Teatre „Meno ir mokslo laboratorija“ (MMLAB) pristatomą darbą inspiravo asmeninės M. Dirginčiaus ir N. Jasinsko patirtys. Būdami artimi draugai kūrėjai neretai viešosiose vietose palaiko fizinį kontaktą prisiglaudimu, apsikabinimu, paėmimu už rankos. Tai yra nedaloma vyriškos draugystės dalis, tačiau kartu – tai ir nejaukius aplinkinių žvilgsnius traukiantis veiksmas.
Savo vyriškumo priėmimą, privilegijas, įvaizdžius, modelius ir konfliktus analizuojantis performansas kels klausimą, kaip kurti naujus tarpusavio veikimo modelius, pabrėžiančius atvirumą, jautrumą ir empatiją.
Analizuodami šiandienos visuomenės sąmonės formavimąsi ir veikimo mechanizmus, kūrėjai atsigręžia į tragišką ir didingą Pilėnų pilies istoriją. Šturmą patyrusios pilies gyventojai po dviejų parų įnirtingos kovos suprato, kad nepavyks atsilaikyti ir nukreipė ginklus prieš save ir savo artimuosius. Tai – lietuvių tautos laisvės ir narsos simboliu tapusi istorija, suteikianti impulsą herojiškos tradicijos ir patriarchato konstruktų analizei.
„Jadvygos Bieliauskienės liudijime apie tragiškus Sausio 13-osios įvykius teigiama, kad šie įvykiai ruošė lietuvių širdis Pilėnų aukos pavyzdžiui, jeigu agresija nebūtų liovusis. Vėliau teko išgirsti ir gyvą liudijimą apie tą naktį ir Aukščiausiosios Tarybos rūsiuose laikomus benzino pilnus kanistrus bei ten buvusių žmonių ryžtą nesėkmės atveju nepasiduoti ir susisprogdinti, susideginti kartu su priešu, – pasakojo M. Dirginčius. – Atrodo, kad tokie istoriniai įvykiai kaip Pilėnų tragedija tampa puikia terpe per dabarties prizmę reflektuoti mus, Lietuvos piliečius, formavusius rezistencinius scenarijus. Ar įmanomi kitoniški rezistencijos būdai?“
Pasak N. Jasinsko, į Pilėnų istoriją galima pažvelgti iš dviejų skirtingų perspektyvų – kaip į įvykį, kuris per rezistenciją formavo būtinybę išlikti, bei įvykį, kuris per šimtmečius turėjo įtakos konservatyvios tradicijos palaikymui. „Nedaloma to dalis – patriarchatas, nulėmęs aiškius ir dažnai nekvestionuojamus tarpusavio veikimo modelius. Šį aspektą ir norime nagrinėti. Nesiekiame kritikuoti – svarbu pasiūlyti naujas perspektyvas mūsų kasdienybei“, – kalbėjo N. Jasinskas.
Performanso idėjos autoriai ir atlikėjai – M. Dirginčius ir N. Jasinskas, muziką kuria Agnė Matulevičiūtė, kostiumus – Martina Kryževičiūtė, scenografiją ir šviesų dizainą – Dainius Urbonis. Performanso prodiuserė – Rusnė Kregždaitė.
Finansuoja: Lietuvos kultūros taryba, Vilniaus miesto savivaldybė, Šiaulių miesto savivaldybė. Partneriai: Valstybinis Šiaulių dramos teatras, VU TFAI Molėtų astronomijos observatorija, knygynų tinklas „VAGA“, Kauno miesto kamerinis teatras.
