Skambėjo nuo nuotaikingų Wolfgango Amadeaus Mozarto operų „Visos jos tokios“ bei „Figaro vedybos“ melodijų, Charles'io Gounod operos „Faustas“ baleto numerių, tragiškos rimties ir susimąstymo kupinų Giuseppe Verdi „Don Karlo“ sąskambių iki šelmiškų Franzo Leháro melodijų bei XX a. vidurio muzikinę atmosferą menančių nerūpestingų Cole'o Porterio dainų ar Niujorką apdainuojančio Leonardo Bernsteino miuziklo.
Siurprizas, apie kurį koncerto išvakarėse užsiminė M.Pitrėnas – inscenizuotas jo ir Th.Hampsono kivirčas scenoje, po kurio LNSO meno vadovas metė batutą ir išėjo į užkulisius. Dirigento vietą perėmė svečias, o orkestras pradėjo pašėlusiai džiazuoti. Netrukus M.Pitrėnas grįžo į savo vietą, o Th.Hamsonas toliau kerėjo publiką balsu, įtaiga, artistiškumu. Koncertą vainikavo du bisai ir ilgos publikos ovacijos.
„Nuostabus balsas, nuostabus scenos talentas“, – Th.Hampsoną apibūdina LNSO meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas M.Pitrėnas. Tą patį, tik pridėdami nepaprastą pedagogo talentą, apie šį artistą sakė ir koncerto išvakarėse surengtų jo meistriškumo kursų dalyviai, esami ir būsimi operos solistai.
Th.Hampsoną „Metropolitan“ operos gildija skambiai tituluoja „Metropolitano meistru“ („Met Mastersinger“). Solisto karjeroje – arti 100 operinių vaidmenų, jo atliekamų viso pasaulio operos teatruose, diskografijoje – beveik 200 albumų, kurie ne kartą buvo nominuoti arba pelnė tokius prestižinius apdovanojimus kaip „Grammy“, „Edison“ ar „Grand Prix du Disque“.
2009 m. dainininkas Atlanto tarybos Vašingtone apdovanotas išskirtinio menininko premija; buvo Niujorko filharmonijos kviestinis ir reziduojantis menininkas – pirmasis šios garsiosios organizacijos istorijoje.
