Kompozitoriaus Jule'io Styne'o, pjesės autoriaus Peterio Stone'o ir eilių kūrėjo Bobo Merrillo miuziklą stato režisierius Andrius Žiurauskas, jis taip pat vertė libretą į lietuvių kalbą, muzikinis spektaklio vadovas ir dirigentas Julius Geniušas, dirigento asistentas Mantas Jančiauskas, spektaklio scenografiją sukūrė Giedrė Brazytė, ikoniškus kostiumus ir grimą – Emilija Gutauskaitė, o įvairios stilistikos – džiazo šokiai, stepo scenos – choreografiją pastatė Aleksandras Jankauskas ir Gintaras Visockis.
Jiems padeda didžiulė kūrėjų ir atlikėjų komanda: spektaklyje dalyvauja teatro solistai, choro, baleto artistai, bei teatro orkestras. Pagrindinius vaidmenis sukūrė: Marija Arutiunova, Akvilė Garbenčiūtė, Ingrida Kažemėkaitė, Raimondas Baranauskas, Martynas Beinaris, Ramūnas Urbietis ir Žanas Voronovas.
Miuzikle skamba geriausiomis šeštojo-septintojo dešimtmečių džiazo tradicijomis grįsta muzika, nostalgiškai perkelianti į retro koloritu spalvintą smagią prieškarinės Amerikos nusikaltėlių pasaulio satyrą.
Istorija prasideda 1929 m. Šv.Valentino dieną Čikagoje vykusiose gangsterių žudynėse. Jų liudytojais atsitiktinai tampa du džiazo muzikantai. Kad pasislėptų nuo juos persekiojančios mafijos smogikų, muzikantai persirengia moterimis ir įsidarbina moterų džiazo orkestre. Čia jie sutinka žavingą dainininkę Sugar Kein, svajojančią ištekėti už milijonieriaus.
Vaikinai pakliūva į moteriško gyvenimo ir smagių paslaptėlių sūkurį. Kiek ilgai vaikinams pavyks slapstytis, kai aplink sukasi pusnuogės merginos, pasakojančios intymiausius dalykus? Įvykiai pradeda klostytis ne visai planuota abiem muzikantams linkme.
Režisierius A.Žiurauskas, kalbėdamas apie spektaklį, dalijosi emocijomis: „Filmas „Some Like It Hot“, pasirodęs ekranuose dar 1959 m., tapo pasauliniu fenomenu. Mačiau jį būdamas vaikas ir iki šiol laikau vienu mėgstamiausių kultinių filmų. Neabejoju, kad dalis auditorijos jį taip pat puikiai prisimena.
Dvejojate, ar verta pamatyti „Džiaze tik merginos“ sceninį variantą? Galiu pasakyti tik tiek, kad dar kartą pažiūrėjęs šį filmą ir skaitydamas miuziklo „Sugar“ libretą, vėl juokiausi kaip vaikystėje. Užtikrinu, kad iš mūsų miuziklo išeisite su plačia šypsena ir džiaugsmo pilna širdimi!“
Muzikinis vadovas ir dirigentas J.Geniušas apie miuziklą pasakojo: „Sugar“ yra septintojo-aštuntojo dešimtmečių – miuziklo brandaus aukso amžiaus – kūrinys. Šio miuziklo muzikos stilius glaudžiai susijęs su to meto džiazu, svingu ir bigbendų koncertine veikla. Nors šiuolaikinėse aranžuotėse muzika kiek modernizuota, išlaikytas klasikinis bigbendo formatas.
Dabar pasaulyje egzistuoja daugybė džiazo orkestrų, kurie groja tiek tradicinį, tiek modernesnį džiazą, todėl galima kalbėti apie tam tikrą šio stiliaus atgimimą. Miuzikle „Sugar“ vyrauja pučiamųjų instrumentų ansamblis: trys saksofonai ir klarnetai, trys trimitai, trombonai ir valtornos, o skambesio estetika primena Franko Sinatros laikus.
Manau, daugelis prisimena legendinę M.Monroe atliekamą dainą „I Wanna Be Loved by You“, tačiau spektaklyje skambės tik minutės trukmės muzikinė citata iš originalaus filmo. Miuziklas nėra bandymas atkartoti filmo garso takelio emociją – tai naujas savarankiškas kūrinys, turintis unikalią muzikinę dramaturgiją.“
Sugar Kei vaidmenį atliekanti A.Garbenčiūtė sakė: „Sugar – naivi mergina, patyrusi netikusį vyrų elgesį, tačiau nepaliaujanti tikėti stebuklu ir ieškanti tikros meilės. Tikėjimas ją veda pirmyn ir neleidžia sustoti.
Kurdama Sugar stengiuosi nekopijuoti M.Monroe, nors užsidėjus baltą peroksidinį peruką sunku pabėgti nuo ikoniško įvaizdžio. Bandau atitolti nuo savęs ir formuoti naują asmenybę, personažą vaizduoti taip, kaip suprantu pati, be abejo, atsižvelgdama į režisieriaus pastabas, o vaidmens spalvų ieškau nuolat.
