„Strung Out“, arba „Ištemptos stygos“, – taip vadinasi pirmoji dueto programa, kuri liepos 29 dieną bus pristatyta Kristupo festivalyje, Vilniuje, Šv. Kotrynos bažnyčioje. Į vieną bendrą skambesį susilies Ch. Ruebenso ir M. Stumbro kompozicijos bei improvizacijos. Muzikantai teigia šią programą subrandinę specialiai jubiliejiniam, 30-ajam Kristupo festivaliui.
Prieš pasirodymą Kristupo festivalyje kalbėjomės su gitaristais.
– Kristupo festivalio programos apraše teigiama, kad jūsų duetas susikūrė specialiai festivaliui. Nejau išties du labai žinomi gitaristai pirmą kartą gros drauge?
– Ch. Ruebensas: programą išties parengėme specialiai festivaliui, nors susipažinome gerokai anksčiau – abu panašiu metu išleidome savo natų leidinius ir viename festivalyje juos pristatėme. Sugroję po keletą kūrinių iš savo knygelių pagalvojome, kad būtų smagu pamuzikuoti kartu. Taip radosi vienas, mums abiem aranžuotas kūrinys. Po pasirodymo kilo dueto ir rimtesnio repertuaro mintis.
– M. Stumbras: tąsyk duetas buvo visiškai neplanuotas, tačiau muzika repeticijoje skambėjo taip gerai! Mūsų muzikinės raiškos priemonės gal ir skirtingos – Chrisas atėjęs iš klasikinės muzikos pasaulio, aš – džiaze, tačiau tai, kaip suprantame muziką, kaip ją jaučiame, yra labai panašu. O tai, kad mūsų nuomonės muzikiniuose sprendimuose sutampa, tapo aišku nuo pirmosios minutės repeticijoje.
– Išties, gerą duetą, greičiausiai, subrandina ne tik panašus požiūris į muziką, bet ir asmeninės savybės. Kas, jūsų požiūriu, svarbu duete?
– M. Stumbras: mėgstu groti duetu, man tai primena dviejų žmonių pokalbį. Tik bendraujama čia ne žodžiais, o muzika. Juk kalbantis su kolega svarbu jausti jam pagarbą, išklausyti ir pasakyti savo nuomonę jos neprimetant. Galbūt net kartais paprieštarauti, pasiginčyti, – gerame duete galioja gero pokalbio taisyklės.
– Ch. Ruebensas: daug metų esu gitarų kvarteto narys, tai – šiek tiek kitoks formatas, duetas man – nauja. Esu grojęs duetu su fleitininku, smuikininku, bet niekada – su kitu gitaristu. Groti duete – visiškai kitaip, daug subtiliau, nuolat turi prisiminti, kad yra kitas.
Kai pradėjome kurti programą, daug dirbome ir visada kartu – sukūrėme kūrinius, juos užrašėme, mokėmės, repetavome, bet dabar jaučiame didžiulį malonumą: naujos idėjos limpa, reikia tik galutinai jas nušlifuoti. Ir smagu, kad tam dar turime laiko.
– Atėję iš skirtingų gitaros muzikos pasaulių, kaip judu šiandien apibrėžtumėte gitaros, kaip muzikos instrumento, reikšmę?
– Ch. Ruebensas: studijavau klasikinę gitarą, tačiau esu grojęs ir elektrine, ir visiškai kitokią muziką. Pastaruoju metu groju beveik tik klasikine ir akustine gitaromis, man jų skambesys artimiausias. Klasikine gitara gali atlikti bet kurį muzikos stilių – ir džiazas skamba smagiai, ir flamenko, ir folkloras, ir klasikinė muzika. Gal tik roką kiek sunkiau pagroti, bet irgi – įmanoma. Taigi, gitara yra instrumentas, kuris visur tinka ir yra labai populiarus visame pasaulyje.
– M. Stumbras: savo muzikinę karjerą pradėjau nuo pianino, tačiau tai nebuvo mano pasirinkimas, pradėjau groti dar visiškai mažas. Kas yra gitara? Privertėte giliau pakapstyti, hm... Man dažnai taip nutinka: klausau daug skirtingos muzikos, išgirstu akustinę gitarą skambant džiaze, pagalvoju – taip norėčiau groti, norėčiau ir taip, kai klausau braziliškos sambos, ir šitaip, kaip flamenko meistrai groja, ir kaip portugališkame fado gitara skamba – irgi norėčiau. Kantri – taip pat įdomu! Man atrodo, kad gitaros reikšmė yra kur kas daugiau nei muzika, šis instrumentas atspindi ir tam tikras, skirtingas kultūras.
– Ch. Ruebensas: dar įdomu, kad atlikdamas skirtingų stilių muziką ir įsivaizduodamas, jog žinai, kaip groti, kiekvieną kartą pradedi tarsi iš naujo.
– M. Stumbras: mane nepaprastai žavi autentiškas, tikras akustinių ir klasikinių gitarų skambesys. Už tokio instrumento garso nepasislėpsi, esi tarsi nuogas.
