Koncerte skambės vokiečių kompozitoriaus romantiko Felixo Mendelssohno Bartholdy Kantata sopranui, chorui ir orkestrui pagal 42-ąją psalmę „Kaip elnė ilgisi tekančio vandens“ ir nūdienos amerikiečių kompozitoriaus minimalisto Philipo Glasso Pirmasis koncertas smuikui. Kūrinius atliks Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras, choras, solistės Rita Petrauskaitė (sopranas), smuiko virtuozė Liną Mariją Songailė ir dirigentė Adrija Čepaitė.
Sakoma, kad muzikiniai teatrai – lyg šventovės, kuriuose vyksta visų menų jungimosi ir persimainymo stebuklai. „Meno, muzikos namai yra ypatinga erdvė, į kurią ateiname pamaitinti grožiui jautrios prigimties. Namų ieškome, ilgimės, o juos atradę – jaučiamės visaverčiai, turėdami galimybę juos tobuliname. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras keletą metų išgyveno be namų. O dabar, kai laukti liko nedaug, šis koncertas – tarsi širdies virpulys po ilgos kelionės vandenimis, pamačius artėjantį švyturį“, – kalbėjo dirigentė A. Čepaitė.
Gali pasirodyti, jog F. Mendelssohno 42-oji psalmė ir Ph. Glasso Koncertas smuikui vienoje koncerto programoje – kiek netikėtas derinys. „Ir vis dėlto šiuos kūrinius jungia viena itin ryški gija: jie buvo reikšmingi patiems autoriams, nes ženklino jų naują kūrybinį žingsnį. Skirtingos stilistikos perliukus taip pat vienija akivaizdus muzikos bylojimas apie nepaliaujamą, amžiną, būtiną virsmą. Tėkmė ir virsmas – argi ne tuo kvėpuoja ir Klaipėdos dvasia?“ – klausė A. Čepaitė.
Aukščiausia kompozitoriaus viršūnė
Koncerte „Naujumo dvasia“ skambės viena iš penkių rečiau atliekamų F. Mendelssohno Bartholdy kantatų psalmių tekstais. Šiam savo kūriniui F. Mendelssohnas panaudojo Martino Lutherio į vokiečių kalbą išverstą 42-osios psalmės „Wie der Hirsch schreit nach frischem Wasser“ (Kaip elnė ilgisi tekančio vandens) tekstą.
Kūrinio premjerą 1838 m. sausio 1 d. Leipcige atliko paties kompozitoriaus diriguojamas Leipcigo „Gewandhaus“ orkestras, soprano partiją dainavo Clara Novello. F. Mendelssohnas buvo šio orkestro muzikos vadovas nuo 1835 m. iki mirties 1847 m.
F. Mendelssohno bičiulis, taip pat kompozitorius, pianistas ir muzikos kritikas Robertas Schumannas po premjeros išsakė nuomonę, kad sukūręs 42 psalmę F. Mendelssohnas pasiekė „viršūnę bažnytinės muzikos kūryboje“. Pats F. Mendelssohnas apie ją rašė: „Tai mano geriausias sakralinis kūrinys... geriausias dalykas, kokį esu kada nors sukūręs“.
Pasak dirigentės A. Čepaitės, F. Mendelssohno religinės kompozicijos yra nepaprastai išraiškingos. „42-oje psalmėje jis itin tobulai jaučia sakralinį tekstą ir jį sulieja su muzikos kalba. Šiame kūrinyje svarbi vandens metafora. Subtilioje soprano solo partijoje, kurią atliks Rita Petrauskaitė, išgirsime įkūnytą žmogaus sielą. Ji tarsi elnė trokšta atsinaujinimui reikalingo tekančio vandens. Choras išgieda nerimastingos žmogaus sielos troškimą ir sutelkia amžinybės laukimui“, – dėstė dirigentė.
Pasak jos, šis opusas kompozitoriui buvo svarbus dėl, jo manymu, tobulai pavykusios teksto ir muzikos jungties. „Kompozitorius net pasirūpino teksto versija anglų kalba. Jam buvo svarbu, kad ir kitų šalių klausytojai suprastų tekstą. Manau, muzika pati savaime telkia tiek grožio, kad gali dovanoti stiprią ir gilią emociją net ir nesuprantant kalbos“, – aiškino A. Čepaitė.
Klaipėdiečiams diriguos pirmą kartą
A. Čepaitę, įvairiapusiu talentu apdovanotą menininkę, publika vertina už jos santūrią, į muzikos gelmę nukreiptą raišką, gebėjimą sukurti dialogą tarp atlikėjų ir klausytojų. Tarptautinį pripažinimą pelniusių, iš Lietuvos kilusių moterų dirigenčių nėra itin daug. Šios menininkės kelią, anot jos pačios, galima apibūdinti kaip „sielos piligrimystę“.
Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje įgijusi choro dirigavimo magistro diplomą, A. Čepaitė išvyko į Austriją. Studijos aukšta muzikine kultūra garsėjančioje šalyje suteikė pagrindą jos karjeros pradžiai. Šiandien A. Čepaitė diriguoja Lietuvos orkestrams, taip pat bendradarbiauja su įvairiais užsienio kolektyvais: Sofijos nacionaliniu simfoniniu (Bulgarija), Manheimo kameriniu (Vokietija), Šiaurės Vakarų Vokietijos filharmonijos (Vokietija) ir kitais orkestrais.
