Koncerte „Nuo svajonės iki laisvės“ Valstybinis Vilniaus kvartetas – Dalia Kuznecovaitė (I smuikas), Algirdas Šochas (II smuikas), Kristina Anusevičiūtė (altas) ir Viktoras Rekalo (violončelė) – atliks ypatingą programą: Juozo Naujalio motetą „In monte Oliveti“, Antonio Caldara Sinfonia à Quattro Nr. 6 „Šv. Elena Kalvarijoje“, Sinfonia à Quattro Nr. 12 „Jėzaus, mūsų Viešpaties, kančia“, fragmentus iš Josepho Haydno „Septynių paskutinių mūsų Išganytojo žodžių ant Kryžiaus“, trečiąją Ludwigo van Beethoveno styginių kvarteto Nr. 15 „Padėkos giesmė, kurią dieviškumui padovanojo išgydytas žmogus“ dalį. Pastarasis kūrinys per muziką neša pakilimo, išsivadavimo ir taikos žinią.
„Koncerto pavadinimas „Nuo svajonės iki laisvės“ atspindi Lietuvos ir laisvės santykį, kai kadaise nepriklausomybė buvo tik mūsų svajonė, o dabar ji yra vertybė, kurią privalome puoselėti ir nuolat ginti bei būti pavyzdžiu kitoms tautoms, patiriančioms okupaciją ir didžiausius žiaurumus. Laisva ir nepriklausoma valstybė yra neįkainojama vertybė, o jos reikšmė sunkiai su kuo nors palyginama. Ta reikšmė ypač išryškėja šiuo metu, matant, kad kitos tautos vis dar turi kovoti dėl savo laisvės ir nepriklausomybės, kad yra agresyvių jėgų, norinčių jų laisvę sunaikinti“, – sako Valstybinio Vilniaus kvarteto primarijė Dalia Kuznecovaitė.
Turtingos istorijos, tarptautinį pripažinimą pelnęs Valstybinis Vilniaus kvartetas Romoje yra gana dažnas svečias: pernai kolektyvas grojo Kvirinalo prezidentiniuose rūmuose, koncertas buvo skirtas 33-iosios Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo ir 700-osioms Vilniaus miesto įkūrimo metinėms. 2022-ųjų Vasario 16-ąją Vilniaus atlikėjų muzika grožėjosi į Romos Švenčiausiojo Jėzaus Vardo (Il Gesù) bažnyčią susirinkusi publika.
„Būti pakviestam koncertuoti tokiose istoriškai svarbiose, o kartu ir prestižinėse vietose ar koncertų salėse muzikantui yra be galo didelis įvertinimas, taip pat įpareigojimas kasdien vis iš naujo tobulinti profesinius įgūdžius, vertinant klausytojų pasitikėjimą ir siekiant aukščiausio meistriškumo“, – galimybėmis groti Romoje džiaugiasi D. Kuznecovaitė.
Seimas, siekdamas paminėti Lietuvos įstojimo į NATO ir Europos Sąjungą 20-metį, Lietuvos Dainų šventės 100-metį ir diplomatų Lozoraičių nuveiktų darbų svarbą, nusprendė 2024-uosius paskelbti NATO ir Europos Sąjungos, Dainų šventės bei Diplomatų Lozoraičių metais.
Pernai buvo minimos Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro, Lietuvos diplomatinės tarnybos vadovo Stasio Lozoraičio (1898–1983) vyresniojo 125-osios gimimo metinės, o šįmet – Stasio Lozoraičio (1924–1994) jaunesniojo, Lietuvos diplomatinio atstovo Vašingtone, gimimo 100-osios metinės, taip pat Lietuvos diplomatinio atstovo prie Šventojo Sosto Kazio Lozoraičio (1929–2007) 95-osios gimimo metinės. Dirbdami užsienyje, sovietmečiu Lozoraičiai atsidavę kovojo už Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą, gynė jos piliečių teises.
