A. Gurinavičius paliko ryškų pėdsaką mūsų muzikos kultūroje. Pusę amžiaus dirbęs orkestruose kontrabosininkas yra sakęs, kad nepaslankus jo instrumentas „neleidžia rinktis“, bet savo įvairialype veikla muzikas pats ir paneigė tokį tvirtinimą.
1993 metais A. Gurinavičius pirmasis Lietuvoje surengė solinį kontraboso rečitalį, yra atlikęs savo „instrumentu-monstru“ net smuikui parašytas N. Paganini variacijas. Jo mokytojas Vytautas Sereika mokinio rečitalį anuomet pavadino žygdarbiu, o rašytojas Vaidotas Daunys – iššūkiu vidutinybei.
„Mes išgirdome tai, kas iš esmės yra iššūkis vidutiniškai meniškai klausai, kuri paprastai tenkinasi tuo, kad yra kultūringa... Kai manęs klausia, kokį aš norėčiau matyti mūsų vargšės valstybės gyvenimą, atsakau: tokį, kaip Arnoldas Gurinavičius artikuliuoja muzikinį garsą, valdo kūrinio formą ir jaučia tembrą“, – rašė poetas V. Daunys „Lietuvos ryte“.
Pats A.Gurinavičius savo solo pasirodymus vadino protestu prieš menkinamą požiūrį į kontrabosą, kaip į antrarūšį instrumentą. Nepaisydamas kompozitorių skeptiško požiūrio į kontrabosą, artistas „išmušė“ iš jų visą pluoštą sau dedikuotų opusų. Jis buvo tarp pirmeivių, kėlusių šiuolaikinės muzikos prestižą Lietuvoje, kūrusių jos atlikimo tradicijas.
Kontrabosininkas saviraiškos alkį malšino įvairiuose kamerinės muzikos ansambliuose: bendradarbiavo su Valstybiniu Vilniaus kvartetu, kartu su kolegomis subūrė kamerinį ansamblį „Regnum“, „New Lithuanian Trio“, šiuolaikinės muzikos ansamblį „Ex tempore“, su perkusininku Sauliumi Astrausku – duetą „Saga Duo“.
Jis bendradarbiavo su daugybe Lietuvos ir užsienio kompozitorių, tarp jų – F.Bajoru, O. Balakausku, O.Narbutaite, V.Bartuliu, A.Martinaičiu, Š.Naku, A.Malciu, H. Radulescu ( Šveicarija), S. Montaque (Anglija), P. Vasku (Latvija). Su šiuolaikinės muzikos kolektyvais jis dalyvavo ne tik svarbiuose Lietuvos, bet ir užsienio festivaliuose.
A. Gurinavičius grodavo originalias solines programas ir dailininkų parodose bei poetų knygų pristatymuose, iš orkestro rėmų sėkmingai nėrė į džiazo stichiją – muzikavo savo suburtame džiazo kvartete, buvo „Svinguojančio kvarteto“ narys, džiazavo kituose projektuose.
Be to, A. Gurinavičius ir pats reiškėsi kaip kompozitorius – sukūrė muziką dokumentiniam filmui „Ketursparnė“( rež. R. Kudzmanaitė), spektakliui „Vaikai smaragdo akimis“ (Rež. A. Čeredėjevaitė), daugybei teatro „Žalia varna“ vaidinimų vaikams.
Menininkas gimė 1954 metais Staskūniškių kaime, Anykščių rajone. 1963–1973 m. mokėsi M. K. Čiurlionio meno mokykloje (dabar Nacionalinė M. K. Čiurlionio menų mokykla), 1975 m. su šios mokyklos orkestru laimėjo aukso medalį Herberto fon Karajano fondo konkurse Berlyne.
1973–1978 m. jis studijavo kontrabosą Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija – LMTA), dar trečiame kurse buvo pakviestas maestro Sauliaus Sondeckio į jo vadovaujamą Lietuvos kamerinį orkestrą, dirbo jame 1976–1987 m. Vėliau kelis dešimtmečius artistas dirbo LNSO, 1993–1996 m. dėstė kontrabosą LMTA.
Atsisveikinimas su Arnoldu Gurinavičiumi – vasario 24 d., nuo 10.30 iki 14 val., laidojimo namuose „Amžinybė“ (Dzūkų 101A). Artimieji prašo pagerbti velionį vienu gėlės žiedu. Laidotuvės vyks Liepynės kapinėse.
