Ne be reikalo „Mažasis Princas“ – antra į daugiausiai pasaulio kalbų išversta knyga, nusileidžianti tik Šventajam Raštui. Netrukus Lietuvos publikai šis kūrinys atgis netikėtu pavidalu – fortepijoniniame rečitalyje.
Idėjos autorius – Vokietijoje gyvenantis ir kuriantis pianistas Gintaras Januševičius, jau daugiau kaip dešimtmetį stebinantis savo klausytojus išradingomis rečitalių programomis. Klausytojai ilgai nepamirš jo „Sapnų gaudyklės“, „Visų Šopeno valsų“, „Naujojo koloso“ ar „Venecijos pirklio istorijų“.
Kiekvienoje programoje G. Januševičius tarytum chameleonas persikūnija ne tik į kitokius personažus, tačiau kartu persikelia į kitą laikmetį, kultūrą ar muzikos stilių. Ilgus metus dailindamas savo unikalias programas, jis kruopščiai atrenka kūrinius ir tarytum surenka juos į vientisą muzikinį vėrinį, kurį papildo pasakojimais, vaizdais, aktoriniais elementais ar net kvapais.
Savo novatoriškomis koncertų idėjomis jis žavi Niujorko, Paryžiaus, Londono, Ciuricho, Rio de Žaneiro klausytojus, o taip pat kasmet grįžta į Lietuvos koncertų sales.
Šiemet pianistas imasi didžiausio iš ligšiolinių iššūkio. Dar 2016 metais sukūręs programos „Mažasis Princas“ juodraštį, po septynerių metų jis pristato ją scenoje. Joje G. Januševičius – ir pianistas, ir pasakotojas, muzikos garsų magija suteikiantis legendinei A. de Saint-Exupery istorijai dar nematytą formą.
Filosofinis knygos tekstas yra apgaubiamas net 27 XIX-XX amžiaus prancūzų kompozitorių fortepijoninėmis miniatiūromis. Jų autoriai – puikiai žinomi publikai Claude'as Debussy, Maurice'as Ravelis, Georges'as Bizet, Camille'is Saint-Saënsas ir mažiau girdėti Jehanas Alainas, Gabrielis Grovlezas, Lili Boulanger ar Cécile Chaminade. Taigi koncertą galima vadinti tiek monospektakliu, tiek tam tikra Prancūzijos muzikos retrospektyva.
Anot G. Januševičiaus, „Mažasis Princas“ – tai knyga, kurią visi mes esame skaitę, tačiau kaskart atsivertę suprantame, kiek daug anksčiau nepastebėjome.
„Prie šios pasakos grįždavau apytikriai kas 5–7 metus ir kaskart ją perskaitydavau su vis kita žmogiška patirtimi. Ruošdamasis šiam koncertui, skaičiau ją jau kaip dviejų vaikų tėtis, taigi emociškai visai kitaip supratau anksčiau skaitytas pastraipas. Ši knyga vis kitaip atgyja kiekvienam prie jos prisilietusiam.
Scenoje pristatau savo muzikinę „Mažojo Princo“ interpretaciją, kuri per metus ne kartą kito ir nenustebsiu, jei ateityje vėl kis“, – pasakojo G. Januševičius.
„Mažojo Princo“ interpretuotojui tenka neeilinė atsakomybė žingsniuoti paties A. de Saint-Exupery gyvenimo vingiais. Ne paslaptis, kad į paskutinį savo kūrinį šis tragiško likimo rašytojas bei pilotas sudėjo nemažai asmeninio gyvenimo detalių.
Įnoringoji, tačiau gležnoji rožė yra įkvėpta rašytojo žmonos Consuelo portreto, trys mažojo princo planetos ugnikalniai – tai jos gimtinės Salvadoro gamtos paveikslas. Lapė bei sodo rožės – neištikimo rašytojo paslapčių sergėtojos, o Mažasis princas – tarytum jo paties atspindys laike, kai pasaulis dar nebuvo prisodrintas gyvenimiškų patirčių.
Net žymioji saulėlydžių scena, vaizduojanti Mažąjį princą vis kiek pastumiant kėdę toliau link saulės, įkvėpta A. de Saint-Exupery rašymo įpročių – gaudydamas dienos šviesą jis keliolika kartų per dieną stumdydavo savo rašomąjį stalą. O skaudžiausia princo mirties scena – atsiminimas apie paskutines rašytojo brolio gyvenimo akimirkas.
Jei vienas skaitytojas knygoje įžvelgs nuostabaus grožio pasaką, kitas pasivaikščios paties autoriaus psichologiniu labirintu, kupinu skausmo, atgailos, bei susitaikymo.
Šių dviejų pasaulių sąjunga fortepijoniniame rečitalyje puikiai atsiskleidžia per G. Januševičiaus parinktą muziką. Vienas įdomiausių programos kūrimo aspektų, anot pianisto, buvo susipažinimas su iki tol negirdėtais Prancūzijos kompozitoriais. Kiekvienas jų programoje pristatytas tik kartą, kiekvienos miniatiūros trukmė – nuo vienos iki penkių minučių.
„Mėgstantiems po koncertų plačiau patyrinėti išgirstus kompozitorius šis koncertas padovanos ilgus mėnesius neišseksiantį klodą. Pasigilinę į jų gyvenimo istorijas, manau, ne vienas klausytojas ilgam juos pamils“, – teigė pianistas.
Būdamas didelis kino mėgėjas, G. Januševičius įkvėpimo pasisėmė iš filmo „Aš myliu tave, Paryžiau“, kurį tarytum mozaiką po mažą gabaliuką sudėjo 22 kino režisieriai. „Kiekvieną kompozitorių paverčiu tarytum vieno nedidelio fragmento režisieriumi – jų muzika, sukurta visiškai kitokiomis progomis ,„Mažojo princo“ pasaulyje įgyja naujų atspalvių. Tai – tarytum žaidimas interpretacijomis, pasimėgaujant beribėmis muzikos galimybėmis.“
Lietuvos koncertų lankytojų Advento metu laukia penki susitikimai su G. Januševičiaus „Mažuoju Princu“. Gruodžio 12 d. programa bus pristatyta intymioje Vilniaus „Muzikos magijos klubo“ aplinkoje – pianistas atliks programos ištraukas ir bendraus su publika.
Gruodžio 13 dieną visa programa skambės Vilniaus „Organum“ koncertų salėje, gruodžio 14 dieną – Kauno valstybinėje filharmonijoje, gruodžio 15 dieną – Birštono Kurhauze, o gruodžio 16 dieną – Palangos Kurhauze. 2024 metų kovo mėnesį bus surengti koncertai Klaipėdoje, Šiauliuose, o taip pat – Paliesiaus bei Užutrakio dvaruose.
Ypatinga dovana klausytojų laukia gruodžio 23 dieną – G. Januševičius savo „Youtube“ kanale padovanos programos įrašą, kuris bendradarbiaujant su vaizdo ir garso režisieriumi Jonu Šopa buvo įrašytas 2023 spalio mėnesį Vokietijoje. Įrašą finansavo Lietuvos kultūros taryba. Tai – dovana visoms Lietuvos šeimoms, norinčioms žiemos šventes namuose nuspalvinti mažojo princo išmintimi.
