Didžiausio šalyje bilietų platinimo tinklo „Bilietai.lt“ duomenimis, nuo 2023 m. kovo iki 2024 m. vasario populiariausių spektaklių trejetuką sudarė teatro „Kitas kampas“ spektaklis „Nuostabūs dalykai“ ir du Lietuvos nacionalinio dramos teatro pasirodymai – „Ruletė“ ir „Tartiufas“.
Šiemet pirmąją vietą užėmęs, bet jau ne vienerius metus populiariausiųjų dešimtuke įsitvirtinęs spektaklis „Nuostabūs dalykai“ yra bene sėkmingiausias sąlyginai mažos monospektaklių kategorijos Lietuvoje atstovas.
Monospektaklio išskirtinumą žiūrovai pastebi jau nuo pirmųjų akimirkų, kai vienintelis spektaklio aktorius, dviejų Auksinių scenos kryžių laureatas, Martynas Nedzinskas įdomiu būdu sugriauna atstumą tarp aktoriaus ir žiūrovo – kartu su visais laukia spektaklio pradžios.
„Manau, kad mūsų sėkmės paslaptis yra ryšys, kurį mes kuriame su žiūrovu – neapsimestinis, ne gundantis, viliojantis ar paperkantis, o toks, kuriame atviri aktoriai ateina pas žiūrovus, kurie irgi yra atviri. Mes gyvenam kurdami, kuriam gyvendami ir gyvename pagal tai, ką ir išpažįstame – improvizuojame visur ir visada“, – teigia spektaklio „Nuostabūs dalykai“ režisierius Kirilas Glušajevas.
Tiek prajuokinti, tiek pravirkdyti gebantis spektaklis sunkiai telpa į konkretaus žanro rėmus, o jo pabaiga – dar nestandartiškenė už pradžią. Įprastai pasirodymo pabaigoje aktoriai išlydimi garsių ovacijų, tačiau pasibaigus šiam spektakliui M. Nedzinskas žiūrovų prašo neploti, o pasilikti salėje tiek, kiek norėsis ir paklausyti muzikos.
Šiemet jau 15-ąjį sezoną minintis „Kitas kampas” yra vienintelis profesionalus improvizacijos teatras Lietuvoje, tačiau spektaklio „Nuostabūs dalykai“ režisierius K. Glušajevas sako, kad, nepaisant sėkmės, pakviesti žmogų į teatrą nėra taip paprasta.
„Kad pritrauktum žiūrovą į teatrą, pirmiausia, reikia juo rūpintis – domėtis savo žiūrovais, savo kaimynais, savo miesto ir šalies gyventojais ir norėti juos praturtinti. Kai kviečiame į teatrą, kviečiame žmones iš jų realaus gyvenimo į iliuzijų pasaulį, todėl tos iliuzijos, kurias mes turime ir kuriame, turi prisotinti ir praturtinti žiūrovus. Pakviesti žmogų dviem valandom palikti savo realybę yra didelė atsakomybė“, – mintimis dalinasi režisierius.
„Manau, kad daug kas mėgina žiūrovą kuo labiau stebinti, tačiau istoriškai tiek teatre, tiek kine, viskas jau buvo ir kartojasi, tiesiog truputį pakeistomis formomis. Dėl to mes, būdami scenoje, pasakojame žiūrovui apie jį patį. Tai savotiškas dialogas, kuris atsiranda tik tada, kai vertiname vienas kitą, kaip lygiavertį. Juk išskirtiniai susitikimai, pažintys ir draugystės yra grįstos atvirumu, nuoširdumu ir tuo jausmu, kad kitas žmogus man yra įdomesnis už mane patį“, – priduria K. Glušajevas.
