Muzikų duetui, susibūrusiam 2022-aisiais, prireikė vos metų tapti „Grand Prix“ laimėtojais Tarptautiniame Nadios ir Lili Boulanger konkurse Paryžiuje. Ši sėkmė tapo nuoseklaus domėjimosi ir didelio įdirbio dainos meno žanre rezultatu.
Dueto repertuaro pagrindą sudaro vokiškųjų (Lied) ir prancūzų (mélodie) kraštų dainos, bet jie taip pat domisi anglų, graikų ir lietuvių kompozitorių kūryba. Studijavę Lietuvoje bei Diuseldorfo Roberto Schumanno aukštojoje mokykloje Vokietijoje atlikėjai nenustoja plėsti kūrybinių horizontų ir savo veikla turtina tarptautinio pripažinimo sulaukusias koncertų sales Vokietijoje, Lenkijoje, Nyderlanduose, Prancūzijoje, Liuksemburge, bendradarbiauja su žymiais scenos partneriais.
Jų kūrybinė veikla yra įvertinta ir spaudoje – T. Kildišius giriamas už interpretacinę išraišką (pizzicato.lu) ir nepriekaištingą tarimą (NGZ Neuss), o G. Raudoniaus grojimą Prancūzijos dienraštis „La Croix“ apibūdino kaip „nuostabų ir spalvingą“.
Artėjant koncertui pateikiau muzikams tris klausimus – apie dainos meną, koncerto koncepciją ir Lietuvą.
– Jūsų abiejų kūrybiniame akiratyje – dainos menas. Kuo jis sudomino ir ko siekiate muzikuodami kartu?
Tomas: Šiame žanre mane labiausiai domina poezija. Išmokęs vokiečių ir pramokęs prancūzų kalbos nustebau, kokie poezijos lobynai slypi visose tose dainose, ir kiekviena daina tapo mažu pasauliu, maža istorija, kurią aš noriu papasakoti. Žinoma, tos poezijos sintezė su muzika irgi nėra antraplanė.
Gustas: Man patinka literatūra, dėl to susidomėjau dainos menu. Žodis man padiktuoja muzikinio teksto interpretaciją, įdomu derinti šiuos du pasaulius – literatūros ir muzikos. Nuolatinės paieškos neleidžia nuobodžiauti: interpretuojant muziką nepakanka vien racionalumo, reikia pasitikėti ir savo intuicija.
Kiekvienos dienos išgyvenimai nuspalvina ir atliekamas dainas. Dėl to atrodo, kad galutinis rezultatas yra nepasiekiamas: pojūtis, jog išmokau kurią nors dainą iki galo, man nepažįstamas. Tačiau tai suvokdamas, susidraugauju su šia nestabilumo būsena. Be to, manau, kad kompozitoriai savo talento dėka įamžina poeziją, kurios dalis greičiausiai nugrimztų į užmarštį.
Muzikuodami kartu siekiame pasidalinti savo įkvėpimu ir tomis nuostabiomis istorijomis.
– Ką jums reiškia artėjančio koncerto pavadinimas „Tarp pasaulių“? Koks šio koncerto sumanymas?
Tomas: Lietuvoje nebegyvenu jau beveik septynerius metus. Man šis koncertas – tai galimybė artimiau susipažinti su Vilniaus publika, kai kam prisistatyti, kai ką sutikti po ilgo nesimatymo ir, tikėkimės, sudominti klausytojus kitiems kartams. O jų bus!
Koncerto pavadinimą „Tarp pasaulių“ įkvėpė jo kaleidoskopiška programa, sudaryta iš įvairių šalių autorių muzikos. Ji leidžia palyginti skirtingus dainų pasaulius – pavyzdžiui, Vytauto Klovos ir graikų kompozitoriaus Jani Christou ar anglo Ralpho Vaughano Williamso ir prancūzo Franciso Poulenco. Tie kontrastai prasmingi, ir tikimės, kad publika leisis vedama į šią kelionę.
– Judviejų karjera tampa vis labiau tarptautiška. Kokią vietą joje užima Lietuva dabar, po 5, 20 metų?
Tomas: Dabar labai džiaugiuosi galėdamas sugrįžti į Lietuvą ir čia pasidalinti savo meile dainos menui. Norų, svajonių ir planų ateičiai yra daug, tad tikiuosi, kad galėsiu vis grįžti ir visa tai po truputį įgyvendinti.
Gustas: Nepaisant to, kad gyvenu užsienyje, galimybių koncertuoti Lietuvoje vis daugėja, ir tai džiugina. Smagu, kad yra kas mane kviečia koncertuoti – tai reiškia, kad jiems tai yra svarbu. Tikiuosi, kad susidomėjimas dainos menu Lietuvoje tik augs.
