Dóra Barta gimė Egerio mieste Vengrijoje. Į gimtojo miesto teatro sceną pirmą kartą žengė dar būdama moksleivė – atliko vaikišką vaidmenį operoje „Aida“.
Vėliau baigė baleto studijas Vengrijos valstybiniame baleto institute ir Vengrijos šokio akademijoje, kur taip pat mokėsi režisūros ir šiuolaikinio šokio. 1995–2001 m. šoko Budapešto šokio teatre, vėliau dirbo Egerio festivalio baleto meno vadove ir šio miesto teatro šokio trupės vadove.
Nuo 2008 m. D.Barta yra Badoros šokio trupės, kurią pati įkūrė, meno vadovė. Nuo 2013 m. vadovauja ir Kečkemeto miesto baletui. 2000 m. pradėjo kurti kaip choreografė: jos spektakliai rodomi Egerio, Kečkemeto teatruose ir Vengrijos valstybinėje operoje. Šįmet žymi režisierė ir choreografė buvo apdovanota Vengrijos ordino „Už nuopelnus“ Riterio kryžiumi.
Romantizuotos pasakos nebus
Spektaklis „Didonė ir Enėjas“ prieš porą metų buvo sukurtas Vengrijos valstybinei operai, bet spektaklio autorė tvirtina, kad Vilniuje jis įgaus naujų spalvų. D.Barta įsitikinusi, kad H.Purcellio „Didonė ir Enėjas“ – nuostabaus grožio barokinė opera, o baroko architektūros šedevrais besididžiuojantis senasis Vilnius – itin tinkama vieta šiai operai atlikti.
„Esu istorijos mylėtoja, tad visada stengiuosi įsigilinti į savo statomus kūrinius. Opera „Didonė ir Enėjas“ pirmą kartą nuskambėjo Londone daugiau kaip prieš tris šimtmečius, ir man buvo įdomu patyrinėti, kurie siužeto aspektai išliko aktualūs iki mūsų dienų.
Operoje kalbama apie stiprią dviejų žmonių meilę ir apie tai, kaip jie patys tos meilės atsisako. Tai universalus tragedijos pavyzdys, tai vyksta ir mūsų laikais.
Karalienė Didonė ir Trojos didvyris Enėjas – dvi ryškios asmenybės, tačiau jų romantišką tarpusavio ryšį veikia tiek aplinka, tiek pačių veikėjų intelektualinės aspiracijos.
Didonė – stipri moteris, kūrėja, valdanti ištisą imperiją. Ir staiga atsiranda Enėjas, kuris atskleidžia kitokias jos būdo savybes: šalia mylimojo Didonė tampa jautresnė, susimąsčiusi, nebe tokia savimi užtikrinta, nors ir lieka Kartaginos valdove.
Siekiau kurti spektaklį tarsi Didonės minčių ir jos vidinio pasaulio pokyčių žemėlapį – būtent tai scenoje įkūnija šokėjai. Nenorėjau senovės istorijos perteikti tarsi gražios romantizuotos pasakos“, – pasakoja D.Barta.
Simbolizmas ir elektroninės muzikos intarpai
Šalia anglų kompozitoriaus H.Purcellio (1659–1695) muzikos spektaklyje panaudoti ir veikėjų vidinę būseną atspindintys elektroninės muzikos intarpai, kurių užduotis – leisti ausiai atsikvėpti nuo barokinės muzikos tėkmės, kad po to dar giliau, emocingiau ją išgirstume.
„Man atrodo, tai naudinga. Tai padeda sukurti atmosferą, leidžiančią publikai lengviau išjausti šį kūrinį. „Didonė ir Enėjas“ nebus itin modernus spektaklis, bet jo scenografijoje išvysite simbolinių ženklų. Pavyzdžiui, trikampį, vaizduojantį laivo burę – kaip laivą jūroje blaško vėjai, taip ir mus, žmones, į visas puses blaško likimo audros.
Scenoje matysime ir raganiškąjį veikėjų trejetą, tad skaičius 3 nuolat atsikartos spektaklyje. Dar bus aukso simbolis, parodantis Kartaginos imperijos turtą. Bet, apskritai imant, stengėmės, kad simbolika ir vaizdo efektai neužgožtų svarbiausio dalyko – operos veikėjų dramos“, – tvirtino operos režisierė ir choreografė.
Kartu su ja iš Vengrijos atvyko pastatymo scenografė Ildi Tihanyi, kostiumų dailininkė Andrea Kovács ir šviesų dailininkas Józsefas Pető.
Operoje dainuos solistai Aistė Pilibavičiūtė (Didonė) ir Tomas Pavilionis (Enėjas), taip pat Monika Pleškytė, Evelina Volodkovič, Joana Gedmintaitė, Julija Stupnianek, Ovidijus Astrauskas ir Laurynas Aksamitas.
Gros baroko muzikos ansamblis „Cappella Concertante Vilnense“, dainuos LNOBT choras (meno vadovas Česlovas Radžiūnas). Spektaklio muzikos vadovas – dirigentas Vytautas Lukočius.
Prieš operą – ekskursija po muzikinį Vilnių
Operą „Didonė ir Enėjas“ Valdovų rūmų muziejaus Didžiajame kieme pastatytoje scenoje publika galės stebėti birželio 26 ir 27 d. 22 val.
Belaukiantys vėlyvo vakaro spektaklių žiūrovai kviečiami dalyvauti ekskursijoje „Vilnius ir Europa – muzikiniai atradimai“, kuri abu operos premjeros pristatymo vakarus – birželio 26 ir 27 d. 18 val. 30 min. – prasidės prie pagrindinio Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro įėjimo.
Vaikštinėjant sostinės centro gatvelėmis ir kiemeliais, ekskursijos gidė Inga Bagaliūnienė netikėtais rakursais primins tokius įvairiais laikais Vilniuje gyvenusius muzikus, kaip dirigentas Jonas Aleksa, kompozitorius Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, smuikininkas Jascha Heifetzas ir kt. Ekskursijos trukmė 2 valandos, bilieto kaina – 12 Eur.
