Balandžio 12, 13 d. kartu su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru, diriguojamu meno vadovo ir vyr. dirigento Gintaro Rinkevičiaus, ir būriu solistų jis švęs LVSO salėje ir Kauno filharmonijoje savo jubiliejų.
– Įdomu, ką rengiate išskirtiniam vakarui? – paklausiau jubiliato.
– Koncerte dainuos puikūs dainininkai, mano mokiniai Vytautas Juozapaitis, Ieva Barbora Juozapaitytė, Ieva Prudnikovaitė, Kamilė Bonté, Arminas Skirvainis, Raimundas Juzuitis, Tadas Girininkas ir Alfredas Miniotas. Kartu sugalvojome programą, kurioje skambės auksinis repertuaras sopranams, mecosopranams, baritonams, bosams-baritonams ir bosams.
Publikos taip pat laukia puikus dirigentas Gintaras Rinkevičius, puikus orkestras, kuris fantastiškai groja, ir, žinoma, puiki naujosios LVSO koncertų salės akustika.
Nekantriai laukiu šio koncerto – labai norisi išeiti į naują erdvę, nes ji tikrai įspūdinga. Pirmojoje vakaro dalyje I. Prudnikovaitė, V. Juozapaitis ir aš dainuosime retai atliekamus vokalinius ciklus, kurie publikai turėtų būti labai įdomūs. Antrojoje skambės operų arijos.
Gaila, kad koncerte negalėjo dalyvauti mano mokiniai Kostas Smoriginas ir Almas Švilpa, tačiau juos varžo pasirašyti kontraktai su užsienio operos teatrais.
– Klausėtės LVSO koncertų salės atidarymo koncerto. Kokie jūsų įspūdžiai apie naująją salę?
– Ji fantastiška. Dar salėje triūsiant darbininkms kartu su G. Rinkevičiumi ir kitais dainininkais bandėme jos akustiką – žiūrėjome, kaip garsas skamba skirtingose vietose. Jau tada buvo aišku, kad skamba gerai – ir klausantis iš parterio, ir iš balkono, iš arti ir iš toli. Man atrodo, ir publika salę jau pamėgo. Šiuo metu tai tikrai viena geriausių koncertų salių Lietuvoje ir ne tik. Dėl to labai džiugu.
– Jūsų karjera įspūdinga – sukūrėte daugiau kaip 80 vaidmenų operose, dar bene tiek pat jūsų repertuare stambios formos kūrinių, gastroliavote visame pasaulyje. Ar kada nors esate suabejojęs dėl dainininko kelio? Pasvajojote, kad galbūt norėtumėte veikti ką nors kita?
– Kadangi vaikystėje dainavau „Ąžuoliuke“, iš pradžių norėjau būti panašus į Hermaną Perelšteiną, todėl mokiausi dirigavimo. Mano šeima gyveno labai kukliai, tad H. Perelšeinas įdarbino mane koncertmeisteriu. Vėliau kartu su Vytautu Miškiniu mus paskyrė dirbti su jaunučiais.
Per balso mutaciją visai nedainavau – taip išsaugojau savo balsą, paskui vėl pradėjau dainuoti. Atsakyti už 100–200 žmonių chorą yra labai įdomus, bet ir kruvinas darbas. Galiausiai, vos baigęs dainuoti pradėjau dėstyti. Kai kam pedagoginis darbas yra labai sunkus, o aš nepavargstu, man gera ir sekasi neblogai – matyt, esu savo vėžėse.
– Ar esate darboholikas?
– Man nesinori taip sakyti, bet visi kalba, kad darbų man reikėtų sumažinti perpus ir palikti tik du etatus (juokiasi). Bet aš nepavargstu.
– Sukaupėte didžiulę patirtį. Atsigręžęs atgal, ką galbūt darytumėte kitaip?
– Beveik niekada neatsisakydavau man siūlomų partijų. Dabar visgi galvoju, kad kiekvienas jaunas žmogus, kuris pasirenka mūsų specialybę, turi labai aiškiai apibrėžti save. Jis negali šiandien dainuoti moderną, rytoj baroką, poryt klasiką. Jeigu yra labai intensyvus ir labai skirtingas repertuaras, tai kenkia balsui.
