Auksinio scenos kryžiaus ir Boriso Dauguviečio auskaro apdovanojimus įsteigė Kultūros ministerija. Laureatus išrinko profesionaliojo scenos meno vertinimo komisija, kurią sudaro teatrologė Deimantė Dementavičiūtė-Stankuvienė, dailėtyrininkė Raimonda Bitinaitė-Širvinskienė, muzikologė Eglė Gudžinskaitė, choreografė Lina Navardauskienė, teatrologė Goda Dapšytė, šokio kritikas ir baletmeisteris Petras Skirmantas, kompozitorius Mindaugas Urbaitis, teatrologė Elona Bajorinienė ir režisierius Gytis Padegimas.
„Vertinome 93 spektaklių pasiūlymus, kurių premjeros įvyko 2023 m. visoje Lietuvoje. Nors tai pareikalavo nemažai laiko, ypač vykstant į kitus miestus, buvo be galo įdomu dalyvauti spektaklių peržiūrose, diskutuoti, važinėdami po šalį patyrėme įvairių susitikimų, nuotykių, iššūkių. Išskirdami nominacijas ir nominantus, atsižvelgėme į pernai metais scenos meno lauke išryškėjusias tendencijas, spektaklių novatoriškumą, paveikumą, išliekamąją meninę vertę, kūrėjų profesinio meistriškumo pasiekimus. Nemažai vyko tarptautinių, tarpdisciplininių projektų, į kuriuos aktyviai įsitraukė vaizdo ir garso meno kūrėjai. Netrūko jaunųjų menininkų aktyvumo, drąsių kūrybinių eksperimentų. Džiugu, kad teatrai drąsiai, ieškodami šiuolaikinių formų, kalbėjo aktualiomis šių dienų temomis įvairioms žiūrovų amžiaus grupėms“, – kalbėjo komisijos pirmininkė Deimantė Dementavičiūtė-Stankuvienė.
Kaip ir kasmet, šiemet įteikta 16 Auksinių scenos kryžių, iš kurių vienas – už ilgametį indėlį į scenos meną, bei Boriso Dauguviečio auskaras – už naujų sceninės išraiškos formų paieškas.
Prieš ceremoniją teatro atstovai kreipėsi į kultūros ministrą ir profesionalaus scenos meno vertintojus, apgailestaudami, kad Auksinių scenos kryžių nominacijų sąraše dar vienus metus nėra nominacijos spektaklio dramaturgei/-ui. Jie oficialiai paprašė, kad nuo 2025 metų nuosekliai ir kasmet į „Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimų nominacijas būtų įtraukta dramaturgijos kategorija, kuri skatintų nacionalinės dramaturgijos raidą ir sklaidą.
Šių metų Auksinių scenos kryžių ceremonijos kūrybinėje komandoje – režisierius Dalius Abaris ir dramaturgas Mindaugas Nastaravičius. Esminis renginio motyvas buvo šviesa ir tamsa, atvėrusios arba paslėpusios visa, kas vyko scenoje.
Klaipėdos dramos teatras Auksiniams scenos kryžiams atvėrė dvi sales – Didžiąją ir Nominantų, o šias erdves į bendrą vakaro veiksmą sujungė muzikinė programa, sukurta violončelininko Mindaugo Bačkaus, kompozitoriaus Antano Jasenkos, grupės „Pašaliniai“.
Profesionaliojo scenos meno premijų nominantai ir laureatai (pajuodinti):
* Padėkos premija už ilgametį indėlį į scenos meną skirta Audronei Girdzijauskaitei.
* Režisūra
Jokūbas Brazys už spektaklį „Storas sąsiuvinis“, Klaipėdos dramos teatras;
Kamilė Gudmonaitė už Taksofono operą „Dalykai, kurių neišdrįsau pasakyti, ir dabar jau per vėlu“, Lietuvos nacionalinis dramos teatras, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, viešoji įstaiga „Operomanija“;
Adomas Juška už spektaklį „Vakarų krantinė“, Klaipėdos dramos teatras;
Dmitrijusus Krymovas už spektaklį „Fragmentas“, Klaipėdos dramos teatras.
* Moters vaidmuo
Nomeda Bėčiūtė už Motinos vaidmenį spektaklyje „Patina“, Valstybinis Šiaulių dramos teatras;
Vilija Grigaitytė už Vitalijos, Jūratė Onaitytė už Almos, Inesa Paliulytė už Irenos, Liucija Rukšnaitytė už Julijos vaidmenis spektaklyje „Kai mes būsim jauni“, Nacionalinis Kauno dramos teatras;
Digna Kulionytė už Kiškio lūpos vaidmenį spektaklyje „Storas sąsiuvinis“, Klaipėdos dramos teatras;
Eglė Mikulionytė už Beždžionės vaidmenį spektaklyje „Šuo ir beždžionė“, OKT / Vilniaus miesto teatras;
Alvydė Pikturnaitė už Marianės vaidmenį spektaklyje „Neištikimoji“, Valstybinis Vilniaus mažasis teatras, viešoji įstaiga „Darbininkai“.
