Koncerte susilies prancūziškoji ir lietuviškoji jūros

2024 m. rugsėjo 17 d. 16:34
„Impetus musicus“ inf.
Prancūzijoje įsibėgėja „Lietuvos kultūros sezonas 2024“. Pasitinkant Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 149-ąjį gimtadienį, rugsėjo 19 dieną 21 valandą Tulūzoje, istorinėje miesto širdyje esančioje karmelitų koplyčioje, bus pristatyta koncertinė programa „Jūra spindinčiomis spalvomis“. Programa bus kartojama ir rugsėjo 28 dieną netoli Tulūzos esančiame Boljė miestelyje.
Daugiau nuotraukų (1)
Šia programa, kurią drauge rengia vienas svarbiausių Tulūzos regiono chorinės muzikos kolektyvų, prof. Rolando Muleikos vadovaujamas „Ensemble Antiphona“ bei Sonatos ir Roko Zubovų fortepijoninis duetas, ne tik kuriamas daugiasluoksnis dialogas tarp Prancūzijos ir Lietuvos, Claude'o Debussy ir M.K.Čiurlionio, fortepijono ir dainos, garso ir spalvos, XX amžiaus pradžios ir dabarties, bet ir pristatoma pasaulinė premjera: Nijolės Sinkevičiūtės kūrinys pagal Oskaro Milašiaus žodžius chorui ir fortepijonui keturioms rankoms „Refleksijos“.
Neakivaizdinis dialogas tarp C.Debussy ir M.K.Čiurlionio prasidėjo dar 1903 m., kai abu kompozitoriai tais pačiais metais pradėjo kurti simfoninius kūrinius jūros tema. Vienas apie kitą nieko nežinodami, impresionistas C.Debussy tais metais pradėtą savo didžiausią simfoninį opusą pavadins „Jūra. Trys eskizai simfoniniam orkestrui“, o simbolistas M.K.Čiurlionis tais pat 1903 metais pradėtai epinei simfoninei poemai suteiks pavadinimą „Jūra“, švarraštyje užrašydamas jį dzūkiškai „Marės“.
Iš savo labai skirtingų estetinių ir kultūrinių pozicijų abu genijai žvelgė į tą pačią gelmės ir neaprėpiamų erdvių stichiją, garsais tapydami saulės ir jūros bičiulystę, bangų šokius ir šėlsmus, vėjo galybę ir jo žaismus jūros platybėse, pasakojo amžiną jūros legendą.
Tais pačiai metais pradėtų „Jūrų“ likimai buvo labai skirtingi: C.Debussy „Jūra“ dar iki Pirmojo pasaulinio karo visų pirma dirigento Arturo Toscanini pastangomis tapo vienu svarbiausių, dažniausiai grojamų amžiaus pradžios kūrinių ir yra laikoma etapiniu simfoninės muzikos istorijos šedevru; o štai M.K.Čiurlionio „Jūra“ pirmą kartą buvo atlikta tik 1936 metais Kaune, praėjus ketvirčiui amžiaus po kompozitoriaus mirties, ir skambėjo kūrinys be kompozitoriaus planuotų vargonų bei gerokai pakoreguota instrumentuote.
M.K.Čiurlionio „Jūra“ patyrė dar ne vieną smūgį: 1956 metais ji buvo kompozitoriaus Eduardo Balsio „paredaguota“ – sutrumpinta ir smarkiai pakeista orkestruotė. Tik po 1990 metų, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, pagaliau buvo imtasi atstatyti autorinę kompozitoriaus versiją.
Dvi „Jūros“ niekada nebuvo jungiamos vienoje koncertinėje programoje, tik pastaraisiais metais šis kūrybinis C.Debussy ir M.K.Čiurlionio „Jūrų“ dialogas S. ir R.Zubovų fortepijoninio dueto pastangomis, adaptacijų fortepijono keturioms rankoms forma, buvo atnaujintas įvairių šalių koncertinėse scenose nuo Pietų Korėjos iki JAV.
Naujoje programoje „Jūra spindinčiomis spalvomis“ šis dialogas yra praplėstas chorine abiejų kompozitorių muzika bei nauju specialiai šiai progai sukurtu N.Sinkevičiūtės kūriniu „Refleksijos“, kuris praturtina programą Prancūzijos ir Lietuvos kultūras sulydančia nauja dimensija. Kūrinio chorui ir fortepijonui keturioms rankoms pagrindu pasirinkti Lietuvos poeto ir diplomato Prancūzijoje, asmenybės, sujungusios savyje dviejų kultūrų pasaulėvaizdžius, O.Milašiaus poetiniai tekstai iš ciklo „Elementai“.
Kalbėdamas apie artėjantį koncertą, pianistas R.Zubovas džiaugėsi: „Su R.Muleika kūrybinį ir dvasinį bendrumą atradome dar studijuodami Muzikos akademijoje, ir praėjus daugiau negu trisdešimčiai metų drauge pristatinėti amžininkus M.K.Čiurlionį ir C.Debussy Prancūzijoje su jo vadovaujamu nuostabiu ansambliu „Antiphona“ – didelė dovana. Ir abu turime ypač padėkoti kompozitorei N.Sinkevičiūtei, kuri programai sukūrė nepaprastai jautrų kūrinį, kurio, tikrai žinau, laukia labai gražus sceninis gyvenimas.“
Šiuo metu vykstančias intensyvias repeticijas apvainikuos koncertas ketvirtadienį, rugsėjo 19 dieną, Tulūzoje, Prancūzijoje. O 2025 metais planuojama šią programą pristatyti ir Lietuvos klausytojams.
 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.