Sugar vaidmuo stipriai išsiskiria iš kitų mano miuziklinių personažų. Ši mergina nors ir atrodo naivi, nėra kukli, geba lengvai išsisukti iš nepatogių situacijų kitų neįžeisdama, bet priversdama pasijausti kaltus.“
Kita Sugar Kein įkūnijanti solistė M.Arutiunova pasakojo apie kilusius iššūkius kūrybos procese: „Pagrindinis mano siekis šiame spektaklyje – suvaidinti subtiliai ir skoningai. Komedijos žanre yra plonytė riba, kai galima šiek tiek perspausti. Smagus naujas išbandymas šiame pastatyme – choreografija. Viename Sugar numeryje aš skraidau baleto vyrams ant rankų, čia yra daugybė skirtingų pakėlimų. Atrodo įspūdingai, be galo smagu, bet nelengva ir baisu!
O dar norisi pasidžiaugti nuostabiais kostiumais: viena iš suknelių yra siuvinėta rankomis su beveik trimis tūkstančiais „Swarovski“ kristalų! Smagu su kiekvienu nauju pastatymu ieškoti savyje naujų spalvų, susidurti su iššūkiais, jie augina mane kaip solistę ir aktorę.“
Solistė I.Kažemėkaitė, kalbėdama apie savąją Sugar, atskleidė unikalų prisilietimą prie šio išskirtinio personažo: „Mano Sugar yra ne tik miela, optimistiška, bet ir stipri, ryžtinga, turi savo svajones ir tikslus, kurių siekia nepaisydama sunkumų. Aš stengiuosi parodyti Sugar vidinę stiprybę ir gebėjimą išlikti pozityviai net ir sunkiausiais momentais. Naudoju humoro jausmą ir charizmą, tai padeda sukurti šiltą ir įsimintiną personažą.
Noriu, kad mano Sugar būtų kuo žmogiškesnė – akyse spindėtų viltis ir troškimas rasti tikrąją meilę. Sugar optimizmas yra tarsi šviesa, apšviečianti aplinkinius, tačiau po išoriniu žavesiu slypi gilus emocinis pasaulis, pilnas tiek svajonių, tiek nusivylimų.“
Teatro artistai, vaidinantys persirengusius moterimis vyrukus, su aukštakulniais repeticijose vaikščioja jau nuo pavasario. R.Baranauskas, įkūnijantis Džo bei Džozefinos personažus, sako, kad vaidinti tiek vyrą, tiek moterį tuo pat metu iš tiesų yra iššūkis, tačiau ir įdomi patirtis.
Aukštakulnių dėvėjimas, makiažas ir suknelės tikrai nesukurs moters – svarbu ieškoti kitų būdų, kaip autentiškai perteikti šį vaidmenį. Tikslas yra parodyti ne parodiją, o tikrovišką ir įtikinamą vaizdą.“
R.Baranauską keičiantis M.Beinaris prisipažino: „Neslėpsiu, rasti savyje moteriškumo – sudėtinga. Kai pažvelgiu į save veidrodyje su suknele, auskarais ir peruku, atrodo, kad nebūčiau graži moteris. Bet privalau atrasti bent žiupsnelį moteriškumo, todėl kartais nustebinu net pats save, ypač šokdamas.
Kūrybiniame procese teko suderinti net tris skirtingus personažus – Džo, Džozefina ir turtingą naftos magnatą, tad galiu parodyti save iš įvairių pusių. Man tai suteikia didelį kūrybinį džiaugsmą. Šio miuziklo visuma yra tobula komedija. Tiems, kurie turi gerą humoro jausmą, tai bus tikra šventė.“
O štai R.Urbietis, vaidinantis Džerio ir Dafnės personažus, prisipažino, kad į Dafnės vaidmenį nežiūrėjo pernelyg rimtai.
„Žaidimas ir kvailiojimas padeda patogiai jaustis su suknelėmis ir aukštakulniais. Iš pradžių buvo keista, tačiau ilgainiui tiek kolegos, tiek aš pripratome prie šio vaizdelio. Moteriškumo ieškojimas savyje – tai procesas, suteikiantis galimybę juoktis ir gerai praleisti laiką. O ir spektaklio žanras leidžia pasiduoti komiškumui. Manau, jog moteriškame Dafnės vaidmenyje turi atsispindėti vyriškas Džerio mąstymas, mentalitetas ir silpnybės.“
Kolegoms pritarė ir solistas Ž.Voronovas: „Dėl vaidmens teko susitaikyti su viskuo, net ir „priekabiavimu“ prie mano naivios Dafnės personažo scenoje. Nepaisant to, Dafnė yra labai įdomi ir smagi. Kalbant apie šių persirengėlių „draugystę“, Dafnė yra artimesnė mano asmenybei – linksma, šmaikšti ir aš džiaugiuosi turėdamas galimybę ją vaidinti.“
Pirmoji miuziklo „Sugar“ premjera įvyko Brodvėjuje, „Majestic Theatre“ , 1972 m., pastatymas sulaukė didelio pasisekimo – per daugiau nei metus buvo parodyti 505 spektakliai. Miuziklo patrauklumą ir sėkmę įrodo tai, kad kas kelis dešimtmečius į Brodvėjaus sceną sugrįžta naujos „Sugar“ versijos. Lietuvoje šis miuziklas statomas pirmą kartą.
Premjera 2024 m. spalio 4 d.