* Vyro vaidmuo
Saulius Ambrozaitis ir Džiugas Grinys už brolių Luko ir Klauso vaidmenis spektaklyje „Storas sąsiuvinis“, Klaipėdos dramos teatras;
Vytautas Anužis už Tėčio vaidmenį spektaklyje „Tėtis“, Vilniaus senasis teatras, ir už vaidmenį spektaklyje „Ūbas Caras“, Valstybinis jaunimo teatras;
Valentinas Masalskis už Teisėjo vaidmenį spektaklyje „Barbarai“, Valstybinis jaunimo teatras;
Severinas Norgaila už Ivaro vaidmenį spektaklyje „Skraidantis Travolta“, Valstybinis Šiaulių dramos teatras;
Donatas Želvys už Šarlio vaidmenį spektaklyje „Vakarų krantinė“, Klaipėdos dramos teatras;
* Nepagrindinis vaidmuo
Eglė Barauskaitė už Sesilės vaidmenį spektaklyje „Vakarų krantinė“, Klaipėdos dramos teatras;
Kirilas Glušajevas už Žano vaidmenį spektaklyje „Raganosiai“, Lietuvos nacionalinis dramos teatras;
Viktorija Kuodytė už Jaunos barbarės vaidmenį spektaklyje „Barbarai“, Valstybinis jaunimo teatras;
Valerijus Osadčenko už Jago vaidmenį balete „Dezdemona“, Kauno valstybinis muzikinis teatras;
Emilis Pavilionis už Pono Tompsono vaidmenį spektaklyje „Tas keistas nutikimas šuniui naktį“, Juozo Miltinio dramos teatras.
* Scenografija
Irina Komisarova už spektaklio „Fragmentas“ scenografiją, Klaipėdos dramos teatras;
Lauryna Liepaitė už spektaklio „Vakarų krantinė“ scenografiją, Klaipėdos dramos teatras;
Marius Nekrošius už spektaklių „Rozenkrancas ir Gildensternas mirę“, Vilniaus senasis teatras, ir „Storas sąsiuvinis“, Klaipėdos dramos teatras, scenografiją;
Sigita Šimkūnaitė už operos „Aida“ scenografiją, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras;
Barbora Šulniūtė už Taksofono operos „Dalykai, kurių neišdrįsau pasakyti, ir dabar jau per vėlu“ scenografiją, Lietuvos nacionalinis dramos teatras, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, viešoji įstaiga „Operomanija“.
* Kostiumų dizainas
Dovilė Gudačiauskaitė už spektaklio „Found Found Found“ kostiumų dizainą, Valstybinis Šiaulių dramos teatras;
Gintarė Minelgaitė-Duchin (Dr. GoraParasit) už spektaklio „Snieguolė“ kostiumų dizainą, Nacionalinis Kauno dramos teatras;
Sandra Straukaitė už operos „Aida“, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, ir spektaklio „Gyvenimas – tai sapnas“, asociacija Meno ir mokslo laboratorija, kostiumų dizainą;
Juozas Valenta už Taksofono operos „Dalykai, kurių neišdrįsau pasakyti, ir dabar jau per vėlu“ kostiumų dizainą, Lietuvos nacionalinis dramos teatras, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, viešoji įstaiga „Operomanija“.
* Technologijų dizainas
Julius Kuršis už spektaklių „Vakarų krantinė“ ir „Storas sąsiuvinis“ šviesų dizainą, Klaipėdos dramos teatras;
Saulius Laucevičius už spektaklio „Audra“ šviesų dizainą, Nacionalinis Kauno dramos teatras;
Eugenijus Sabaliauskas ir Edvinas Vasiljevas už spektaklio „Fragmentas“ šviesų ir garso dizainą, Klaipėdos dramos teatras;
Arai Tatsuru už šokio spektaklio „Sodas 4.12°“ videografiją, Kauno šokio teatras „Aura“;
Vilius Vilutis už spektaklių „Camino Real“, Juozo Miltinio dramos teatras, ir „Meat Factory“, šokio teatras „Okarukas“, šviesų dizainą.
* Muzika
Donatas Bielkauskas už garso ir judesio spektaklio „Out of the Box“ garso koncepciją, Menininkų grupė „Žuvies akis“;
Vygintas Kisevičius už spektaklio „Vakarų krantinė“ muziką, Klaipėdos dramos teatras;
Tomas Kutavičius už spektaklio „Tėtis“ muziką, Vilniaus senasis teatras;
Rita Mačiliūnaitė už spektaklio „Liūtas ir paukštis“ muziką, Kauno valstybinis lėlių teatras;
Jausmė Elena Stonkutė už spektaklio „Kelionė į kitą mišką“ garsovaizdį, Stalo teatras.
