Pristatyta tai, kas Maestro širdžiai mieliausia – lietuviška muzika bei vienietiškos operetės ir valsų karaliumi vadinamo Johanno Strausso jaunesniojo kūryba.
Savo sveikinimus ir padėką S. Domarkui skyrė Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus bei gausus Maestro kūrybos bendražygių ir gerbėjų būrys. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovės Laimos Vilimienės padėką perdavė pavaduotoja menui Audronė Juozauskaitė.
Muzikinis teatras didžiuojasi, kad mūsų kraštas žmonėms gali dovanoti aukščiausios prabos menininkus ir muzikus. S. Domarko muzikinis talentas spinduliuoja jėga, kuri taip žavi publiką, o asmenybės šviesa traukia ir telkia kūrėjus bei atlikėjus.
„85-ojo jubiliejaus proga – dėkojame už didžius nuopelnus puoselėjant nacionalinę kūrybą ir populiarinant operetės meną Lietuvos muzikiniuose teatruose, už neblėstančią kūrybinę energiją, jau trisdešimt metų ryškiai spindinčią Klaipėdos krašto muzikinėje padangėje, auginančią naujus talentus ir įkvepiančią siekti meninių aukštumų. Nuoširdžiai sveikiname!“,– linkėjo L. Vilimienė.
Muzikinio teatro garbės dirigentui S. Domarkui įteikta skulptoriaus Vytauto Karčiausko skulptūrinė miniatiūra, sukurta iš senojo teatro laiptų granito, metalo ir gintaro. Gintaro lašelis slepiasi po iškilusia penklinės banga, kuri pavaizduota ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro logotipe. Lai ši banga siekia aukščiausias keteras, garsina muzikinį teatrą, Klaipėdą ir mūsų šalį!
Beveik šešis dešimtmečius besitęsianti maestro Stanislavo Domarko kūrybinė veikla – ištisa epocha Lietuvos muzikinio teatro istorijoje, o jo nuopelnai puoselėjant Lietuvos nacionalinę kūrybą ir populiarinant operetės bei miuziklo žanrus Lietuvos muzikiniuose teatruose dideli ir neginčytini. S. Domarkas buvo ilgametis Klaipėdos muzikinio teatro vyriausiasis dirigentas (1993–1998), vadovas (1995–2004) ir meno vadovas (2005–2009), taip pat – Kauno muzikinio teatro vyriausiasis dirigentas (1967–1989) ir direktorius (1980–1985).
1993 m. įkūrė Mažosios Lietuvos simfoninį orkestrą, 1998–2005 m. vadovavo festivaliui „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“. S.Domarkas į sceną atvedė arba naujam gyvenimui prikėlė ne vieną lietuvių kompozitorių operą ar pasaulinės klasikos šedevrą. Sykiu maestro kūrybinį kelią nuolat žymėjo ir operečių, miuziklų, muzikinių komedijų, tarp jų ir užgimstančios lietuviškos muzikinės komedijos – pastatymai.
Vienas pirmųjų tokių spektaklių – 1969 m. Kaune su režisiere Vlada Mikštaitė pastatyta Benjamino Gorbulskio operetė „Don Žuanas, arba meilės geometrija“, Vėliau jis glaudžiai bendradarbiavo kompozitoriumi Algimantu Bražinsku ir rašytoju Antanu Drilinga, kuriant teatro užsakytą naują lietuvišką miuziklą „Pagramančio šnekučiai“. S. Domarkas pats ėmėsi naujo kūrinio partitūros instrumentuotės.
1975 m. parašytas miuziklas „Pagramančio šnekučiai“ po metų pastatytas Kauno VMT. „Pagramančio šnekučiai“ Kauno teatre tapo tikru hitu, o 1999-ųjų naujametį vakarą naujo miuziklo pastatymo „Šnekučiai“ premjera pradžiugino ir Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre susirinkusią publiką.
