka, jautri ir vienintelė šilta gyvybė scenoje. Per vieną naktį Asmik tapo pasaulinio lygio žvaigžde, o šiemet užkariavo Niujorko „Metropolitan Opera“ sceną kitu jai svarbiu – Madam Baterflai – vaidmeniu. Vis dėlto Milano „La Scala“, Vienos nacionalinė opera, „Arena di Verona“ (Italija), Karališkoji opera Londone, „Deutches Opera“ Berlyne ir daugelis kitų scenų atsivėrė po to, kai Zalcburgo kalnų akmenimis įrėmintoje scenoje nuskambėjo Asmik Salomėja.
Su savo vizitine kortele – Eskamiljo partija – apkeliavęs bene visą pasaulį ir dar pavasarį ją atlikęs Londono „Covent Garden“ K.Smoriginas Johanano vaidmenį prisijaukino Ciuricho operoje (Šveicarija) ir Bergeno festivalyje (Norvegija). Dėl jo sulaukė didžiulio kritikų dėmesio ir įvertinimo. Šį rudenį Kosto Johanano laukia „Salomėja“ Hanoveryje (Vokietija), Antverpene (Belgija) ir Malmėje (Švedija).