* Solistė / solistas
Gunta Gelgotė už Moters vaidmenį operoje-poemoje „Strazdas – žalias paukštis“, Panevėžio muzikinis teatras;
Justina Gringytė už Amneris vaidmenį operoje „Aida“, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras;
Viktorija Miškūnaitė už Aidos vaidmenį operoje „Aida“, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras;
Zuzanna Nalewajek už Liucetės (Pelenės) vaidmenį operoje „Pelenė“, Kauno valstybinis muzikinis teatras, Estijos koncertinė įstaiga „PromFest“;
Kostas Smoriginas už Amonasro vaidmenį operoje „Aida“, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras.
* Choreografija
Emanuelis Gatas už šokio spektaklį „Kartotojai“, Kauno šokio teatras „Aura“;
Vytis Jankauskas už performatyvų šokio vyksmą „Dekreacija“, Vyčio Jankausko šokio teatras;
Vilma Pitrinaitė už šokio spektaklį „Match 3“, nepriklausoma šokio organizacija „Be kompanijos“;
Dovydas Strimaitis už šokio spektaklį „Duetas“, nepriklausoma šokio organizacija „Be kompanijos“.
* Šokėja / šokėjas
Diego Vega Alcala už vaidmenis šokio spektakliuose „Kartotojai“ ir „Sodas 4.12°“, Kauno šokio teatras „Aura“;
Inga Briazkalovaitė už vertikalaus šokio performanso „Kambarys“ atlikimą, viešoji įstaiga „Codos projektai“;
Oksana Griaznova už vaidmenį šokio spektaklyje „Match 3“, nepriklausoma šokio organizacija „Be kompanijos“;
Agnietė Lisičkinaitė už vaidmenį šokio spektaklyje „Match 3“, nepriklausoma šokio organizacija „Be kompanijos“;
Julija Strupaitė už vaidmenis šokio spektakliuose „Kartotojai“ ir „Sodas 4.12°“, Kauno šokio teatras „Aura“.
* Baleto solistė / solistas
Edvinas Jakonis už Arlekino vaidmenį balete „Arlekino milijonai“, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras;
Marija Kastorina už Kolombinos vaidmenį balete „Arlekino milijonai“, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras;
Yanas Malakis už vaidmenis šokio spektaklyje „Sapnai ir kaktusai“, Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras;
Lukrecija Vaitiekutė už Dezdemonos vaidmenį balete „Dezdemona“, Kauno valstybinis muzikinis teatras.
* Pradedančioji menininkė / Pradedantysis menininkas
Laura Kutkaitė už spektaklį „Teiresijo krūtis“, Lietuvos nacionalinis dramos teatras;
Vaiva Paukštė už spektaklį „Sapnuojanti gražuolė“, „Low Air“ Vilniaus miesto šokio teatra;
Samanta Pinaitytė-Maiskienė už Olgos vaidmenį spektaklyje „Fragmentas“, Klaipėdos dramos teatras;
Gediminas Rimeika už spektaklį „Gyvenimas – tai sapnas“, asociacija Meno ir mokslo laboratorija;
Rūta Venskutė už spektaklio „Belaukiant Godo“ scenografiją, Klaipėdos jaunimo teatras.
* Spektaklis vaikams ir jaunimui
Kata Csato už spektaklį „Liūtas ir paukštis“, Kauno valstybinis lėlių teatras;
Augustas Gornatkevičius už spektaklius „Sibiro haiku“, Lietuvos nacionalinis dramos teatras, ir „Taisykla“, Nacionalinis Kauno dramos teatras;
Ieva Jackevičiūtė už spektaklį „Pasistengiau“, „No Shoes teatras“, Lietuvos audiosensorinė biblioteka;
Raimondas Klezys už monospektaklį „Avinai“, „No Shoes teatras“;
Ieva Stundžytė už spektaklį „Kai aš buvau Prometėjas“, Vilniaus Keistuolių teatras.
* Objektų ir lėlių teatro spektaklis
Saulė Degutytė už spektaklį „Rubinaitis Peliūzė, arba Lietuvio išgyvenimo būdas“, Valstybinis jaunimo teatras;
Julija Skuratova už spektaklio „Liūtas ir paukštis“ vizualinį sprendimą, Kauno valstybinis lėlių teatras;
Agnė Sunklodaitė už lėlių operą „Mažylis ir Karlsonas, kuris gyvena ant stogo“, Kauno valstybinis lėlių teatras;
* Populiariausiu dramaturgu LATGA paskelbė Aleksandrą Špilevojų.
* Boriso Dauguviečio auskaras atiteko Mantui Jančiauskui ir Rimantui Ribačiauskui.
