Žmonai dedikuotas kūrinys, laiko išbandyti maršai, „Oginskio polonezas“, susipynusios variacijos ir Guinnesso rekordo nusipelnęs ant pakylos lipsiantis vyriausiasis 97-erių šventės dirigentas – tik maža dalis moderniausio šimtmetį mininčios Dainų šventės koncerto „Vario audra“ programos.
„Ar dings elektra, ar bus kokia nors audra – pučiamiesiems instrumentams tai netrukdo. Orkestrai yra labai dinamiški, žmonės linksmi, energingi, todėl atėjusieji į koncertą gaus gerą energijos užtaisą“, – šypsodamasis pristatė Lietuvos varinių pučiamųjų instrumentų orkestrų asociacijos įkūrėjas, „Vario audra“ meno vadovas Remigijus Vilys.
Ketvirtą kartą rengiamas koncertas neapsieis ir be naujovių – pirmą kartą dalyvausiantys džiazo muzikantai ir unikaliais medžioklės ragais grojantys ansambliai padės prisiliesti ne tik prieš šimtmečius menančios tradicijos, bet ir kerės dovanodami šiuolaikinę muziką.
Paruošė išskirtinę programą
„Planuojama, kad koncerte dalyvaus per 3000 muzikantų ir apie 500 šokėjų. Turėsime dainininkų ir papildomų atrakcijų.
Renginį ves linksmi, kūrybingi vedėjai – Rafailas Karpis, Jokūbas Bareikis, Lina Rastokaitė ir Oneida Kunsunga.
Šiam projektui turime ir kūrybinę bombą – režisierių Andrių Žurauską ir jo komandą“, – apie tai, kas lauks liepą, kalbėjo R.Vilys.
Muzikinė ir vizualinė renginio kelionė žiūrovus ves būtuoju, esamuoju ir ateities laiku, todėl projekto meno vadovas pridėjo, kad rinkdama, kokia muzika skambės arenoje, komanda ieškojo naujovių.
„Vėjas – kaip pradžia, nuo jo judesio įsivaizduojame muzikos pradžią, su tuo asocijuojasi nendrės ar šakos prabraukimo garsas, nepriklausantis nuo žmogaus, todėl šventę pradėsime šiuo motyvu.
Renginio dalį skirsime ir neramumams pasaulyje, kolegoms iš Ukrainos, o prie mūsų prisijungs mušamųjų instrumentų grupė iš Odesos.
Koncerte gros ir žymūs muzikantai – profesorius Robertas Beinaris, džiazo legenda Petras Vyšniauskas.
Svarbią dalį skirsime didžiajai Lietuvos praeičiai – kunigaikštystės laikams. Turėsime „Oginskio polonezą“, kurį gros Žemaitijos orkestrai, o šokio žingsniu suksis Trakų rajono lenkų šokių kolektyvai.
Tuomet žengsime į vaikams paruoštą programą – joje dalyvaus mažieji muzikantai. Jie turės savo atskirą pasirodymą.
Nepamiršime ir profesionalų lygos – arenoje gros Valstybinis simfoninis pučiamųjų orkestras, Šiaulių pučiamųjų orkestras, Panevėžio „Garsas“, Kauno „Ąžuolynas“ ir Palangos „Palanga“ – tai profesionalūs Lietuvos atlikėjai, jie ruošia programą“, – dėstė meno vadovas.
R.Vilys tęsė, kad susirinkusiesiems bus dovanojamos dvi valandos muzikos. „Lietuvos orkestrų permainos įvyko po Baltijos kelio, todėl skambės olandų kompozitoriaus Jano de Haano trijų dalių „Baltijos kelias“.
Turėsime visos Lietuvos kariuomenės orkestro pasirodymą ir jų meninį žygiavimą. Taip pat dalyvaus Lietuvos policijos orkestras.
Tuomet žengsime į ateitį ir į modernesnę muziką, kurią mums parašė Jievaras Jasinskis, o Arūnas Banys kūrė mušamųjų solo. Taip pat skambės kolegos iš Čikagos Kęstučio Daugirdo muzika.
Kadangi šventės tema yra „Kad giria žaliuotų“, šventę baigsime Juozo Gudavičiaus sukurta muzika. Turime labai gražią, jautrią instrumentuotę, kurią Lietuvai paruošė švedų kompozitorius Magnusas Hylanderis, todėl viskas baigsis nauju „Kur giria žaliuoja“ atlikimu“, – pasakojo meno vadovas.
R.Vilys pridėjo, kad rengiant jubiliejinį koncertą norėta parodyti pučiamųjų orkestrų galimybes ir žanro įvairovę. Todėl į programą nuspręsta įtraukti naujovių.
