Portalas „Bachtrack“ išanalizavo praėjusių metų pasaulio muzikos įvykių statistiką ir palygino ją su 2013-ųjų duomenimis. Iš viso praėjusiais metais „Bachtrack“ pristatė daugiau kaip 31 000 įvykių, tarp jų – 16 000 koncertų, 9000 operos spektaklių ir beveik 6000 šokio renginių. Tai jiems leido prieiti prie svarių išvadų.
Ryški pastarųjų metų tendencija – stabilus gyvųjų kompozitorių muzikos gausėjimas programose. Nuo 2013-ųjų pasaulyje šiuolaikinės muzikos kūrinių dalis renginiuose išaugo nuo 6 iki 14 proc. Ši tendencija būdinga ir konkrečioms šalims: Jungtinėje Karalystėje šiuolaikinės muzikos procentas šoktelėjo nuo 6 iki 15, JAV – nuo 7,5 iki 20. Net Japonijoje, Austrijoje ir Prancūzijoje, kur ši muzika mažiau populiari, ji skamba vis dažniau.
Tuo metu senosios ir baroko muzikos reitingai krito: Jungtinėje Karalystėje per dešimtmetį jos sumažėjo nuo 20 iki 15,5 proc., JAV – nuo 13 iki 6 proc. Vis dėlto daugelyje Europos šalių ji savo pozicijas išsaugojo, o ypač jos tvirtos Nyderlanduose.
Populiarėja kompozitorės
Kartu su šiuolaikinės muzikos poreikiu augo moterų kompozitorių, ypač gyvųjų, muzikos paklausa. 92 metų rusė Sofija Gubaidulina, 41 metų amerikietė Caroline Shaw, 62 metų korėjietė Unsuk Chin ir 43 metų britė Anna Clyne pernai pateko tarp 100 dažniausiai atliekamų visų laikų kompozitorių greta klasikių Claros Schumann, Fanny Mendelssohn ir Lili Boulanger. 200-uke pernai buvo net 22 moterys, kai prieš dešimtmetį – tik dvi.
Dažniausiai atliekamų gyvųjų kompozitorių šimtuke moterų skaičius per dešimtmetį išaugo nuo 11 iki 36. Be to, 2013-aisiais gyvųjų kompozitorių dvidešimtuke nebuvo nė vienos moters, o pernai į jį pateko 7.
Pasak vieno didžiausių klasikinės muzikos leidėjų pasaulyje „Boosey & Hawkes“, skirtingoms kartoms, kultūroms ir muzikos stiliams atstovaujančios S.Gubaidulina, U.Chin ir A.Clyne yra tarp ryškiausių dabarties muzikos kūrėjų.
Moterų dirigenčių situacija išliko prieštaringa. 2023-iaisiais su orkestrais dažniausiai koncertavo latvių maestro Andris Nelsonas. Populiariausia moteris dirigentė 37 metų honkongietė Elim Chan net nepateko į dirigentų dvidešimtuką. Tačiau į šimtuką pateko 14 moterų, kai 2013-aisiais tebuvo keturios.
Ar tai reiškia, kad moterims dirigentėms nepatikimos ir atsakingos pareigos? „Bachtrack“ seka 102 pasaulio orkestrų sezonus. Tarp šių orkestrų vyriausiųjų dirigentų – tik 7 moterys.
Žinoma, pasaulyje yra kur kas daugiau orkestrų. Tačiau ir išsamesnė studija, 2021-aisiais atlikta Nathalie Krafft, „La Maestra“ konkurso ir akademijos užsakymu, atskleidė panašią tendenciją: iš 778 orkestrų tik 7,9 proc. vyriausiojo dirigento pareigas ėjo moterys.
Ar dirigentėms vis dar egzistuoja „lubos“, kurias sėkmingai įveikia kompozitorės? Galbūt. Kita vertus, šiandien ant dirigentų podiumo galima išvysti kur kas daugiau patyrusių moterų negu ankstesniais dešimtmečiais.
Šiuo metu vyriausiojo dirigento neturi net keli prestižiniai orkestrai, tarp jų – Los Andželo filharmonijos, Čikagos ir Siatlo simfoniniai. Gal pavyks šias pareigas laimėti moterims?