Jeigu dainuoju W. A. Mozartą, turiu ir specializuotis ta linkme, palaikyti tam tikrą savo dainavimo manierą, techninę raišką. Lygiai tas pats su kitais kompozitoriais. Turiu ruoštis ir ten įsitvirtinti, o tam reikia laiko. Jeigu pakeliui bus kiti kūriniai – tiesiog nepavyks.
Mano mokinės Renata Dubinskaitė, Saulė Šerytė buvo sėkmingai nukreiptos į barokinę muziką ir dabar puikiai jaučiasi tame žanre – koncertuoja visame pasaulyje.
Man savo laiku turbūt padėjo tai, kad negavau dainuoti labai skirtingo stiliaus kūrinių – viskas vyko organiškai. Šalia vaidmenų operose nuolat buvau kviečiamas dainuoti kantatose, oratorijose, mišiose, requiem, simfonijose. Ši muzika tarp operos spektaklių – tikra atgaiva, geras balso masažas, už kurį dar ir sumoka (šypsosi).
Džiaugiuosi, kad ir G. Rinkevičiaus orkestras į savo programas nebijo įtraukti chorų ir solistų. Pavyzdžiui, neseniai įvykusiame LVSO koncertų salės atidaryme skambėjo Gustavo Mahlerio Aštuntoji simfonija – joje dainavo aštuoni solistai, su kuriais man vienaip ar kitaip yra tekę dirbti.
G. Rinkevičius daug dėmesio skiria ir stambios formos veikalams, ir koncertams su solistais, ir operų pastatymams – nebijo iššūkių, leidžia orkestrui pažaisti ir su džiazu, ir su roku. Man atrodo, taip žaisti priimtina – gyvenimas yra toks.
– Scenos artisto kelias dažnai būna nelengvas. Kas jums padėdavo sunkiausiais momentais?
– Man padeda laisvalaikis su knyga, pamuzikavimas fortepijonu, kietas miegas. Daugiau iš esmės nereikėdavo net tais laikais, kai turėdavau po du tris spektaklius per savaitę. Organizmas pripranta prie tam tikro krūvio – jei jo nėra, jis degraduoja. Kuo dažniau būnu scenoje, tuo mažiau baimės ir streso.
Būna, aišku, jaudulio prieš spektaklį, bet žengiu pirmus žingsnius į sceną ir pradedu joje gyventi. Poilsis geriausias be alkoholio, be cigarečių ir kavos – anksčiau labai daug jos gerdavau, ir tik sugadinau skrandį. Stengiuosi daugiau valgyti daržovių, vaisių, o mėsytę – ne dažniau kaip kartą per dieną.
Labai gerai, kai tave supa tavo žmonės: šeima, draugai, studentai. Tai yra poilsis. Beveik kas antrą dieną būnu operos spektakliuose arba koncertuose – man tai taip pat yra poilsis, o kartu prabanga – labai branginu tai, kad visada galiu ateiti. Tai įkvepia žvelgti į priekį.
– Panašu, kad po tiek metų scenoje savo profesijoje vis dar esate kupinas entuziazmo ir žingeidumo?
– Šiemet buvo J. Offenbacho operos „Hofmano istorijos“ premjera Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Po premjeros manęs klausė: „Kaip patiko, pirmą kartą išgirdus?“. O aš jau penktą kartą žiūrėjau! Žinojau, kaip dainuoja viena ar kita atlikėjų sudėtis, kaip diriguoja vienas ar kitas dirigentas, kur yra klaidos, o kur – gerai.
Mano nuomonės ir patarimų klausia ir valdžia. Kas yra gerai, kas – labai gerai, o kas spektaklio nepapuošė. Na, būna ir taip – ką padarysi (šypsosi).
Jubiliejinis Vladimiro Prudnikovo koncertas įvyks 2024 m. balandžio 12 d. LVSO koncertų salėje ir balandžio 13 d. Kauno valstybinėje filharmonijoje. Dirigentas Gintaras Rinkevičius. Bilietus platina Bilietai.lt, LVSO koncertų salės ir Kauno filharmonijos kasos. Orkestro generalinis rėmėjas – „Embank“, mecenatas – advokatų kontora „Cobalt“.