„Bus brikbendų, kolektyvų, kurie groja varinėmis dūdomis, bus fanfarinių orkestrų, kurie susidaro iš saksofonų, varinių instrumentų ir mušamųjų ir bus koncertinių, tradicinių orkestrai, kuriuose groja nuo fleitų iki obojų.
Muzika skambės pagal atskiras spalvas – kitokia orkestro sudėtis duoda kitokį tembrą, skambėjimą ir kitokią muzikos filosofiją“, – pasakojo pašnekovas.
Programoje – išskirtiniai instrumentai
Bene didžiausia renginio naujiena – pirmą kartą drauge su orkestrais skambėsiantys medžioklės ragai.
Šilutės meno mokyklos pučiamųjų instrumentų orkestro „Pamarys“ ir medžioklės ragų orkestro vadovas Gražvydas Raila pasakojo, kad tai ypatingas instrumentas, naudojamas ne tik šventėse, bet ir medžioklėse, o juo išgaunamos melodijos praktikoje yra skirtos pagerbti medžiotojus ir žvėrelius.
„Medžioklės ragai – europietiškas instrumentas, bet ankstesniais laikais jų buvę ir Lietuvos dvaruose. Seniau grodavome europietiškus kūrinius, tačiau lietuviams šovė mintis parašyti dvi mūsų kraštui būdingas muzikos knygeles.
Šventėje atliksime tris kūrinius. Vienas kūrinys bus pasveikinimas, kitą yra parašęs tauragiškis Tadas Zakarauskas – „Mes einame namo“ atliksime su jungtiniu orkestru.
O trečiąjį Kazio Daugėlos parašytą kūrinį „Išėjo tėvelis į mišką“ grosime pagal liaudies dainos motyvus.
Kūrinius atliks trys ansambliai – „Kurtinys“, „Sūduva“ ir „Tauro ragas“, – pasakojo pats medžiojantis orkestro vadovas.
Ir nors pasidabinę medžiotojų apranga muzikantai drebins sostinės areną, jiems nesvetimi miškai, kuriuose skamba šių ypatingų instrumentų muzika.
„Mes tęsiame europietiškas tradicijas ir Lietuvoje tai propaguojame pagal šalies liaudies dainas. Pavyzdžiui, „Išėjo tėvelis“ visą laiką grojame per medžioklę.
Būtent savo krašte, Mažojoje Lietuvoje, nuo kovo pirmosios medžiotojai ir jų būreliai kviečiasi mus. Dabar atsirasti daugiau kultūros pradėjo ir pačioje medžioklėje. Žmonės nori, kad būtų pati pradžia, pagerbti medžiotojai, žvėreliai, mes nuo iki visa tai grojame ir puoselėjame kultūrą“, – kalbėjo G.Raila.
Skambės kruopščiai atrinkta muzika
Paklaustas, kaip nusprendžiama, kokie kūriniai skambės šventėje, R.Vilys aiškino, kad tai ilgas procesas.
„Lietuvos orkestrų asociacija jau per 20 metų rengia Lietuvos orkestrų konkursus, čempionatus. Kiekvieną kartą naujoms kategorijoms ieškome vis naujų kūrinių. Taip sužinome ir pasitikriname, ar tie kūriniai yra tinkami šventei.
Taip pat Lietuvos nacionalinis kultūros centras kas keletą metų organizuoja konkursus kompozitoriams, kad jie parašytų kūrinius ir konkurso nugalėtojų kūriniai skamba dainų šventėse.
Turime ir tradicinių, laiko patikrintų kūrinių – pavyzdžiui, Tauro Adomavičiaus „Dainų pynę“, K.Daugėlos „Šventinį saliutą“, nepriklausomybės laikų kompozitoriaus Broniaus Jovaišos valsų, maršų – jie visą laiką gyvuoja orkestrų repertuare.
Kalbant apie ateitį ir šiuolaikišką gyvenimą parašėme ir tikslinių kūrinių, kurie tinka renginio pabaigai. Repertuaras buvo suformuotas įvairiais keliais, tikimės, kad jis nenuvils.
Muzikantams kūriniai patinka. Jie visi nuo mažo iki didelio ruošiasi entuziastingai", – pasakojo meno vadovas.
O štai ne vienu kūriniu šventę papuošiantis K.Daugėla dėstė, kad R.Vilio aptartas muzikos kūrimo procesas yra įpareigojantis.
„Šioje dainų šventėje skambės mano vienas naujesnių kūrinių – „Sūduvos žali sodai“, kuris atitiks Dainų šventės koncepciją „Kad giria žaliuotų“.