– Įdomu, kiek gitarų kiekvienas turite?
– Ch. Ruebensas: gal net šiek tiek per daug. Norėtumėte pirkti (juokiasi)? Mano namuose stovi kokios aštuonios.
– M. Stumbras: aš turiu gal dešimt. Tačiau yra viena, pagrindinė, kuria groju daugiausia.
– Ch. Ruebensas: be abejo, tai, kuria gitara groju, priklauso nuo to, kokio stiliaus muziką atlieku. Koncertuose dažniausiai groju dviem, visos kitos arba senesnės, arba tos, kuriomis groju savo malonumui.
– Papasakokite šiek tiek apie bendrą programą, kurią rengiate Kristupo festivaliui. Apie ką ji pasakos klausytojui?
– M. Stumbras: mūsų programa susideda iš 10 kompozicijų, penkias sukūrė Chrisas, penkias – aš. Kompozicijas įrašinėjame Belgijos įrašų studijoje „Bluebird Recordings“. Jos ir sudarys albumą „Strung Out“, kurį pirmą kartą pristatysime festivalio klausytojams.
– Ch. Ruebensas: mudu su Mindaugu kūrinius koncertuose esame įpratę atlikti, o atlikdami – improvizuoti. Šiame koncerte improvizacijos taip pat šiek tiek bus, tačiau kūriniai parašyti, kiekviena nata surepetuota, nušlifuota. Koncerte skambės įvairaus stiliaus muzika – ir klasika, ir džiazas, ir samba, ir flamenko. Mums patinka skirtingi muzikos stiliai, norėjome, kad ir mūsų programa būtų įvairi, kiekvienas kūrinys – vis kitoks.
– Kurdami albumą, neabejotinai galvojote ne tik apie Lietuvos klausytojus. Ar jums yra svarbus tarptautinis akcentas muzikoje?
– Ch. Ruebensas: Mes labai tikimės būti įdomūs ne tik Lietuvoje. Repetuodami praleidome daugybę valandų, būtų gaila sugroti vos keletą koncertų.
– Ar gitaros pasaulyje konkurencija yra labai didelė?
Ch. Ruebensas: gitaristų pasaulyje yra labai daug, tačiau tokių duetų – gal nelabai. Grojame savo sukurtą muziką ir tai mums prideda unikalumo.
– M. Stumbras: galiu tik pritarti, kad mūsų išskirtinumas – pačių sukurta, aranžuota ir pritaikyta muzika. Klausytojui ji gali arba patikti, arba ne, tačiau nuoširdumo niekas nenuneigs. Pats sukūręs muziką visada geriausiai žinai, kaip ji turi skambėti.
– Ar koncertuose jaučiate, kad muzika, kurią atliekate, klausytojams patinka?
– Ch. Ruebensas: man atrodo, kad taip, tik labai sunku tą jausmą nupasakoti. Grodami scenoje visada jaučiame, ar koncertas eina taip, kaip įsivaizdavome, ar kažkas vyksta ne taip.
– M. Stumbras: tas jausmas – labai subtilus. Kartais atrodo, kad žmonės ploja, tačiau jausmo tuose plojimuose nėra. Ypač tai gali jausti privačiuose koncertuose, – ploti privalu, priimta. Koncertų salėse kitaip – kartais gali net akių nepakelti, jauti įelektrintą atmosferą, tylą, susikaupimą. Labai geras jausmas!
M. Stumbro ir Ch. Ruebenso dueto koncertas „Strung Out“ Šv. Kotrynos bažnyčioje Vilniuje – liepos 29 dieną 19 valandą.
Jau kitą vakarą, liepos 30 dieną, Šv. Kotrynos bažnyčioje kartu su Vilniaus miesto savivaldybės Šv. Kristoforo kameriniu orkestru, kuriam diriguos Modestas Barkauskas, pasirodys pianistė Ieva Dūdaitė. Muzikantė klausytojams pasiūlys pabėgimą į kalnuotąjį Tirolį kartu su genialių kompozitorių – Philipo Glasso ir Wolfgango Amadeuso Mozarto – muzika. Bilietai į šį koncertą išgraibstyti akimirksniu.
Paskutinį liepos vakarą Šv. Kotrynos bažnyčios durys svetingai atsivers fortepijono fenomenui iš Jungtinių Amerikos Valstijų – Henri Herbertui. Vilniuje pianistas kvies prisiliesti prie amerikietiškosios muzikos šaknų – svaiginantį bugį keis tiesmukas bliuzas, baro raudas – jausmingos džiazo baladės.
Jubiliejinis Kristupo vasaros festivalis nuo liepos 1-osios iki rugsėjo 18 dienos vyksta Vilniaus Bernardinų parke, A. Mickevičiaus bibliotekos kieme, Šv. Kazimiero, Šv. Kotrynos ir Šv. Juozapo bažnyčiose.
