G. Holstas laikomas ne tik pučiamųjų muzikos pionieriumi bet ir Holivudo kino filmų muzikos „pranašu“. Todėl šis koncertas – puiki galimybė išgirsti G. Holsto muzikos atgarsius ir šiuolaikinių kompozitorių darbuose.
G. Holstas amžių sandūroje derino vėlyvojo romantizmo ir ankstyvojo modernizmo muzikinę kalbą. Jo kompozicijose girdimi ne tik Antono Brucknerio ar Richardo Wagnerio simfonizmo atgarsiai, tačiau ir avangardinės muzikos, pavyzdžiui, Arnoldo Schoenbergo, eksperimentai. G. Holstas bene labiausiai išgarsėjo 1917 m., parašęs septynių dalių orkestrinę siuitą „Planetos“ („The Planets“), padariusią milžinišką įtaką šiuolaikinei kino muzikai.
Šios siuitos aranžuotę dideliam pučiamųjų orkestrui parengė amerikiečių kompozitorius ir orkestruotojas Merlinas Pattersonas. Greta šio kultinio veikalo skambės ir G. Holsto specialiai pučiamųjų sudėčiai parašyti kūriniai, itin retai atliekami Lietuvoje. Vienas jų – Pirmoji siuita pučiamų orkestrui Es-dur (1909). Koncerto pavadinimas „Holsto orbitoje“ sufleruoja ir jo stilistikai giminingų autorių kūrybą, todėl programą papildys ir XIX–XX a. sandūroje kūrusių kompozitorių Richardo Strausso (1864–1949) bei Edwardo Elgaro (1857–1934) opusai. Išgirsime žymiąją R. Strausso „Taip kalbėjo Zaratustra“ introdukciją (R. Marko Rogerso aranžuotė) bei E. Elgaro „Nimrod“ iš „Enigma“ variacijų.
Programoje netrūks ir šiuolaikinių G. Holsto stilistikos atgarsių. Pirmą kartą Lietuvoje skambės vieno žymiausių šių dienų kompozitoriaus Johno Williamso (filmų „Žvaigždžių karai“, „Šindlerio sąrašas“ ir kt. muzikos autoriaus) Koncertas tūbai ir orkestrui (Paulo Lavenderio aranžuotė). Tūbininkas solistas – itin retas reiškinys Lietuvos ir užsienio koncertų salėse, todėl šiam įvykiui orkestras pakvietė iškilų jaunosios kartos solistą Constantiną Hartwigą.
Menininkas yra tarptautinio pučiamųjų instrumentų konkurso „Aeolus“ laureatas, kaip solistas su orkestrais pasirodo visoje Europoje, koncertuoja tokiose salėse kaip Leipcigo „Gewandhaus“, Diuseldorfo „Tonhalle“, Karališkojoje Alberto salėje ir kt.
Nors tūba orkestro kontekste dažniausiai atlieka akompanimento funkciją, J. Williamso Koncerte dėmesys telkiamas į solines instrumento galimybes. Jos apima ne tik lyrišką melodingumą ar ritminį veržlumą, bet ir registrines bei dinamines variacijas.
Pirmą kartą Lietuvoje pasirodysianči C. Hartwigo teigimu, šis koncertas yra tarsi veiksmo trileris, šiek tiek primenantis filmo „Supermenas“ garso takelį, kuriam, beje, J. Williamsas ir sukūrė muziką.
„Trijų dalių kūrinio struktūra primena veiksmo filmo siužetą, o ryški dramaturginė linija klausytojui padeda sekti veiksmą ir atpažinti muzikinius kodus. Nors muzika ir grįsta tradicinėmis romantizmo stiliaus priemonėmis, kompozitorius pasitelkia išradingus tembrus ir faktūras, kurie skamba šiuolaikiškai“, – aiškino solistas.
Programą diriguos jau ne pirmą kartą prie Lietuvos simfoninio pučiamųjų orkestro dirigento pulto stojantis maestro Martynas Staškus. Anot maestro, Lietuvos simfoninis pučiamųjų orkestras vos per keletą metų pasiekė puikių kūrybinių rezultatų.
„Kadangi jau teko dirbti su šiuo kolektyvu, žinau jo atvirumą iššūkiams ir atkaklumą rengiant naujus kūrinius. Jau savaime intriguoja pats simfoninio pučiamųjų orkestro žanras, nuosekliai atstovaujamas šio kolektyvo. Kadangi stambių formų simfoniniai veikalai man nesvetimi, neabejoju, jog kūrybinis procesas ir šį kartą bus nepaprastai įdomus“, – teigė dirigentas.
Programa „Holsto orbitoje“, skirta Gustavo Holsto 150–osioms gimimo metinėms, skambės balandžio 6 d., 19 val., Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje.
