Koncertuose skambės tiek XIX a. romantikų, tiek modernioji lietuvių tarpukario ir XX – XXI a. muzika. Įspūdinga dainos žanro teminė ir stilistinė įvairovė: tai dviejų dalių lietuviškoji programa, klasikinė vokiškosios Lied programa, ukrainietiškojo romanso vakaras, prancūziškoji programa bei du konceptualūs rečitaliai, atveriantys beribes meninės dainos puoselėjimo galimybes.
Kovo 16 d. „Sapnų karūnuoti“. Festivalį pradės pasaulinio garso britų kilmės baritonas Konradas Jarnot kartu su pianistu Gustu Raudoniumi. Koncerto programa seks vokiškosios Lied tradicijos keliu, nuo L. van Beethoveno ir R. Schumanno iki R. Strausso ir A. Bergo dainų ir jų ciklų.
„Dirbdamas su K. Jarnot atrandu visiškai naują požiūrį į muziką, atsisakau tokių klišių, kaip „istoriškai teisinga interpretacija“; išblunka ribos tarp „galima“ ir „negalima“, abejones keičia drąsa, lieka vienintelis tikslas: kad muzika gyventų čia ir dabar, taip, kaip ji atliepia mūsų širdis“, – sakė pianistas.
Kovo 20 d. ukrainietiškų romansų vakaras „Mano siela plaukia“. Šis žanras įkūnija Ukrainos profesionaliąją muziką ir poeziją, savyje talpindamas didžią tautos dvasią, liaudies kūrybą, gamtos ir meilės lyriką.
Žymiausių XX a. šalies kompozitorių ir poetų romansų vėrinį pristatys Ukrainos nacionalinės operos solistė Kseniya Bakhritdinova-Kravchuk ir pianistė Viktoria Shvets. Dainininkė pernai sėkmingai debiutavo Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre.
Kovo 24 d. koncerte „Užmirštos dainos“ Lietuvos publikai puikiai pažįstami sopranas Lina Dambrauskaitė ir pianistas Justas Čeponis atliks Claude'o Debussy vokalinės ir fortepijoninės muzikos šedevrus.
Susiformavęs XIX a., prancūziškojo „mélodie“ žanras apibūdinamas veikiau kaip „pasiūlymo menas“, o ne tiesioginė jausmų išraiška. Jo ištakos slypi prancūzų liaudies melodijose, tačiau remiamasi to meto poetų tekstais bei naudojama sudėtingesnė muzikos kalba.
„Aš esu beveik tikras, kad jei C. Debussy gyventų šiais laikais, jis rašytų dainas Linai Dambrauskaitei, nes kiekviena daina, atrodo, yra parašyta būtent jai ir būtent jos balsui. Tai ir yra, mano nuomone, stipriausia šio koncerto pusė: klausytojus neabejotinai praturtins šių dainų šviesa ir įspūdžiai, kuriuos gali suteikti tik Lina Dambrauskaitė“, – teigė J. Čeponis.
Kovo 27 d. dainininkė Elena Sverdiolaitė ir pianistas Jonas Šopa surengs teminį rečitalį „Pražūti malonumų sūkury“. Jo idėja kilo tyrinėjant žymios XIX a. Paryžiaus kurtizanės Marie Duplesis asmenybę, įkvėpusią G. Verdi sukurti operą „Traviata“.
„Ši moteris, gyvenusi vos 23-ejus metus, paliko ryškų pėdsaką ją supusių menininkų ir visuomenės veikėjų atmintyje bei vaizduotėje, – pasakojo E.Sverdiolaitė. – Tarp jų ir Aleksandras Diuma, ir Ferencas Lisztas, ir pats Giuseppe Verdi. Literatūroje ir muzikoje matome šios kurtizanės portretą vyrų akimis, o kaip ji save suprato ir vertino pati? Būtent tai man rūpėjo. Su klausytojais noriu pasidalinti tikrąja Marie istorija jos pačios lūpomis, o programoje skambėsiančios F. Liszto dainos ir G. Verdi arijos ją papildys ir iliustruos“.
Balandžio 3 d. baritonas Tomas Kildišius ir olandų kilmės pianistas Hansas Eijsackersas pristatys konceptualią programą koncerte „Žmonių sapnai, gyvūnų sakmės“.
„Man dainos atlikimas yra istorijų pasakojimas, o jas pateikti dainuojant yra gražus ir stiprus būdas išreikšti emocijas, slypinčias tekstuose. Taip klausytojai gali suprasti ir pajausti teksto esmę, net jei tekstas – nesuprantama kalba“, – sakė pianistas.
Koncerte skambės F. Schuberto, M. Ravelio, olandų kompozitorės Henriëtte Bosmans dainos bei ištraukos iš Felikso Bajoro „Sakmių siuitos“. „Dainuoti „Sakmių siuitą“ baritonui nėra įprasta, šis kūrinys skirtas aukštam balsui. Tačiau apie „Sakmes“ svajojau nuo pat mokyklos laikų“, – prisipažino T. Kildišius.
Balandžio 7 d. festivalio pabaigos koncerte dainos meno maratoną vainikuos dviejų duetų parengta lietuviškoji programa.
Pirmoje dalyje „Ar čia žemė, ar čia rojus?“ pasirodys baritonas Modestas Sedlevičius kartu su pianiste Julija Sadaunykaite. Skambės lietuviškojo modernizmo pradinininkų, žymių tarpukario Lietuvos asmenybių – kompozitoriaus Juozo Gruodžio dainos poeto Kazio Binkio žodžiais, išeivijos kompozitoriaus Kazimiero Viktoro Banaičio ir pirmosios lietuvės kompozitorės Konstancijos Brundzaitės kūriniai.
„Koncertas, skirtas lietuviškai dainai, yra itin retas reiškinys mūsų muzikinėje kultūroje. Jis tampa dar svarbesnis šiuo metu, visapusiškai apmąstant savo kultūros, nacionalinės tapatybės prasmę bei vertę“, – teigė J. Sadaunykaitė.
Antroje dalyje „Rauda pasauliui“ mecosopranas Renata Dubinskaitė ir pianistė Jone Punytė – Svigarienė perkels dainos meno festivalio patirtis į lietuvių kompozitorių kūrybą. Visą dėmesį menininkės skirs XX-XXI amžiaus moters požiūrio refleksijoms į būties trapumą ir žmogiškųjų išgyvenimų gelmes, atrandamas trijų Lietuvos kompozitorių – Konstancijos Brundzaitės, Dalios Raudonikytės-With bei Ramintos Šerkšnytės kūryboje.
Apibendrindama festivalio idėją Renata Dubinskaitė pastebėjo: „Klausytojai mane pažįsta daugiausia kaip baroko, senosios muzikos atlikėją. Tačiau dainos menas man labai artimas, nes jį ir XVII amžiaus baroko muziką sieja ypatingas žodžio ir muzikos ryšys.
Kaip teigė Claudio Monteverdi, muzika yra poezijos tarnaitė, jos paskirtis – išryškinti, sustiprinti, perteikti poezijos prasmes. Mane nepaprastai žavi baroko retorikos menas, muzikinė išmonė, siekianti sužadinti afektus pagal žodžių prasmę, ir laisvė atlikėjui improvizuoti, perteikti muziką pagal savo pojūtį – visa tai randu ir dainos mene“.
