Šio kolektyvo muzika atspindi lyderio fantaziją ir universalumą, muzikantų išradingumą ir savitą braižą. Joje žėri spalvingi instrumentų tembrai, stebina stilistinis pučiamųjų lankstumas, žavi ugningas būgnijimas ir visada išnyrančios staigmenos, kuriančios keistą, nuotykingą atmosferą.
Ar įmanoma vienu metu būti aistringu avangardininku ir populiariosios kultūros fenomenu? Smalsiam nežimomų muzikos pasaulių tyrinėtojui O. Yoshihidei tai pavyksta. Jis radikaliai pakeitė improvizacinės muzikos lauką, savo kūryba apimdamas daug žanrų ir formatų. Otomo vadovauja tradiciniams ir avangardinio džiazo ansambliams, kuria meistryminius garso takelius kinui ir televizijai, prodiusuoja minimalistinę elektroakustinę muziką, dekonstruoja džiazą ir popmuzikos klasiką, naudoja kūryboje patefonus ir etninius instrumentus.
Jo kompozicijos stebina stilistine įvairove. Multiinstrumentininkas kaip žuvis vandenyje jaučiasi laisvojoje improvizacijoje, „noise“ ir popmuzikoje. Otomo daug metų tyrinėja elektronines technologijas ir tapo elektroakustinės improvizacijos vienu pradininkų.
Negana to, jis sukūrė daugiau kaip šimtą kompozicijų kinui, televizija ir kitiems vizualiniams projektams. Štai „Otomo Yoshihide Special Big Band“ įgrojo hitu Japonijoje tapusį, Japonijos įrašų apdovanojimu įvertintą ir sulaukusį didelės komercinės sėkmės garso takelį populiariai televizijos dramai „Amachan“.
O. Yoshihide dar paauglystėje pradėjo kurti garso koliažus juostiniu magnetofonu, o netrukus susidomėjo ir laisvuoju džiazu. Universitete susižavėjęs etnine muzika, jis ėmė studijuoti Kinijos kultūros revoliucijos laikų instrumentus, buvo nukeliavęs į Hainano provinciją Kinijoje tyrinėti vietos muzikinės kultūros.
Pasaulyje menininkas išgarsėjo 10-ajame dešimtmetyje kaip lyderis eksperimentinio roko grupės „Ground Zero“, kuri jungė kūryboje „trash“ energiją, garso koliažus, 7-ojo dešimtmečio popmuzikos, Pekino operos ir daugybę kitų stilių, naudojo patefonus, elektroniką, tradicinius japonų instrumentus.
„Ground Zero“ iširus, Otomo įtraukė minimalistiniai projektai, išgarsinę jį kaip elektroakustinės improvizacijos meistrą. Naujas kūrėjo ieškojimų etapas prasidėjo 2001-aisiais, subūrus „New Jazz Quintet“, kuriame O. Yoshihide sutelkė dėmesį į gitarą. Šią grupę sudarė Japonijos džiazo pažibos. 2005 m. ji peraugo į „New Jazz Orchestra“.
O. Yoshihide bendradarbiavo su daugybe improvizacinės muzikos grandų, tarp jų – Johnu Zornu, Dereku Bailey, Christianu Marclay, Jimu O'Rourke, Evanu Parkeriu, avantroko meistru Hoppy Kamiyama, skandinavų trio „The Thing“ ir jo būgnininku Paalu Nilssenu-Love, prancūzų elektroakustinės muzikos pionieriumi Lucu Ferrari, išleido solo ir trio albumų su Hiroaki Mizutani bei Yasuhiro Yoshigaki, taip pat su Rogeriu Turneriu, „noise“ pionieriais „Hijokaidan“.
„Otomo Yoshihide Special Big Band“ įsiamžino dviejuose albumuose. Antrasis „Stone Stone Stone“ pasirodė prieš kelerius metus. Jį išleido nauja įrašų kompanija „Little Stone Records“. Įdomu, kad albumo ir leidyklos pavadinimus įkvėpė įrašas socialiniame tinkle „Twitter“: „Mes mėtėme mažus akmenėlius, ir kalnas pajudėjo“. Jie atsirado per koronaviruso pandemiją.
„Tuo metu ėmiau galvoti, kad įprastas mano darbas, nuoširdi kūryba – tai tarsi tie maži akmenėliai, išjudinantys kalnus, – prisiminė O. Yoshihide. – Nepaisydami nieko, mes turime įrašinėti albumus, kurti leidyklas su senais ir naujais bendražygiais“.
Pastaruoju metu menininkas mėgsta burti kolektyvus, kuriuose su profesionalais improvizuoja muzikos mėgėjai. Savo įvairialypę kūrybinę veiklą jis derina su vadovavimu Saporo tarptautiniam meno festivaliui ir tęstiniam projektui „Azijos ansambliai“.
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė. Bilietus į „Vilnius Jazz 2024“ renginius platina Bilietai.lt Dar galima įsigyti ir abonementų, kurie leis patekti į visus festivalio renginius su didele nuolaida.