Pirmoje koncerto „Vivat, Maestro!“ dalyje skambėjo ištraukos iš šio miuziklo, atliekamos S. Domarko diriguojamo KVMT simfoninio orkestro, choro ir šiandien teatre dainuojančių solistų. Meisterio Deveikos ariją atliko Mindaugas Rojus, meisterienės Deveikienės – Ernesta Stankutė, jų sūnaus Andriaus kupletus – Tadas Jakas, dvi Marcelės arijas dainavo Beata Ignatavičiūtė. Ansambliuose prie jų prisijungė Emilia Janina Kozłowska, Rosana Štemanetian, Oksana Auškalnytė, Giedrius Gečys, Farshadas Abbasabadi ir Vilius Trakys. Beje, maestro S. Domarkas prieš vieną arijų papasakojo šio miuziklo kūrimo įdomiausius momentus.
Kone visa antroji koncerto dalis buvo skirta Johanno Strausso jaunesniojo (1825–1899) populiariausiems kūriniams. Ją pradėjo ištraukos iš operetės „Čigonų baronas“. Ši operetė S. Domarko buvo pastatyta 1976 m. Kauno VMT, bendradarbiaujant su vokiečių menininkais iš Nordhauzeno teatro. Scenoje Barinkajaus kupletus atliko Vladimiro Prudnikovo auklėtinis, KVMT solistas Giedrius Gečys. Jo mylimosios Safi ariją atliko ir meilės duete „Kas tuokė mus?“ iš operetės II veiksmo prisijungė solistė Rasa Ulteravičiūtė-Kazlauskienė. Jiems pritarė vyriausiojo dirigento Tomo Ambrozaičio diriguojamas KVMT simfoninis orkestras ir choras (vyriausiasis chormeisteris Vladimiras Konstantinovas). Programą papuošė J. Strausso „Kaizerio valsas“.
Programą pratęsė T. Ambrozaičio diriguojamos ištraukos iš operetės „Šikšnosparnis“. Jo libretą į lietuvių kalbą išvertė tas pats Antanas Drilinga, kurio eiles koncerto metu skaitė koncerto vedėja Dalia Kužmarskytė.
Kaune šią operetę pastatęs dar 1973 m. su režisiere Aldona Ragauskaite, Klaipėdoje S. Domarkas prie jos grįžo tik 2006 metais, tęsdamas sėkmingą bendradarbiavimą su tuometiniu KVMT režisieriumi Ramūnu Kaubriu, režisavusiu ir A. Bražinsko miuziklo „Šnekučiai“ pastatymą Klaipėdoje 1999 metais. Skambėjo du „Šikšnosparnio“ ansambliai: Rozalindos (Judita Butkytė), Adelės (Rasa Ulteravičiūtė-Kazlauskienė) ir Aizenštaino (Giedrius Gečys) tercetas „Aštuonios ilgos dienos“ iš I veiksmo ir finalinis choras „Du-i-du“.
Koncerto klausytojai taip pat išgirdo KVMT simfoninio orkestro atliekamą bene žinomiausią J. Strausso valsą „Žydrasis Dunojus“, taip pat KVMT solistų Beatos Ignatavičiūtės ir Mindaugo Rojaus atliekamą grafo bei grafienės Cėdlau duetą iš operetės „Vienos kraujas“.
Ant dirigento pakylos sugrįžęs maestro savo jubiliejinį koncertą užbaigė diriguodamas kibirkščiuojantį „Radeckio maršą“.
Koncerto režisierė Rūta Bunikytė taip talentingai sudėliojo vakaro scenarijų, kad netrūko ne tik muzikos, sveikinimų, bet ir S. Domarko pasisakymų, o kiekvienas žiūrovas pasijautė lyg atvykęs į svečius pas maestro. Koncertą vedė Dalia Kužmarskytė ir Kęstutis Nevulis.
Maestro S. Domarkas džiaugėsi, kad savo jubiliejų pasitiko jau naujuose teatro rūmuose. „Jei tik yra galimybė ir graži proga – būtina surengti koncertą. Džiaugiuosi, kad publika galėjo pasigrožėti ne tik gražia muzika, solistų ir choro balsais, nuostabiai grojančiu orkestru, bet pamatyti naujus teatro rūmus. Nuoširdžiai dėkoju visiems KVMT darbuotojams, kurių kiekvienas savo nuoširdžiu darbu prisidėjo, kad šis koncertas įvyktų. Visais labai didžiuojuosi!“,– akcentavo S. Domarkas.