Mėgstamiausi kūriniai
2023-iaisiais pasaulis minėjo Sergejaus Rachmaninovo 150-metį, tad scenose karaliavo jo kūryba. Dažniausiai skambėjo šio kompozitoriaus „Simfoniniai šokiai“, populiariausių kūrinių dešimtuko antroje vietoje buvo jo Trečiasis koncertas fortepijonui ir orkestrui, ketvirtoje – Antrasis fortepijono koncertas. Įdomu, kad į dvidešimtuką, be šių kūrinių, iš XX amžiaus repertuaro pateko tik Igorio Stravinskio „Šventasis pavasaris“.
S.Rachmaninovo simfonijos kapituliavo prieš Antonino Dvorako, Ludwigo van Beethoveno, Johanesso Brahmso ir Piotro Čaikovskio šio žanro kūrinius, patekusius į pirmąjį dešimtuką. Instrumentinio koncerto žanre itin populiarūs buvo ir P.Čaikovskio, F.Mendelssohno bei L.van Beethoveno Smuiko koncertai.
Operos pasaulis nepateikė jokių staigmenų: teatrai rinkosi tuos pačius kūrinius kaip ir prieš dešimt metų. O šokio žanre sužibėjo „Spragtukas“, iš dalies dėl naujos britų džiazo kompozitorės ir saksofonininkės Cassie Kinoshi versijos.
2023-ieji buvo išskirtinai sėkmingi juodaodžiams šokio kompozitoriams – dažnai rodyti ir baletai pagal Duke’o Ellingtono („Night Creature and Reflections in D“) bei Wyntono Marsalio („For Four“) muziką. Novatoriškas afroamerikiečių choreografas Alvinas Ailey iškopė į populiariausiųjų penketuką.
O moterims choreografėms, kaip ir 2022-aisiais, išpopuliarėti nepavyko. Į dvidešimtuką pateko vienintelė 53 metų Sharon Eyal, Prancūzijoje gyvenanti daugelio apdovanojimų laureatė.
Vieni kyla, kiti leidžiasi
Vieni kompozitoriai pastarąjį dešimtmetį stabiliai populiarėjo, kitais susidomėjimas krito.
Tarkime, Gustavo Mahlerio muzika 2023-iaisiais skambėjo dvigubai dažniau nei 2013-aisiais, dar didesnį šuolį patyrė Kurtas Weillas. Pastarojo kūrinių autorinės teisės vis dar saugomos, tad jo populiarėjimas neginčytinas, ypač Vokietijoje.
Kuo tai paaiškinti? K.Weillo fondo atstovo Edo Harsho teigimu, šis ambicingas menininkas gyveno sudėtingais ir permainingais laikais, tad stiprėjant šiuolaikinio pasaulio politiniams ir socialiniams iššūkiams ypač akivaizdus tampa jo meno aktualumas ir jėga. Tai liudija pastaruoju metu jo kūrinius „Sidabrinis ežeras“ ir „Simfoninė fantazija“ lydėjusi sėkmė. O štai Edwardo Elgaro ir Georgo Friedricho Händelio populiarumas pastarąjį dešimtmetį pastebimai mažėjo.
Kompozitorių sukaktys paprastai nulemia išaugusį susidomėjimą jų kūryba, kaip pernai buvo dėl Gyorgy Ligeti šimtmečio. Bet Williamo Byrdo (1543–1623) atveju tai nepasitvirtino.
Bene didžiausias pastarojo dešimtmečio pokytis klasikinės muzikos pasaulyje – moterų kompozitorių proveržis. Tačiau visais kitais aspektais gyvenimas čia teka gana inertiška vaga.
Populiariausi 2023 metų kūriniai
1. S.Rachmaninovo „Simfoniniai šokiai“
2. S.Rachmaninovo Koncertas fortepijonui ir orkestrui Nr.3
3. A.Dvorako 9-oji simfonija „Iš Naujojo pasaulio“
4. S.Rachmaninovo Koncertas fortepijonui ir orkestrui Nr.2
5. L.van Beethoveno Septintoji simfonija
6. L.van Beethoveno Penktoji simfonija
7. J.Brahmso Ketvirtoji simfonija
8. L.van Beethoveno Trečioji „Herojinė“ simfonija
9. P.Čaikovskio Šeštoji „Patetinė“ simfonija
10. I.Stravinskio „Šventasis pavasaris“
