Kaip pats pasakojo „Ąžuolo“ apdovanojimų metu, iš ketvirto aukšto pro langą išlindęs Adolfas linksmai Vitolio paklausęs, kas nutiko motociklui, ir gal reikia pagalbos. Beremontuojant motociklą vyrai ėmė kalbėti apie kiną ir filmus ir suprato, kad turi dar vieną juos siejantį bendrą interesą. A. Morėnas tuo metu turėjo mėgėjišką 8 mm kino kamerą, kuria suko savo šeimos kronikas, tačiau visada puoselėjo viltį kurti profesionalius filmus.
Atsitiktinai sužinoję apie laisvas patalpas Kėdainių kultūros centro rūsyje, jie jas susitvarkė ir ten įkūrė „Mėgėjo“ kino studiją. Palaipsniui susipirko reikalingą techniką, kuria galėjo filmuoti ir kurti profesionalius filmus.
Adolfo Morėno darbas už filmavimo kameros bent kiek atsispindėjo ir tikrame gyvenime – apie kino studiją pasakodavo ir kalbėdavo daugiausia Vitolis, o Adolfas daugiau klausydavosi, pridurdamas vieną kitą detalę.
„Man sunkiausias momentas, kai reikia ką nors pasakoti ir kalbėti“, – yra sakęs A. Morėnas.
Adolfas buvo technikos žmogus, pasakojo, kad darbo su kinu pradžia buvo tada, kai jaunystėje jam reikėjo aprūpinti kino studiją reikiama technika, jam tekdavo kurti ir išradinėti įvairius kino industrijai reikalingus technikos vienetus.
Pasaulį užvaldžius skaitmenizacijai, jis pats pasigamino kino skaitmeninimo aparatūrą, kuri nusileido ir profesionaliai aparatūrai.
Ir nors pažinties ir kino studijos įkūrimo istoriją jis pasakodavęs rečiau, visgi paklaustas apie techniką, galėjo pasakoti ilgai ir išsamiai, mat iš esmės daug ką buvo sukūręs savo rankomis.
1991 m. A. Morėnas įkūrė Kėdainių krašto televiziją, kurioje rūpinosi tiek technine baze, tiek dirbo kurdamas laidas.
2015 metais A. Morėnas Kėdainių rajono savivaldybės buvo apdovanotas „Už viso gyvenimo nuopelnus kultūrai“.
2017 metais kartu su V. Laumakiu „Ąžuolo“ apdovanojimuose jiedu buvo apdovanoti už kūrybinius gyvenimo pasiekimus.
2022 m. krašto kino kūrėjų duetas apdovanotas Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu „Tarnaukite Lietuvai“.
„Mėgėjo“ 1963–2004 metais kurti filmai prieš dešimtį metų buvo pripažinti nacionalinės reikšmės dokumentiniu paveldu ir įrašyti į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą.