Kiti mano kūriniai, nors parašyti seniau, yra laiko išbandyti ir pasiteisinę, tačiau tai – didžiulis įsipareigojimas ir, jei imsi greitai daryti, – nepavyks. Visiems nepatiks.
Labiausiai laukiu to kūrinio, kurį ir diriguosiu pačioje šventėje. Jį esu parašęs gal prieš 20 metų – jis vadinasi „Šventinis saliutas“.
Tai linksmas kūrinys, kuris yra populiarus ir užsienyje – jį atlieka daugelis orkestrų. Šį kūrinį buvau skyręs žmonai“, – atskleidė kompozitorius.
Koncerte – duoklė „Kur gira žaliuoja“ kūrėjui
R.Vilys pabrėžė, kad svarbiausiu renginio akcentu taps „Kur giria žaliuoja“ sukūrusio, vieno pirmųjų Lietuvos profesionalių kompozitorių ir orkestrų vadovų J.Gudavičiaus muzika.
„Jo dainos tema yra visa šventė, todėl visą laiką skambės šio kompozitoriaus muzikos variacijos.
J.Gudavičius buvo besikuriančios Lietuvos kariuomenės savanoris ir kompozitorius, jis sovietmečio nelabai sulaukė ir tuo metu jo kūryba nebuvo labai populiarinama. „Kur giria žaliuoja“ tapo žinoma maždaug 1972 m., kai pirmą kartą nuskambėjo dainų šventėje.
Kai pats baigiau muzikos akademiją, maždaug 1991 m., grįžau dirbti į Panevėžį. Ten ieškojome smetoniškos Lietuvos atlikėjų ir atradome būtent J.Gudavičių.
Maždaug tuo metu pradėjome atgaivinti orkestrus šalyje ir prisiminėme, kad ši asmenybė buvo įkūrusi pirmąjį varinių pučiamųjų orkestrą Panevėžio rajono kaime.
Po truputį ieškojome jo kūrinių, tie kūriniai buvo iš naujo sutvarkomi, aranžuojami. Daug prisidėję yra K.Daugėla ir T.Šileika. Jie kūrinius padėjo grąžinti į Lietuvos orkestro gyvenimą.
Kompozitoriaus vardu organizuojame ir orkestrų konkursą, taip jis visą laiką šalia mūsų gyvena ir jo kūryba pradėjo grįžti į mūsų repertuarą.
Malonu, kad šventės šimtmetyje J.Gudavičiaus idėja tapo pagrindiniu motyvu“, – džiaugėsi R.Vilys ir pridūrė, kad į koncertą turėtų atvykti 94-erių metų legendinio kompozitoriaus dukra.
Kalbėdamas apie šventėje dalyvausiančius garbius asmenis, meno vadovas nepamiršo ir kitos svarbios asmenybės – 97-erių metų dirigento Vytauto Skripkausko.
„Įdomiausia, kad turėsime vyriausią visos Dainų šventės dirigentą. Jis diriguos „Maršo parado“ pradžią – jis energingas žmogus ir geras pavyzdys, kad orkestrų mylėtojai gyvena ilgiau“, – juokėsi pašnekovas.
Šventėje – tradicijų puoselėjimas ir duoklė jaunajai kartai
Kalbėdamas apie Dainų šventės svarbą „Vario audros“ organizatoriai sutiko, kad ji turi itin didelę reikšmę šalies jaunimui.
„Visose šventėse dalyvauja daug vaikų, viena iš didžiausių prasmių – jauniems žmonėms parodyti, kad jie suvoktų renginio tradiciją.
Jiems tai patinka ar ne – kitas klausimas, bet dažniausiai pagroję jungtinėse programose kitą kartą jie klausia, kada dainų šventė. Tai labai geras tradicinis judėjimas“, – laikėsi nuomonės R.Vilys.
Jam antrino ir K.Daugėla pabrėždamas, kad nors Lietuvoje yra maždaug 80 aktyvių orkestrų, prieš Dainų šventes atsiranda daugiau dalyvauti norinčių kolektyvų.
„Reikia džiaugtis, kad turime tokią šventę, kad specialus koncertas yra skirtas ir pučiamiesiems. Orkestrai – universalus žanras, jis tinka ir lauke, ir scenoje, tinkamas kūrinys gali skambėti visur. Šiemet „Vario audra“ bus labai efektinga – tikrai pasireikšime“, – džiaugėsi kompozitorius.
Bilietus į „Vario audros“ koncertą platina bilietai.lt.
