Kiekvieną ciklą sudaro dvidešimt keturi preliudai ir fugos, skambinamos visomis dvylika mažorinių ir minorinių tonacijų, išdėstytų chromatine tvarka. Kūrinio pavadinimas byloja, kad kompozitorius šiais ciklais siekė įteisinti ir įtvirtinti tolygią temperaciją. Tai leido atlikti kūrinius visomis tonacijomis, kurios iki tol Renesanso, o ir ankstyvojo baroko epochoje skambėjo nedarniai, tad tuo būdu kardinaliai praplėtė fortepijoninės muzikos raiškos galimybes.
Šie klavyrinės muzikos ciklai yra vieni svarbiausių baroko epochos ir J.S.Bacho kūrybos paminklų, tapusių nepralenkiamu polifoninės kūrybos etalonu ir reikalaujančių iš atlikėjų aukščiausio meistriškumo. „Gerai temperuoto klavyro“ muzika turininga, atskleidžianti visas klavyro (taip tuomet vadinti klavišiniai instrumentai, nūdienos fortepijono pradininkai) skambesio, kompozicinės technikos ir atlikimo galimybes.
Ne veltui šiandien, prabėgus trims šimtams metų, minėtų ciklų kūriniai yra kasdieninė pianistų repertuaro duona, jų meninio ir techninio brandumo etalonas. Nors vieną ar keletą preliudų ir fugų turbūt yra skambinę visi pianistai, atlikti abu visus ciklus ryžtasi tik iškiliausi ir ištvermingiausi atlikėjai.
Šio monumentalaus darbo ėmėsi mums jau gerai pažįstamas italų pianistas ir kompozitorius D.Buccio, kuris taip pat yra garsus M.K.Čiurlionio kūrybos tyrinėtojas ir jo muzikinės kūrybos propaguotojas, bene pirmasis iš rankraščių atlikęs dešimtis kompozitoriaus kūrinių. Šis atlikėjas toje pačioje Nacionalinės M.K.Čiurlionio galerijos koncertų salėje praėjusiais metais yra surengęs koncertų ciklą, kurio metu atliko visas Ludvigo van Beethoveno sonatas fortepijonui, o dar prieš metus – ir visų L.van Beethoveno simfonijų F.Liszto transkripcijas.
Kiekvieną „Gerai temperuoto klavyro“ I ir II tomų visą ciklą pianistas skambino apie tris valandas, preciziškai techniškai ir subtiliai atlikdamas visus kūrinius, atskleisdamas kiekvieno preliudo ir fugos skirtingą charakterį, išryškindamas temų pasirodymus skirtinguose balsuose ir juos palydinčius kontrapunktus, temų transformacijas ir jų reprizas, stretas bei melizmus.
Daugumos kūrinių temos pianisto buvo atliktos giliu, ramiu garsu, perteikiančiu prasmingą filosofinę mintį, nes kurdamas abu ciklus kompozitorius muzikoje panaudojo to meto retorines figūras ir numerologinėmis priemonėmis užkoduotas religines idėjas.
Atlikėjas preliudų dalyse išryškino ypatingą J.S.Bacho improvizatoriaus talentą, amžininkus stebinusį vargonų improvizacijomis. Būdamas kartu ir smuikininkas, J.S.Bachas pukiai jautė melodinės linijos plėtotę. Tai koncerto metu galėjome pajusti. Fugose ypač gerai atsiskleidė kompozitoriaus racionalus mąstymas, nes jų komponavimas reikalavo matematinio proto, tad ne veltui muzikos studijos baroko epochoje buvo prilyginamos matematikos studijoms.
Sveikindami pianistą ir dėkodami jam už nepakartojamą klausytojų edukavimo misiją, tikimės ir laukiame kitų jo koncertinių programų, galbūt papildant jas prof. D.Buccio moksliniu komentaru.
Renginio kuratorė – Danutė Gruzdienė.