Dirigentės pasirodymus Lietuvos publikai visada gaubia savita aura. Jos kuriamose koncertinėse programose skambančią muziką dažniausiai lydi intensyvi dramaturginė mintis.
Su kokiais lūkesčiais A. Čepaitė atvyksta į Klaipėdą?
„Su šio teatro orkestru susitiksiu pirmą kartą. Yra nuostabu, kaip dirigentas Tomas Ambrozaitis augina šį kolektyvą, kuris šalia teatro repertuaro atlieka ir ambicingas koncertines programas. Tikiu, kad įžengę į atnaujintus namus teatro kolektyvai švęs motyvacijos ir meilės savo profesijai renesansą. Artėjančiame koncerte tikiuosi, kaip ir publika, patirti nuostabią muziką ir joje atsinaujinti“, – teigė dirigentė.
Koncerto „Naujumo dvasia“ programą užbaigs Philipo Glasso Koncertas smuikui ir orkestrui Nr. 1. Tai vienas populiariausių, dažniausiai skambančių šio kompozitoriaus kūrinių, parašytas jam mąstant apie mirusį tėvą ir tikintis, kad tokia muzika jam būtų patikusi.
„Prieš pradėdamas rašyti šį kūrinį Ph. Glassas jau buvo žinomas kaip minimalizmo muzikos žvaigždė, operų autorius. Kai jis ryžosi save išbandyti klasikinio koncerto žanre, susidūrė ir su iššūkiu. Kaip šį tradicinį žanrą sujungti su savo novatorišku minimalistinės muzikos turiniu? Prieš keliolika metų mirusio tėvo asmenyje kompozitorius matė tipišką – nuoširdų ir nuostabos nepraradusį – savo klausytoją. Būtent tokiam klausytojui jis rašė, jam perteikė minimalistiškai įkūnytą Naujojo Pasaulio skambesį“, – kūrinį apibūdino A. Čepaitė.
Beje, pirmąja premjera naujame Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastate taps pirmą kartą šalyje statoma Ph. Glasso opera „Kelionė“ (The Voyage). Ši premjera pradės 2024–2025 m. 38-ąjį teatro sezoną naujojoje teatro scenoje, aprūpintoje modernia scenos apšvietimo, garso, vaizdo bei technologinio ryšio įranga.
Susitiks studijų draugės
Koncerte „Naujumo dvasia“ scena pirmą kartą suves dvi lietuvių muzikes – dirigentę A. Čepaitę ir smuikininkę L. M. Songailę. „Su Lina Marija esame pažįstamos nuo studijų Austrijoje laikų. Tačiau jos gimtosios Klaipėdos scenoje susitinkame pirmą kartą. Labai džiaugiuosi, jog ši talentinga smuikininkė grieš įspūdingą ir techniškai sudėtingą Ph. Glasso kūrinį“, – sakė A. Čepaitė.
M. Songailės teigimu, tai Ph. Glasso braižui būdingas kūrinys, turintis tam tikrą paslaptingą užtaisą, kuris priverčia atlikėją paklusti griežtam ritmui ir sykiu išlaisvina jo vaizduotę. Pirmasis šį Koncertą įrašė solistas Gidonas Kremeris.
Smuiko virtuozė Lina Marija Domarkaitė-Songailė yra nacionalinių ir tarptautinių konkursų laureatė. Jos braižą formavo garsiausi rusų, rumunų, prancūzų, austrų smuiko mokyklų bei akademinės kamerinės muzikos atstovai: Saulutė Domarkienė, Pavelas Bermanas, Silvia Marcovici, Gidonas Kremeris, Zakharis Bronas ir kt.
M. Songailė studijavo Italijoje, bakalauro studijas baigė Austrijoje, magistro laipsnį aukščiausiais įvertinimais įgijo Šveicarijoje. Smuikininkė yra „Trio Mirage“ (Austrija), „Karalienės Luizės fortepijoninio trio“ (Lietuva-Latvija), „Duo Musica Celeste“ narė. 2014–2018 m. buvo kamerinio orkestro „Kremerata Baltica“, vadovaujamo G. Kremerio, narė. Su šiuo orkestru grojo garsiausiose Europos, Azijos, JAV, JAE koncertų salėse, tarp jų – Niujorko „Carnegie Hall“, Tokijo „Suntory Hall“, Elbės, Berlyno filharmonijų, Vienos „Musikverein“ salėse ir kitur.
Šiuo metu smuikininkė yra LMTA Klaipėdos fakulteto lektorė, Muzikos katedros vedėja, taip pat Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijos mokytoja. Talentingą pedagoginę veiklą liudija jos mokiniai – tarptautinių konkursų laureatai, sėkmingai tęsiantys profesionalią smuikininkų karjerą.
Koncertas „Naujumo dvasia“ – vasario 23 d. 18.30 val. LMTA Klaipėdos fakulteto koncertų salėje.
