„Pradžioje nebuvo nieko“ – pirmoji šio sezono baleto trupės premjera ir antras iš eilės (po „Aidos“) lietuvių kūrėjų pastatymas LNOBT scenoje. Teatro Meninės veiklos departamento vadovė Jurgita Skiotytė-Norvaišienė džiaugiasi įspūdingu nacionaliniu veikalu, kuris atsirado nusprendus išplėtoti 2019 m. „Baletų triptike“ rodytą tų pačių kūrėjų vienaveiksmį spektaklį.
Mitas ir baletas
„Viskas prasidėjo nuo to, kad ėmiau domėtis lietuviškais mitais, kuriuose tarsi metraštyje užfiksuota tautos dvasinio gyvenimo istorija, – pasakojo premjeros choreografė Živilė Baikštytė. – Viso pasaulio mituose kalbama iš esmės apie tą patį, skiriasi tik pasakojimo būdai. Liucinas ir Praamžius mūsų spektaklyje – tai tie patys kinų filosofijos In ir Jan, tamsioji ir šviesioji gyvenimo pusė. Dievus senovės žmonės įsivaizdavo panašius į save, priskirdami jiems sau būdingus jausmus ir emocijas. Toks buvo jų bendravimas su savo dievais.“
Už tai, kad padėjo į vientisą baleto scenarijų sudėlioti mintis, choreografė dėkinga dramaturgui Evaldui Jarui.
„Balete dramaturgas turi dvigubai mažiau darbo, nes nereikia rašyti dialogų. Dialogus už tave šokėjų kūnais „rašo“ choreografas. O pagrindinė šio kūrinio mintis – raginti žmogų daugiau dėmesio kreipti į savo dvasinį gyvenimą, o ne paviršutinius materialinius dalykus. Baletas – tai emocionalus reikalas, jis privalo jaudinti. Jeigu parėjęs iš teatro žiūrovas apie tai pagalvos – mūsų tikslas bus pasiektas“, – įsitikinęs dramaturgas.
Trys amžini „banginiai“
Kompozitorius Antanas Jasenka, sulaukęs kvietimo kurti muziką LNOBT, nedvejodamas nusprendė atidėti sau labiau įprastą elektroninę muziką ir pasinaudoti reta galimybe bendradarbiauti su teatro simfoniniu orkestru.
„Kaip skamba mitas, kokia tai galėtų būti muzika? Mažoras, minoras, seria, o gal noise? Kas galėtų atsakyti, kokia buvo muzikos pradžia? – retoriškai klausė kompozitorius. – Mito, kuri pamatysime scenoje, centre bus trys amžini „banginiai“ – Meilė, Pasiaukojimas, Išdavystė.
Muziką pusantros valandos trukmės spektakliui parašiau per mėnesį, nes turėjau fantastišką scenarijų, kuris leido dirbti greitai. Tačiau man, kaip kompozitoriui, svarbiausia – nerašyti muzikos baletui. Reikia rašyti tiesiog Muziką, kuri būtų pilnavidurė ir pilnakraujė, tada šokis pats save joje suras“.
Nevaržė fantazijos
Premjeros scenografijos ir kostiumų autorė Giedrė Brazytė taipogi teigia neribojusi savo fantazijos.
„Svarbu sukurti sceninę atmosferą, personažą, pasaulį, kuriuo patikėtų kiti. Šitas pasaulis bus su monais ir laumėmis, pasaulis, kuriame dangumi skrieja žvaigždės, Saulė myli Mėnulį, o Žmogus pasiaukoja dėl Aušrinės. Mes nežinome, kaip atrodė Praamžius ar Liucinas.
Žvaigždės danguje mums tik maži šviesos taškeliai, o kokios jos iš arti? Kaip atrodo laumės ar monai, ar juos kas regėjo? Todėl turiu begalinę laisvę kurti taip, kaip pati suvokiu. Noriu sužadinti žiūrovų vaizduotę, kad patirtų kūrybos, meilės ir pasiaukojimo stebuklą“, – atviravo spektaklio dailininkė.
Bendram premjeros paveikslui svarbus ir vaizdo projekcijų dailininko Manto Bardausko bei šviesų dailininko Levo Kleino kūrybinis indėlis. Muzikiniam baleto vyksmui vadovaus LNOBT simfoniniam orkestrui diriguojantis Modestas Barkauskas.
