Vakare su Modesto Pitrėno diriguojamu Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru (LNSO) F. Chopino Antrąjį fortepijono koncertą skambinęs ispanų pianistas Martinas Garcia Garcia tiesiog užbūrė salę tobulu virtuoziškumu. „Šitas Chopinas nuplovė visas klišes, palietė visų mūsų širdis, iškalbinga buvo kiekviena nata. Orkestras ir salė šypsojosi su ašaromis akyse“, – solistui po koncerto dėkojo M. Rubackytė.
Ne mažiau įspūdinga buvo vakaro pirma dalis, kurioje pirmą kartą Lietuvoje nuskambėjo lenkų kompozitoriaus Krzysztofo Pendereckio (1933–2020) Trečioji simfonija – nepaprastos įtaigos kūrinys, įtraukęs publiką nuo pirmo iki paskutinio takto. Įdomu, kad šioje simfonijoje yra partijos net vienuolikai atlikėjų mušamaisiais instrumentais, bet koncerte teko apsiriboti devyniais, mat nebuvo kur „pasiskolinti“ trūkstamų muzikantų. Jau ir be to, mušamųjų grupėje tris profesionalus pavadavo Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos auklėtiniai.
„Iš pirmo žvilgsnio šioje simfonijoje nėra ypatingų užduočių dirigentui – tai kūrinys orkestrui. Pats maestro Pendereckis sakydavo: „Mano muzikos nereikia interpretuoti – ją reikia atlikti“. Jis įsikišdavo dešinę ranką į kišenę, nes buvo kairiarankis, mojuodavo kaire, ir visi turėdavo pagroti. Trečiosios simfonijos partitūra labai aiški, bet pradėjus į ją gilintis – veriasi dugnas po dugno. Buvo labai įdomu dirbti, o muzikantams – labai smagu groti“, – dalijosi patirtimi M. Pitrėnas.
LNSO ne kartą yra grojęs K. Pendereckio kūrinius. Pasaulinio garso kompozitorius ir dirigentas buvo artimas lietuvių muzikų bičiulis. Jo kontaktai su Lietuva užsimezgė dar praėjusio amžiaus 9-ajame dešimtmetyje, maestro rengiant kamerinės muzikos festivalius savo užmiesčio sodyboje Lusvavicuose. Ten skambėjo jo užsakymu parašyti Broniaus Kutavičiaus, Osvaldo Balakausko, Felikso Bajoro kūriniai.
Diriguoti savo muziką Lietuvoje K. Pendereckis pradėjo 1998-aisiais ir pristatė čia daug monumentalių savo kūrinių, be to, gastroliavo su mūsų šalies kolektyvais užsienyje. Jis dirigavo kone šimtui pasaulio orkestrų, įkvėpė daugybę festivalių įvairiuose planetos kampeliuose, jo muzika visada buvo laukiama prestižiškiausiose pasaulio scenose.
Šiemetis Vilniaus fortepijono muzikos festivalis ryškiai pagerbė lenkų maestro, kuris lapkričio 23 d. būtų minėjęs 90-metį. Viename festivalio koncertų nuskambėjo ir jo žymiosios Čakonos (in memoriam Jonas Paulius II) aranžuotė fortepijonui keturioms rankoms (autorius M. Bazaras), atliekama M. Rubackytės ir britų pianisto Barry Douglaso. Abu šie menininkai buvo K. Pendereckio kūrybos partneriai, vieninteliai jo „Prisikėlimo“ koncerto fortepijonui ir simfoniniam orkestrui solistai.
Lenkų korifėjaus ir lietuvių bičiulystę įamžins rengiamas LNSO albumas su K. Pendereckio Trečiosios simfonijos ir „Prisikėlimo“ koncerto „live“ įrašais, o Vilniaus fortepijono muzikos festivalio pabaigos vakaro įrašą transliuos „Euroradijas“.
Šiemet šiame festivalyje, lapkričio 18–gruodžio 2 dienomis, iš viso įvyko devyni koncertai, pristatę talentingus pianistus – nuo nuo vaikų iki prestižiškiausių konkursų laureatų suaugusiųjų ir pasaulyje pripažintų meistrų – įvairiais amplua.
„Sausakimšos salės ir publikos palaikymas mus įpareigoja tęsti tradiciją“, – sakė iš festivalio scenos M. Rubackytė, pakviesdama publiką į 9-osios fortepijono šventės atidarymo koncertą Nacionalinėje filharmonijoje po dvejų metų – 2025-ųjų lapkričio 15-ąją.
